Glaistyti varškės sūreliai – vieni mėgiamiausių pieno produktų Lietuvoje, kuriais neretai didžiuojamės ir prieš svečius iš užsienio. Tačiau kas ir kada sugalvojo šiuos paprastus, bet itin viliojančius delikatesus? Pasirodo, jų atsiradimo istorija apgaubta gerokai tankesne nežinios skraiste, nei būtų galima tikėtis. Aišku viena – glaistytų sūrelių ištakos yra Rusijoje, o galutinis produktas, kokį mes jį žinome dabar, susiformavo Sovietų Sąjungoje.
Vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „YouTube“ gausu vaizdų kaip žmonės ragauja jiems nematytus užsienio šalių valgius ir dalijasi savo įspūdžiais. Ne išimtis ir lietuviškas maistas, o tarp populiariausių užsieniečių ragaujamų lietuviškų produktų bei patiekalų labai dažnai patenka ir glaistyti varškės sūreliai.
Sūrelių ragavimas dažniausiai prasideda didele nuostaba, nes dauguma ragautojų iki tol nebūna nieko panašaus nei matę, nei girdėję. O baigiasi jis paprastai iškeltais į viršų nykščiais ir pasimėgavimo atodūsiais, nes šis desertas jiems pasirodo išties skanus ir vertas dėmesio.
Kyla klausimas, kodėl gi toks populiarus rytų Europoje produktas beveik nežinomas Vakarų Europoje ir kitose Pasaulio šalyse?
Ištakos siekia XIX a. Altajaus kraštą
Atsakymą sufleruoja šio deserto atsiradimo istorija. Tiesa, čia daug neatsakytų klausimų į kuriuos atsakymų nežino net kvalifikuoti specialistai. Nors produktas atrodo pakankamai modernus, o ir įvairūs šaltiniai rodo, kad jis masiškai pradėtas gaminti tik XX a. viduryje, nėra žinoma, kam tiksliai ir kada kilo idėja tai daryti.
Panaši situacija ir kalbant apie sūrelių istoriją Lietuvoje. Net ir pabendravus su daugybe gamintojų bei maisto pramonės srities mokslo atstovų nepavyko rasti jokių patikimų šaltinių ar žmonių, žinančių, kada ir kur jų gamyba buvo pradėta mūsų šalyje. Tačiau neabejojama, kad glaistytų sūrelių ištakos yra Rusijoje. KTU maisto instituto specialistai patvirtino dažnai ir kituose šaltiniuose sutinkamą versiją, kad glaistytų sūrelių pirmtakas yra tradicinis rusiškas Velykų valgis Pascha. Ji gaminama iš saldžios varškės su įvairiais priedais: į varškės masę dedama kiaušinių, sviesto, razinų, riešutų.
Rusiškuose šaltiniuose dažnai minima teorija, kad Altajaus krašte, nuo senovės turinčiame tvirtas pienininkystės tradicijas, jau XIX a. antroje pusėje buvo gaminami pirmieji šokoladu aplieti saldūs sūreliai. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje buvo aprašyta jų gamybos technologija. Spėjama, kad tuo metu buvo pradėta ir pirmoji masinė jų gamyba fabrikuose, bet jos mastas greičiausiai nebuvo didelis, nes apie tai nėra išlikę jokių duomenų.
Baltijos šalių vaidmuo – išskirtinis
Kur kas didesnio pasisekimo sūreliai sulaukė praėjus šiek tiek laiko po Antrojo pasaulinio karo. Ir panašu, kad prie to nemažai prisidėjo okupuotos Baltijos šalys. Latviai teigia, kad pas juos sūreliai rankiniu būdu buvo pradėti gaminti dar 1949 metais. Lietuvoje pirmasis glaistytų sūrelių pėdsakas – 1968 m. datuojamas gamybos technologijos aprašas.
Panašu, kad būtent kokybiški Baltijos šalyse pagaminti sūreliai sukėlė populiarumo bumą visoje Sovietų Sąjungoje. Juos ypač pamėgo vaikai, dažnai vertindami sūrelius kaip glaistytų ledų ant pagaliuko pakaitalą. Beje, teigiama, kad ir pirmoji automatizuota glaistytų sūrelių gamybos linija buvo sukurta būtent Lietuvoje.
Sovietų Sąjungoje populiarumo piką jie pasiekė XX a 8-9 dešimtmečiuose, bet prasidėjus šios imperijos byrėjimui, tapo deficitu. Tačiau netrukus jų gamyba vėl suklestėjo jau nepriklausomose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.
Šiuo metu jie ypač populiarūs Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, neblogai jie žinomi ir Centrinės Azijos šalyse. Ne tokie populiarūs, bet žinomi ir gaminami jie yra ir daugelyje Rytų Europos valstybių, Suomijoje. Čia dažnai išskiriama Vengrija, kur dar sovietų laikais vengrų maisto pramonės specialistai po vizito į Sovietų Sąjungą labai susižavėjo glaistytais sūreliais. Pradėję savo šalyje masinę jų gamybą jie taip išpopuliarino šiuos sūrelius, kad jie iki šiol ten yra gerai žinomi ir mėgstami.
Vakariečiai kol kas žiūri atsargiai
Internetinio sūrelių muziejaus curdsnack.com duomenimis yra bandymų gaminti sūrelius ir kitose šalyse. Pateikiami vokiškų, austriškų, net britiškų ir Naujosios Zelandijos gaminių pavyzdžiai. Tačiau panašu, kad tose rinkose sūreliai dideliu populiarumu kol kas nesimėgauja.
Tai patvirtina ir kalbinti Lietuvos sūrelių gamintojai. Anot jų, Vakarų šalių rinkos dar tik pratinasi prie šių produktų, nes jiems tai visiškai neįprastas ir jokių tradicijų neturintis gaminys.Pripažįstama, kad ten pagrindiniai glaistytų sūrelių vartotojai yra išeiviai iš Rytų Europos.
Vietiniai Vakarų šalių šalių gyventojai, anot gamintojų, taip pat po truputį atranda sūrelius, į jų populiarinimą yra investuojama, bet reikia šiek tiek daugiau laiko, kol jie ras savo vietą šių žmonių racione. Tų šalių vartotojams iki galo nėra aišku, koks tai produktas, kada ir kaip jis valgomas, ar tai tikrai desertas, koks tai desertas.
Lietuviai sūrelius kildina iš Vakarų
Patys lietuviai, nors ir labai mėgsta sūrelius, panašu, kad labai nedaug žino apie jų kilmę ir istoriją. Centriniame Kauno turguje, kur sūrelių mėgėjai dėl didelio pasirinkimo ir mažesnių kainų traukia jų įsigyti dažnai net ne vienetais, o dėžėmis, dauguma užkalbintų pirkėjų spėliojo, kad sūreliai greičiausiai bus kilę iš Vakarų šalių.
Ir surengus platesnę apklausą internete žmonės spėjo, kad jų tėvynė greičiausiai bus tvirtas žemės ūkio ir pramonės tradicijas turinčios šalys, tokios kaip Olandija, Vokietija, buvo minima ir Lietuva. Vos vienas kitas minėjo Rusiją. O gamybos pradžia, daugelio manymu, buvo XX a. pabaiga.
Mėgsta paprastus
Pačioje pradžioje sūreliai buvo gaminami tik trijų skonių: vaniliniai, kakaviniai ir kokosiniai. Dabar jų pasirinkimas didžiulis – be jau minėtų rūšių, galima rasti ir su aguonomis, želė gabaliukais, įvairių vaisių ir uogų skonio, su skirtingai įdarais.
Jau minėtame Centriniame Kauno turguje, įsikūrusiame prekybos miestelyje „Urmas“, pieno produktais prekiauja keliasdešimt prekybininkų ir visi jie sutinka, kad sūreliai – vienas iš populiariausių produktų. Tačiau, pasak jų, populiariausi išlieka paprastesni, mažiau priedų turintys gaminiai.
„Labiausiai mėgiami paprasti sūreliai su vanile. O sūrelių su priedais populiarumas priklauso nuo gamintojo. Kai kuriuos tokių sūrelių gamintojus pirkėjai vertina labiau nei kitus. Pastebime, kad sūrelių su aguonomis vengia vaikai ir vyresni žmonės. Sudėtį labiausiai žiūri trisdešimtmečių kartos atstovai. Labai daug lemia ir kaina“, – apie pirkėjų pomėgius ir pasirinkimus pasakojo vienos iš turguje esančių prekybos vietų savininkė Audronė Kavaliauskienė.
Ir desertui, ir įdarui
Pasak jos, glaistyti sūreliai labiau perkami šaltuoju metų laiku, tikriausiai dėl to, kad vasarą daugiau valgoma ledų.
„Sūrelius labai mėgsta vaikai. O suaugusieji, ypač moterys, darbe pertraukėlių metų su kolegėmis mėgsta suvalgyti kaip desertą prie kavos. Daug kas juos valgo pusryčiams arba norėdami greitai užkąsti, kai nėra laiko. Beje, mes turime ir tokį produktą, kurio kitur greičiausiai nerasite – tai sūrelių laužas. Tai tiesiog gamybos metu sulūžę, vizualiai nepavykę, tačiau iš maistinės pusės – visiškai kokybiški gaminiai. Jų kaina labai viliojanti, o išradingos namų šeimininkės, kiek žinau, juos panaudoja kepdamos pyragos, lietinių blynų įdarui ir kitais išradingais būdais“, – apie alternatyvų sūrelių panaudojimą pasakojo pašnekovė.
