Padirbtos rankinės – klestintis „tamsus“ verslas, keliantis ne tik socialinio statuso klausimus, bet ir tampantis teisiniu iššūkiu tiek pirkėjams, tiek gamintojams ir pardavėjams. Didieji mados namai, tokie kaip „Fendi“, „Louis Vuitton“, „Chanel“ ar „Gucci“, gina savo intelektinę nuosavybę ir yra laimėję jau ne vieną bylą prieš klastočių gamintojus.
Prabangos prekės, statusas ir augančios kainos
Norą įsigyti padirbtas prekes skatina tiek socialiniai, tiek ekonominiai veiksniai. Neretai, demonstruojant prabangių mados namų prekes, siekiama priklausyti tam tikram socialiniam sluoksniui. Kai kurie, įsigydami vardinius gaminius, kelia savivertės lygį, tarsi rodydami kitiems savo vertę ir maskuodami pasitikėjimo savimi stoką. Nors daugelis nori priklausyti „išrinktųjų“ ratui, ne kiekvienas gali sau leisti rankinę už kelis tūkstančius eurų.
Pastaraisiais metais prestižiniai mados namai ne kartą kėlė populiarių rankinių ir juvelyrikos dirbinių kainas, nors šios ir taip kandžiojosi. Pavyzdžiui, nuo 2023 m. „Chanel“ rankinių (Small Classic ir Classic 11.12) kaina pakilo daugiau nei 4,5 proc. Dabar abi šios rankinės kainuoja apytikriai 11 tūkst. JAV dolerių. Panašios taktikos ėmėsi „Cartier“, „Louis Vuitton“, „Hermès“ ir kiti mados grandai. Sparčiai augančios kainos – taip pat viena priežasčių, kurią pirkėjai nurodo kaip atgrasančią taupyti originalams.
„Journal of Marketing Research“ spausdintame tyrime nurodoma, kad vartotojai dažnai perka padirbtas prekes, siekdami pritapti prie tam tikrų socialinių grupių. Pasak straipsnio autorių, tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie nori būti pripažinti madingais ir priklausyti tam tikrai grupei.
Portalas „Glamour“ dar 2013 m. pasidalijo apklausos duomenimis, nurodydamas, kad „trys ketvirtadaliai apklaustų moterų pripažino sąmoningai įsigijusios padirbtas dizainerių prekes; daugiau nei pusė jų pirko klastotes, nes negalėjo sau leisti prabangių originalų, o 37 proc. teigė norėjusios įspūdingai atrodyti draugų ar šeimos akyse <…> 9 proc. apklaustųjų paprasčiausiai negalėjo atskirti tikros prekės nuo padirbinio“. Taigi, nežiniomis įsigyti padirbtą prekę – irgi reali galimybė.
Nepasiekiami originalai
Yra žūtbūt norinčių įsigyti vadinamąsias „it“ rankines, kurių dėl didelės paklausos be asmeninio stilisto ar pardavimų vadybininko tiesiog nerasi. Vienos tokių – populiariosios „Hermès Birkin“. Kad galėtum nusipirkti šią rankinę, reikės net tik pakloti daugiau nei 10 tūkst. eurų (kainos kyla iki kelių šimtų tūkst. už kolekcinius modelius), bet ir luktelėti eilėje – metus ar porą. Ir visai nebūtinai bus pasiūlytas norimos spalvos, odos ar pageidaujamo dydžio rankinės modelis.
„Hermès Birkin“ rankinė – vienas žymiausių statuso simbolių mados pasaulyje. Ji liudija ne tik prestižą ar sėkmę, bet ir mados išmanymą. Tad kokybiški natūralios odos „Hermès“ rankinių padirbiniai, kainuojantys kelis kartus mažiau nei originalai, – geras masalas besivaikantiems statuso. Visgi, vertinant iš finansinės pusės, tai tėra tuščios investicijos, nes „Hermès Birkin“ klastotė, nors ir sunkiai atskiriama nuo originalo, antrinėje rinkoje neturės jokios vertės.
Perka klastotes, nes „visi taip daro“
Prabangios mados prekės – viena labiausiai nuo klastočių kenčiančių rinkų. Padirbinėtojai, viliodami pirkėjus, pasinaudoja prekių ženklų prestižu. Tačiau šie nuostoliai paveikia ne tik pačius prekės ženklus, bet ir vyriausybes, kurios kasmet praranda milijardus mokesčių pajamų.
Prieš porą metų skaičiuota, kad padirbinėjimo nuostoliai pasaulyje pasiekė nerimą keliančią 1,82 trilijonų JAV dolerių sumą, o prabangos prekės sudarė reikšmingą šios sumos dalį. 2023 m. Europos Sąjungos tyrimas atskleidė – 54 proc. apklaustųjų mano, kad pirkti padirbtas prekes yra priimtina, nes „visi taip daro“. Tai rodo, kad klastočių pirkimas pamažu tampa normalizuotu reiškiniu ir atspindi nerimą keliančią kultūrinę kaitą.
Sparčiai didėjanti pasiūla
Kovoti su klastotėmis tampa vis sudėtingiau, nes auga ne tik paklausa, bet ir pasiūla. Socialiniai tinklai – didelė problema, jie tapo sėkmingomis ir mažai kontroliuojamomis prekybos platformomis. Tai palengvina galimybę prekiauti klastotėmis – tokiose platformose kaip „TikTok“ egzistuoja žymos, pavyzdžiui, #RepTok (replica), sulaukiančios daugiau nei 120 milijonų peržiūrų. Tokia sklaida skatina ne tik domėjimąsi klastotėmis, bet ir jų prekybą, net ir „Instagram“ gausu apžvalgų, kuriose madistės dalijasi klastočių vertinimais, patarinėja, ką verta įsigyti, o ko ne, ar tiesiog jomis prekiauja pačios. Jau tapo įprasta „Instagram“ žinučių užklausose sulaukti pasiūlymų iš įvairių klastotes gaminančių fabrikų įsigyti „labai kokybiškų“ padirbinių.
Tiesa, padirbinėtojai sparčiai tobulėja. Vis dažniau naudojamos pažangios technologijos, o klastočių gamintojai geba vis meistriškiau atkartoti originalus. Pasitaiko, kad net ir originalias prabangos prekes gaminantys meistrai, dirbantys garsių mados namų dirbtuvėse, nutekina gamybos paslaptis ar prisideda prie klastočių rinkos.
2021 m. klastočių gamyba apkaltinti net 23 asmenys, ilgą laiką padirbinėję garsių prancūzų mados namų „Hermès“ rankines. Devyni iš jų – buvę šio mados ženklo darbuotojai. „Hermès“ rankinės padirbinėtos 2008–2012 m., pagaminta šimtai klastočių. Kaltais pripažinti asmenys buvo nuteisti milžiniškomis baudomis, tokiomis kaip 400 tūkst. eurų ar net 1,5 mln. eurų, o kai kuriems paskirtas ir laisvės atėmimas. Kaip teigė „Agence France Presse“, nelegalią veiklą vykdę ir klastotes gaminę asmenys „Hermès“ bendrai turėjo sumokėti 10,4 milijono eurų žalos.
Baudos gresia visiems
Didieji mados namai nepaliaudami kovoja su klastočių gamintojais, per pastaruosius 10 metų būta ne vienos bylos, kurioje kaltininkai turėjo atlyginti milijonų eurų vertės žalas.
Įmonė „Burlington Coat Factory Warehouse“ 2010 m. pateko į skandalą su mados namais „Fendi“, pastarieji apkaltino mažmeninės prekybos tinklą prekiaujant „Fendi“ klastotėmis. Šis ginčas pasibaigė susitarimu, pagal kurį „Burlington“ sutiko mados namams sumokėti daugiau nei 10 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą.
„Louis Vuitton“ kartu su kitais LVMH grupės prekių ženklais padavė į teismą el. prekybos platformą „eBay“, kaltindami ją leidus pardavinėti padirbtas prekes. Prancūzijos teismas nusprendė, kad „eBay“ neužtikrino originalių prekių kontrolės ir skyrė 38,6 mln. eurų baudą. Ši byla parodė, kad ir internetinės prekybos platformos atsako už padirbinių plitimą.
Visgi baudos gresia ne tik klastočių gamintojams, jomis prekiaujantiems, bet ir tiems, kurie įsigyja padirbinius. Kai kuriose šalyse už klastotės laikymą ar pirkimą gali būti skirta piniginė bauda. Pavyzdžiui, Italijoje net turistui, nusipirkusiam padirbtą rankinę gatvėje, gali būti skirta bauda iki 7 tūkst. eurų. Kaip rašė „The Guardian“, 2010 m. turistė Italijoje nusipirko padirbtą „Louis Vuitton“ rankinę iš paplūdimio prekeivio už 7 eurus, vildamasi, kad tai buvo netikėtai sėkmingas originalus pirkinys. Tačiau, vykdant kampaniją prieš padirbtas prekes, ši turistė buvo pagauta ir nubausta 1 000 eurų bauda.
Sukčiai nesnaudžia
Pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai pirkėjai el. parduotuvėse įsigydavo prabangias originalias prekes ir vėliau parduotuvėms grąžindavo jų klastotes, teigdami, kad prekė netiko. Taip buvo siekiama apgauti pardavėjus pasiliekant originalą ir atgaunant sumokėtus pinigus už pirkinį. Pasitaikė, kai el. prekybos platformos atgautų prekių tinkamai nepatikrino ir iš naujo jas pardavė kaip originalias, nors tai jau buvo kitų pirkėjų grąžintos klastotės. Angl. „return fraud“ ir „wardrobing“ vadinama sukčiavimo praktika parduotuvėms atneša ne tik finansinius nuostolius, bet ir gali sugadinti reputaciją.
