10 minučių taisyklė skamba beveik juokingai paprastai. Bet jei tavo rytai kartais prasideda viena koja aunantis batą, kita ranka ieškant raktų ir tuo pat metu bandant prisiminti, ką šiandien būtinai reikėjo pasiimti, gali būti, kad tau trūksta ne daugiau laiko. Tau tiesiog reikia kelis dalykus padaryti anksčiau.
Ne ryte. Vakare.
Vos dešimt minučių, septynias dienas iš eilės. Tiek užtenka, kad pamatytum, kiek rytinio streso iš tiesų susikuriame palikdamos visus mažus sprendimus paskutinei minutei.
10 minučių taisyklė: kuo mažiau sprendimų palik rytojui
Principas paprastas: vakare trumpam pasirūpini ta savo versija, kuri ryte dar bus mieguista, skubanti ir visai nenusiteikusi spręsti, ar prie šių kelnių tinka tie batai.
Nereikia planuoti visos dienos. Nereikia susitvarkyti namų, pasiruošti trijų patiekalų ar surašyti gyvenimo tikslų.
Tik pagalvoti: kas ryte mane dažniausiai stabdo?
Drabužiai? Pamesti daiktai? Neaišku, nuo ko pradėti darbą? Pusryčiai? Vaikų kuprinės? Telefonas, kurį paimi „tik minutei“, o atsipeikėji po penkiolikos?
Kuo mažiau tokių smulkių klausimų palieki rytui, tuo sklandžiau jis prasideda.
Psichologijoje tam kartais vartojamas sprendimų nuovargio terminas: daug pasirinkimų vienas po kito gali didinti protinę apkrovą. Tačiau net ir be teorijų principas lengvai atpažįstamas. Jei iš vakaro jau nusprendei, ką vilkėsi, kur yra raktai ir kokie trys dienos darbai svarbiausi, ryte šių klausimų tiesiog nebelieka.
O tai kartais vertingiau už dar vieną kartą paspaustą žadintuvo „snausti“.
Ką galima nuveikti per 10 minučių?
Didžiausia klaida būtų šią taisyklę paversti dar viena pareiga. Jei per dešimt minučių pradėsi lankstyti skalbinius, valyti virtuvę, rūšiuoti stalčius ir planuoti visą savaitę, po kelių vakarų nebenorėsi apie ją nė girdėti. Todėl užduotis labai konkreti: padaryk tik tai, kas palengvins tavo artimiausią rytą.
2 minutės – trys rytojaus prioritetai
Užrašyk tris dalykus, kurių rytoj nenori pamesti tarp kitų reikalų.
Pavyzdžiui: iki 10 valandos išsiųsti laišką, pasiimti dokumentus, paskambinti gydytojui.
Ne dvylika užduočių ir ne spalvomis suskirstytas dienos planas. Tik trys orientyrai.
Tai ypač padeda rytais, kai dar neatidarei kompiuterio, o galvoje jau sukasi dešimt skirtingų darbų. Vietoj klausimo „nuo ko pradėti?“ turi aiškų atsakymą.
3 minutės – apranga be rytinės dramos
Vakare pažiūrėk orų prognozę ir pasiruošk visą derinį. Ne tik kelnes. Ir ne abstraktų pažadą „rytoj apsivilksiu ką nors gražaus“. Viršus, apačia, batai, viršutinis drabužis. Jei reikia – pėdkelnės, diržas ar skėtis.
Labai praverčia ir keli iš anksto apgalvoti gelbėjimo deriniai – tokie, kuriuos gali apsivilkti beveik negalvodama ir žinai, kad jausiesi gerai. Vienas darbui. Vienas paprastai dienai. Vienas toms progoms, kai norisi atrodyti šiek tiek labiau pasitempusi.
3 minutės – viskas, kas ryte linkę paslaptingai dingti
Raktai. Piniginė. Ausinės. Įkroviklis. Sporto apranga. Tie daiktai beveik niekada neprapuola iš tikrųjų. Jie tiesiog kažkodėl nusprendžia nebūti ten, kur jų ieškai prieš išeinant pro duris.
Todėl vakare viską, ką rytoj turėsi išsinešti, sudėk į vieną vietą.
Jei namuose yra vaikų, ši taisyklė tampa dar vertingesnė. Kuprinė, sporto apranga, būrelio daiktai, rytoj reikalingas sąsiuvinis – kuo daugiau jų laukia paruošti, tuo mažesnė tikimybė, kad rytas prasidės šeimos himnu:
„O kur yra mano…?“
2 minutės – mažas palengvinimas virtuvėje
Nereikia ruošti pusryčių kaip viešbučio bufete. Kartais pakanka pasidėti puodelį, pasiruošti kavą, užmerkti avižas ar įsidėti į rankinę užkandį, kurį vis tiek būtum pasiėmusi ryte.
Svarbiausia čia ne pats maistas. Svarbiausia, kad ryte nereikėtų dar kartą stabtelėti ir galvoti: „O ką dabar daryti?“
Dešimt minučių baigėsi? Sustok.
Net jei matai dar tris dalykus, kuriuos „galėtum greitai sutvarkyti“.
Taisyklei reikia išlikti lengvai.
Kodėl verta pabandyti būtent savaitę?
Ne todėl, kad per septynias dienas stebuklingai susiformuoja naujas įprotis. Dažniausiai įpročiams prireikia gerokai daugiau laiko.
Savaitė čia veikia kaip eksperimentas.
Ji pakankamai trumpa, kad nesijaustum pasirašiusi sutartį visam gyvenimui, tačiau pakankamai ilga, kad spėtum pastebėti, ar tavo rytai iš tiesų pasikeitė.
Pirmą dieną gali sau atsakyti į vieną klausimą:
Kiek balų iš 10 duočiau savo įprastam rytui?
Jei atsakymas keturi, po savaitės pažiūrėk dar kartą.
Gal jis netaps devynetu. Bet jeigu pakils iki šešių, o iš namų tris kartus išeisi negrįžusi pasiimti pamiršto daikto, tai jau gana rimtas rezultatas.
Viena detalė padės nepamiršti
Naują vakaro ritualą daug lengviau išlaikyti, jei jis turi aiškų pradžios signalą.
Pavyzdžiui:
išsivalau dantis – pasiruošiu rytojui;
uždarau nešiojamąjį kompiuterį – nustatau 10 minučių laikmatį;
baigiu žiūrėti serialą – susidedu daiktus.
Tada nebereikia kiekvieną vakarą prisiminti, kad „dar kažką turėjau padaryti“. Vienas įprastas veiksmas primena kitą.
Laikmatis irgi nėra atsitiktinumas. Jis apsaugo nuo noro nuveikti per daug.
Nes problema retai būna ta, kad nemokame stengtis. Dažniau prisiplanuojame tokią idealią rutiną, kurios pavargusios pačios nebenorime vykdyti.
Gal tavo rytui nereikia ankstesnio žadintuvo
Kai nuolat nespėjame, automatinė mintis dažniausiai būna viena: reikia keltis anksčiau.
Kartais taip.
Bet jeigu papildomos dvidešimt minučių bus skirtos ieškoti palaidinės, krauti rankinę ir vaikščioti iš kambario į kambarį bandant prisiminti, ką dar pamiršai, problema iš esmės nepasikeitė.
Daug įdomiau kelias dienas stebėti, kur iš tiesų pradingsta laikas. Gal penkias minutes stoviniuoji prie spintos. Gal dar penkias ieškai raktų. Gal atsikėlusi iškart paimi telefoną ir po dešimties minučių vis dar guli lovoje skaitydama dalykus, kurių net neplanavai skaityti. Gal prieš pat išeinant paaiškėja, kad kažką reikėjo supakuoti, pasirašyti ar įsidėti.
Būtent šiuos mažus rytinius stabdžius ir verta perkelti į vakarą.
Telefonas irgi gali palaukti kelias minutes
Nereikia prisiekti, kad nuo rytojaus iki devintos ryto telefonas taps draudžiamu daiktu.
Užtenka mažesnio eksperimento.
Jei telefonu naudojiesi kaip žadintuvu, padėk jį taip, kad reikėtų atsikelti norint išjungti garsą. Tada prieš atsidarydama žinutes atlik bent vieną kitą veiksmą: nueik į vonią, atitrauk užuolaidas, apsirenk ar atsigerk vandens.
Tas nedidelis tarpas padeda neleisti svetimų žinučių, naujienų ir socialinių tinklų srautui tapti pirmuoju tavo dienos įvykiu.
O jei šiandien neturi nė 10 minučių?
Tada padaryk penkių minučių versiją. Pasiruošk drabužius ir susidėk visus daiktus, kuriuos rytoj turėsi pasiimti.
Net trumpa versija geresnė už mintį „arba darau idealiai, arba visai nedarau“.
Ir jeigu vieną vakarą pamiršai – nereikia pradėti naujo gyvenimo nuo kito pirmadienio. Tiesiog kitą vakarą vėl nustatai laikmatį.
Po savaitės gali paaiškėti visai ne tai, ko tikėjaisi
Gal pastebėsi, kad iš namų neišeini daug anksčiau. Bet išeini ne tokia susierzinusi.
Gal nesutaupysi pusvalandžio, tačiau nebereikės penkis kartus grįžti iš koridoriaus.
Gal kava vis dar bus būtina. Tik ją gersi ne tuo pat metu bandydama viena ranka rengtis, kita ieškoti telefono.
Ir gal suprasi vieną gana malonų dalyką: tavo rytui visą laiką trūko ne geležinės disciplinos ir ne tobulesnės rutinos. Jam tiesiog trūko vakarykštės tavo pagalbos.
