Vėluojančios mėnesinės neretai sukelia nerimą, o pirmoji mintis dažniausiai būna – „gal esu nėščia?“. Tačiau tiesa ta, kad nėštumas – tik viena iš daugelio galimų priežasčių, kodėl menstruacijos nepasirodo laiku. Net ir pačiu „tvarkingiausiu“ ciklu gyvenančios moterys gali kartais patirti vėlavimą, ir tai visiškai normalu.
Tad jei nėštumo testas neigiamas, kviečiame susipažinti su 10 dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti – nuo streso iki hormonų svyravimų.
1. Stresas ir emocinė įtampa
Stresas – vienas pagrindinių kaltininkų, galinčių trumpam „išjungti“ ovuliaciją. Kai kūnas patiria įtampą, smegenų veikla paveikia hormonų pusiausvyrą, o tai gali lemti ciklo sutrikimus.
Ilgalaikis stresas gali net visai sustabdyti mėnesines (amenorėja), ypač jei jis derinasi su nemiga ar svorio pokyčiais.
2. Per didelis ar staigus svorio pokytis
Tiek staigus svorio kritimas, tiek jo padidėjimas gali sujaukti hormoninę sistemą. Kūnas, reaguodamas į tokį pokytį, laikinai sustabdo reprodukcines funkcijas, nes jaučia, kad sąlygos nėra palankios pastojimui.
3. Intensyvus sportas
Profesionalios sportininkės ar labai aktyviai sportuojančios moterys neretai susiduria su nereguliariu ar visai išnykusiu menstruaciniu ciklu. Kūnui trūkstant energijos atsistatymui, jis „taupo“ resursus – pirmiausia atjungdamas ovuliaciją.
4. Perimenopauzė (priešmenopauzinis laikotarpis)
Jei jums per 40 ar net dar tik virš 35 metų, ciklo pokyčiai gali būti natūralus hormonų mažėjimo ženklas. Ciklas tampa trumpesnis, ilgesnis arba visai išnyksta keliems mėnesiams – tai normalus perėjimo į menopauzę etapas.
5. Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)
Tai viena dažniausių hormoninių būklių, galinčių lemti nereguliarų ciklą, ilgus vėlavimus ar ovuliacijos trūkumą. Kartu gali pasireikšti spuogai, padidėjęs plaukuotumas, svorio augimas.
Jei ciklas dažnai vėluoja ar visai nereguliarus, verta pasikonsultuoti su ginekologu ir atlikti hormonų tyrimus.
6. Kontraceptinių priemonių poveikis
Nesvarbu, ar nustojote vartoti kontraceptines tabletes, ar naudojate spiralę, pleistrą ar kitą hormoninę priemonę – visos jos veikia ciklą. Nustojus jų vartoti, organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad grįžtų į savo ritmą.
7. Skydliaukės sutrikimai
Tiek hipotirozė (per lėta skydliaukė), tiek hipertirozė (per aktyvi) gali paveikti menstruacijų reguliarumą. Skydliaukė kontroliuoja daug hormonų, todėl net ir nežymus jos sutrikimas gali „supainioti“ ciklą.
8. Ligos ar infekcijos
Neseniai persirgus gripo virusu, COVID-19 ar kita infekcija, organizmas gali nukreipti energiją į sveikimą, todėl laikinai sustabdomas mėnesinių ciklas.
Net paprastas karščiavimas ar stiprus peršalimas gali paveikti ovuliaciją.
9. Klimato ar laiko juostų pasikeitimas
Kelionės, ypač į tolimas šalis, kai keičiasi laiko juosta, miego režimas ar mityba, gali sukelti trumpalaikius hormoninius svyravimus, dėl kurių ciklas gali pasislinkti.
10. Hormonų svyravimai be aiškios priežasties
Kartais mėnesinės gali vėluoti be jokios rimtos priežasties. Moterų hormonų sistema – jautri, o ovuliacija gali keistis dėl net ir smulkių pokyčių. Vienkartinis vėlavimas – ne visada ženklas, kad kažkas blogai.
