Lietuvoje subjurus orams, vis dažniau akys krypsta į atostogų šiltuose kraštuose pasiūlymus. Planuoti atostogas rekomenduoja ir farmacininkai: tamsusis periodas gali sukelti nuovargį, prastą nuotaiką ir net sezoninę depresiją, nes žmonės mažiau bendrauja, daugiau laiko praleidžia namuose.
„Šaltuoju metų laiku labai naudinga paatostogauti saulėtuose kraštuose, mat ten gauname daugiau natūralios šviesos, kuri padeda gamintis vitaminui D, gerina nuotaiką ir didina energijos lygį. Drėgnas oras, pavyzdžiui, prie jūros, gali turėti teigiamą poveikį gerinant odos būklę, kvėpavimo takų sveikatą bei stiprinant imunitetą”, –pasakoja Julija Aganauskaitė-Žukaitė, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė.
Ji priduria, kad poilsis šiltuose kraštuose taip pat suteikia galimybę pabėgti nuo drėgmės, šalčio ir sniego, o tai sukelia fizinį ir psichologinį palengvėjimą, leidžiantį atsipalaiduoti, atgauti jėgas, sumažinti patiriamą stresą.
Darganas keičia į poilsį prie jūros
Kelionių organizatoriai pastebi, kad pasibaigus kalendorinei vasarai, lietuviai dar aktyviai mėgaujasi saule pietų kryptyse.
„Iki pat lapkričio mėnesio Turkijoje dar galima pasimėgauti saulėtomis dienomis. Maloni temperatūra tuo metu vyrauja ir Graikijos saloje Kretoje. Tolimesnėse kryptyse, pavyzdžiui, Tenerifės, Madeiros, Egipto kurortuose, taip pat lepina tikros vasaros šiluma. Keliones šiuo metu itin pamėgusios šeimos su mažaisiais keliautojais, senjorai, kurie nori pasilepinti šiltu oru ir poilsiu prie jūros“, – pristato Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Pasak jos, pasibaigus pagrindiniam atostogų sezonui, keliauti verta ne tik dėl švelnesnės kaitros bei mažesnių turistų srautų, bet ir patrauklesnių kainų.
Palankesnis oras senjorams ir vaikams
Karštomis vasaros dienomis pietų šalyse oro temperatūra gali pasiekti ekstremalius lygius, kurie ypač pavojingi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir mažiems vaikams bei kūdikiams.
„Dėl didelio karščio kyla rizika patirti šilumos smūgį, dehidrataciją arba gali būti juntamas pasunkėjęs kvėpavimas. Vėsesniu metų laikotarpiu šiose šalyse orai paprastai švelnesni ir malonesni, vyraujanti temperatūra dažnai neviršija 25 laipsnių šilumos, saulė mažiau intensyvi, tad mažesnė rizika nudegti odą”, –sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Bendros oro sąlygos taip pat leidžia daugiau laiko praleisti lauke be didelio streso organizmui, tęsia vaistininkė, o švelnesni orai mažina pervargimo ir nuovargio riziką.
Svarbu tinkamai pasiruošti temperatūrų skirtumui
Kai Lietuvoje jau spaudžia šaltukas, į šiltus kraštus vykstantys žmonės kartais neįvertina temperatūrų skirtumo ir pasiima per mažai lengvų drabužių. Reikėtų į lagaminą įsidėti pakankamai šviesių, orui pralaidžių drabužių iš medvilnės ar lino. Jie leis odai kvėpuoti ir apsaugos nuo perkaitimo.
„Svarbu atsiminti, kad staigus temperatūrų pokytis gali paveikti ir imunitetą, todėl reikėtų stiprinti organizmą dar prieš kelionę – vartoti vitaminus C ir D, ežiuolės ekstraktą. Taip pat reikėtų organizme išlaikyti pakankamą skysčių kiekį, ypač atvykus į šiltesnį klimatą. Vartokite pakankamai vandens, tačiau patarčiau negerti iš čiaupo, o rinktis buteliukus, kurie yra gamykliškai užsukti”, – rekomenduoja vaistininkė.
Specialistė siūlo atkreipti dėmesį į adaptacijos laiką. Kelionės pradžioje gali būti juntamas nedidelis diskomfortas dėl staigaus klimato pokyčio. Tad pirmąsias kelias dienas reikėtų stengtis nebūti per daug fiziškai aktyviems, vengti per ilgo buvimo saulėje. Tai padės kūnui prisitaikyti prie kitos temperatūros.
Grįžus iš kelionės taip pat reikėtų nepamiršti, kad organizmui vėl reikia prisitaikyti prie pasikeitusios temperatūros, todėl J. Aganauskaitė-Žukaitė rekomenduoja bent keletą dienų vengti intensyvių veiklų lauke, kad nesušalti ir nesusirgti.
Būtinas kelioninės vaistinėlės turinys
Prieš kelionę vaistininkė pataria pasitikrinti nuolat vartojamus vaistus – ar pakankamas jų kiekis, ar užteks visam kelionės laikotarpiui.
„Svarbu pasirūpinti kelionine vaistinėle, kurioje būtų preparatų virškinimui, viduriavimui, pykinimui, alergijoms, peršalimo simptomams palengvinti – nuo gerklės skausmo, temperatūros, raumenų ar galvos skausmo, elektrolitų atstatymui. Taip pat kalio ir magnio preparatų, kadangi šiuos mikroelementus organizmas pašalina prakaituodamas. Dar labai svarbu nuolat gerti ir turėti su savimi pakankamai vandens”, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Taip pat prieš keliaujant į tolimas šalis reikėtų pasidomėti, ar nėra būtini tam tikri skiepai, ar specifiniai vaistai. pavyzdžiui, nuo maliarijos, hepatito ar kitų tropinių ligų.
„Saulėtuose kraštuose būtina ir apsauga nuo saulės – suaugusiems nuo SPF30, o vaikams ir šviesią, jautrią odą turintiems žmonėms SPF50. Naudinga su savimi turėti kremą kūnui po saulės vonių. Jis ne tik atgaivins saulės paveiktą odą, bet ją ir sudrėkins, nuramins”, – tęsia vaistininkė.
Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie apsaugą nuo vabzdžių. Ypač tropinėse ar subtropinėse vietovėse, tad reikėtų nepamiršti į lagaminą įsidėti repelentų. O jei planuojate aktyvias pramogas, gali neišvengti traumų ir sužalojimų. Todėl taip pat svarbu pasirūpinti pirmosios pagalbos rinkiniu, kuriame būtų pleistrų, dezinfekcinių priemonių, skausmą malšinančių vaistų, tepalų ar šaldančių maišelių.
„Tez Tour“ kelionių organizatoriaus atstovė priduria, kad vykstant į užsienio šalis, verta pasirūpinti ir kelionės draudimu.
„Ko gero neįmanoma išvengti visų nenumatytų situacijų kelionės metu. Tad jausitės ramiau ir užtikrinčiau žinodami, kad patirtos išlaidos bus atlygintos draudikų“, – apibendrina I. Aukštuolytė.
