Varvekliai
Varvekliai / Shutterstock

Sniego pusnis keičia varveklių ir tirpstančio sniego keliama grėsmė: ko svarbu nepamiršti?

Pirmosiomis sausio savaitėmis Lietuvą kausčiusi gausiu sniegu ir šaltuku pasižymėjusi žiema šią savaitę, panašu, bent laikinai atsitraukia – sinoptikai žada ties nuliu balansuosiančią temperatūrą, atlydį bei lijundrą. Visgi, anot draudikų, šis orų pokytis gyventojams gali sukelti ne ką mažiau rūpesčių nei sniego pusnys, todėl svarbu pasirūpinti savo ir savo turto bei aplinkinių saugumu.

Gali apgadinti automobilį

Draudimo bendrovės ERGO Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas sako, kad šiemet jau fiksuotas vienas draudžiamasis įvykis, kai nuo pastato stogo nukritęs varveklis apgadino automobilį. Lauko temperatūrai svyruojant tarp neigiamos ir teigiamos, o susikaupusiam sniegui tirpstant, panašiems įvykiams susidaro itin palankios sąlygos. Be to, tirpstanti susigulėjusio sniego masė tampa sunkesnė, todėl gali kelti grėsmę įvairių struktūrų – statinių stogų, pavėsinių, šiltnamių, lietvamzdžių – stabilumui.

„Šiemet fiksavome ne vieną gausaus sniego ir šalčių sukeltą žalą, tačiau staigus atlydis taip pat gali pridaryti nuostolių. To dar nepadariusieji turėtų nusikasti sniegą nuo stogų, atvirų balkonų ir kitų konstrukcijų – sunkesnis tirpstantis sniegas ar papildomas svoris dėl šlapdribos gali lemti padidėjusį slėgį, dėl kurio stogai ir kiti paviršiai gali įlūžti. Sniegą reikėtų nusikasti reguliariai, nelaukiant, kol jo susikaups daug“, – sako G. Matiukas.

Sniego kastuvų nedėkite į sandėliuką

Draudikų atstovo teigimu, sniego kastuvų tikrai dar nereikėtų skubėti padėti į sandėliukus, nes prognozuojamos palankios sąlygos krituliams – gali prisnigti, sniegas tirpti ir vėl stingti. Dėl to reikėtų būti pasiruošus įvairioms situacijoms.

Anot G. Matiuko, šiemet su sniegu ir šalčiais susijusių draudžiamųjų įvykių metu draudimo bendrovės klientai jau patyrė virš 20 tūkst. eurų nuostolių. Vidutinis dėl žiemos patirtos žalos dydis siekė 780 eurų ir buvo 15 proc. didesnis nei sausio-vasario mėnesiais pernai. Fiksuoti atvejai, kai didelė sniego masė sulaužė gyventojų šiltnamį, sugadino lietvamzdį, o šalčiai pažeidė namų lauko duris. Nuostoliai patirti ir dėl chuliganiškų kitų asmenų veiksmų – fiksuotas atvejis, kai mesta sniego gniūžtė išdaužė stiklinį durų paketą.

Pernai žiemos gniaužtai nebuvo tokie stiprūs, tačiau pasitaikė stipraus vėjo ir audrų. Didelė dalis turto draudimo žalų buvo susijusios su šiomis stichijomis, o gyventojams atlyginta dešimtys tūkstančių eurų nuostolių.

Atlydis gali kelti pavojų

G. Matiuko teigimu, atlydis gali kelti pavojų ne tik asmeniniam gyventojų turtui, bet ir aplinkiniams. Tirpstančio ir nuo stogų krentančio sniego gniutulai bei varvekliai gali sukelti skaudžias nelaimes ar apgadinti gatvėje priparkuotus automobilius ir kitą turtą. Dėl to rizikas reikėtų vertinti rimtai.

Tam pritaria ir teisės firmos „Sorainen“ nekilnojamo turto (NT) ir statybų teisės ekspertas Simonas Šlitas, kuris primena, kad už nukritusių varveklių, ledo ar sniego padarytus nuostolius atsako už pastato priežiūrą atsakingi asmenys. Daugiabučių atveju tai dažniausiai yra namus administruojančios įmonės arba gyventojų bendrijos. Už komercinių pastatų priežiūrą paprastai atsakingi jų savininkai ar nuomininkai. 

Automobilis žiemą / Shutterstock
Automobilis žiemą / Shutterstock

„Nuostolių ar sveikatos sužalojimus dėl nuo stogų krentančių varveklių ar sniego patyrę asmenys turi teisę siekti žalos atlyginimo. Apsidraudusiems žalą atlygina draudimo bendrovės, o pastarosios regresu siekia atgauti sumą iš pastato administratoriaus ar savininko. Už netinkamą pastato priežiūrą taip pat gali būti skiriamos baudos. Juridiniams asmenims jos gali siekti iki 3000 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems darbuotojams – iki 300 eurų. Tad svarbu susiformavusius varveklius, kaip ir kitas akivaizdžias grėsmes, kuo skubiau pašalinti, pavojingas vietas atitverti, pakabinti įspėjamuosius ženklus“, – pažymi S. Šlitas.

Savo ruožtu G. Matiukas atsargesniems pataria būti ir pėstiesiems – nepamiršti kilstelėti galvos į viršų ir pasižiūrėti, ar ant pastato krašto nekaba grėsmingi varvekliai, eiti toliau nuo pastatų, nestatyti automobilių ten, kur gali kilti sniego ar ledo kritimo pavojus. Artimiausiomis dienomis taip pat vertėtų pasisaugoti plikledžio.