Vos atšilus orams, vis daugiau žmonių renkasi poilsį gamtoje – tiek mieste per pietų pertraukas, tiek savaitgaliais traukdami poilsiauti į atokesnius Lietuvos kampelius. Gražiausios, piknikams tinkamiausios vietos dažnai būna užkimštos poilsiautojų, o paskubomis paruoštas pikniko krepšys neretai būna pilnas greitų užkandžių, kurių maistinė vertė abejotina. Pašnekovės atskleidė, kaip išvengti minių ir susiorganizuoti jaukų, gardų ir sveiką pikniką.
Kur būna mažiausiai žmonių?
Žodis „piknikas“ skaičiuoja jau daugiau kaip 500 metų, o pirmą kartą jis buvo pavartotas Prancūzijoje. Pasak „Ingrida Tours“ įkūrėjos ir vadovės, keliautojos Ingridos Pociutės, tuo laikotarpiu pikniku buvo laikomas ir pasisėdėjimas viduje, kai sunešamos savos vaišės.
„Tik vėliau, šias tradicijas perėmus Anglijai, piknikai pradėti rengti gamtoje. Pirmieji piknikai Lietuvoje buvo siejami su medžioklėmis, kai medžiotojai pertraukėlių metu valgydavo gamtoje“, – pasakoja I. Pociutė.
Anot pašnekovės, pasirinkus mažiau žinomus regionus, ypač miestelius ir kaimus, miškų masyvus, mažesnius piliakalnius, tikėtina, kad poilsiausite ir gamtos grožiu gėrėsitės vieni. Kuo sunkiau pasiekiama vieta, tuo mažesnė tikimybė, kad ji bus pilna žmonių. Minių nebūna ir ten kur, neveikia mobilusis ryšys.
Neatrastos vietos Raseinių ir Klaipėdos rajonuose
Lietuvoje esama daugybės piknikams tinkamų, unikalių gamtos kampelių, kuriuose galima mėgautis ramiu poilsiu nesusiduriant su miniomis poilsiautojų. Viena tokių vietų – Raseinių rajonas, turtingas gamta ir paveldu. Viena unikaliausių šio krašto vertybių – Dubysos upės slėnis, pasižymintis puikiomis vietomis piknikui, pažintiniais takais, įspūdingais piliakalniais ir kabančiais tiltais per upę.
„Garsusis Lyduvėnų geležinkelio tiltas – aukščiausias tokio tipo statinys Baltijos šalyse. Čia pikniką galima suderinti ir su pažintine kelione. Netoliese esama Lyduvėnų poilsiavietės – čia yra laužavietė, persirengimo kabina, pavėsinė, lauko tualetas, didelė teritorija palapinėms statyti. Greta stovyklavietės stūkso ir Danutės piliakalnis, nuo kurio atsiveria nuostabi tilto panorama“, – sako I. Pociutė.
Anot pašnekovės, stovyklavietės Klaipėdos rajone tinkamos tiems, kurie nori suderinti pasibuvimą prie jūros ir ramų poilsį gamtos apsuptyje, toliau nuo kurortinio šurmulio: „Nemokamoje stovyklavietėje prie Kalotės ežero įrengta nedidelė poilsiavietė su mediniais suolais ir stalu. Kadangi ši vieta netinkama maudytis dėl storo dumblo sluoksnio ir nedidelio gylio, didelė tikimybė, jog sutiksite mažai žmonių. Žvelsėnų kaime, ant Minijos upės kranto, yra poilsiavietė „Kregždutė“, kurioje įrengta persirengimo kabina, dvi kepsninės, biotualetas.“
Ką aplankyti Šilalėje, Jurbarke, Švenčionyse ir Kaišiadoryse?
Pikniką surengti galima ir Šilalės rajone, kuriame atrasite turistų nepaliestą gamtą, tylą ir ramybę. „Šilalės rajone gausu miškų, upelių, ežerų ir piliakalnių. Bijotų parkas – nuostabus gamtos kampelis su dvarvietės reliktais, tinkamas ramiam pasivaikščiojimui ir piknikui ant pleduko. Taip pat verta aplankyti ir Medvėgalio piliakalnį – nuo jo atsiveria nuostabi panorama. Paršežerio ežeras – ideali vieta maudynėms, iškylai ar net stovyklavimui“, – patarimais dalijasi keliautoja.
Viena iš geriausių vietų iškyloms yra Jurbarko rajonas, kuris ypač tinka vertinantiems upes, istoriją, kultūrą ir mažiau urbanizuotas vietas. „Didžiausia Jurbarko rajono vertybė – Nemunas. Pakrantėse galima ištiesti pleduką, yra įrengta poilsinių su stogais, laužavietėmis, stalais. Tai – idealios vietos tarpiniams sustojimams, pavalgymui“, – sako I. Pociutė.
Dėmesio verti ir Švenčionių bei Kaišiadorių rajonai. Švenčionių rajone verta aplankyti Lino verdenės šaltinį. Pasak padavimo, kažkada šioje vietoje būta šventyklos, kurioje gyveno žynys Sėtikis ir jo sūnus Linas. Stabtelėjus Kaišiadorių rajone, verta užsukti į Mergakalnio atodangą, Girelės ir Grabuciškių poilsiavietes.
Pikniko krepšys: kokį maistą rinktis, o kokio geriau vengti?
Ruošiant maistą piknikui, svarbiausias kriterijus – patogumas valgyti lauke. Pasak gyvensenos medicinos specialistės Viktorijos Uzielės, piknikams verta rinktis tokį maistą, kurį galima valgyti rankomis – sumuštinius, lavašo suktinukus, mini keksiukus, vaisių iešmelius, daržovių lazdeles su padažu.
„Gerai suplanuotas pikniko krepšys apima visų pagrindinių maisto grupių produktus. Tai padeda išlaikyti stabilų energijos lygį, sotumo jausmą ir išvengti persivalgymo. Į pikniko krepšį verta įtraukti baltymų šaltinius, naudinguosius riebalus, angliavandenius, tokius kaip pilno grūdo ar sėklomis praturtinta duona, taip pat – skaidulas, pavyzdžiui, šviežias daržoves, vaisius“, – pataria V. Uzielė.
Anot dietistės, į piknikus nepatartina vežtis šilumos netoleruojančio, greitai gendančio maisto, pavyzdžiui, majonezo pagrindu ruošiamų salotų, desertų su grietinėle ar kreminiais įdarais, minkštų sūrių, termiškai neapdorotų mėsos ar žuvies gaminių, tokių kaip suši ar karpačio.
Pikniko karalius yra sumuštinis
Vienas iš piknikams tinkamiausių, šviežumą ilgesnėje išvykoje išlaikančių užkandžių yra sumuštinis iš tvirtesnių produktų – pilno grūdo duonos, temperatūros nebijančių baltymų šaltinių, tokių kaip kepta vištiena, keptas kiaušinis, keptos daržovės, kietieji sūriai ar virti avinžirniai.
V. Uzielė pataria sumuštiniams rinktis tvirtos struktūros, nesubyrančią ir nepermirkstančią duoną. „Fazer Lietuva“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Eglė Kašėtė priduria, kad piknikui puikiai tiks turtingo skonio „Gardėsio“ SĖKLŲ duonos. „Ši duona yra soti, tvirtos struktūros, turinti daugiau išraiškingo skonio, mažiau miltų ir daugiau sėklų. Ji tinka tiek pusryčiams, tiek piknikui gamtoje ar maistingai vakarienei. Šios duonos gaminiai kuriami atsižvelgiant į norą gyventi sveikiau – turi daugiau baltymų ir kasdienei mitybai reikalingų skaidulų“, – sako E. Kašėtė.
Pasak V. Uzielės, iškylaujant gamtoje reikėtų vengti purių, minkštų kepinių. „Jie greitai permirksta nuo įdaro, sukrenta dėžutėje ir tampa nepatogūs valgyti. Piknikui puikiai tinka pilno grūdo ar sėklomis praturtinta, ilgai šviežia išliekanti, stabilios struktūros duona“, – sako pašnekovė.
