Būna seksas, po kurio lyg ir nėra kuo skųstis: jis dėmesingas, tu atsipalaidavusi, viskas malonu ir gražu. Ir vis dėlto vėliau pagauni save galvojant – kodėl nejaučiau daugiau?
Nes geras seksas ir stipri chemija nėra tas pats. Kartais žmogus gali būti beveik tobulas lovoje, bet tavęs prie jo netraukia taip, kaip norėtum. O kartais užtenka vieno žvilgsnio ar prisilietimo nuo žmogaus, su kuriuo protas nemato jokios ateities, kad kūnas sureaguotų pirmas.
Kai viskas buvo gerai, bet kažko vis tiek trūko
Yra toks intymumas, kuriam sunku rasti priekaištų. Žmogus dėmesingas, atmosfera jauki, gali atsipalaiduoti, o pats seksas – malonus. Atrodytų, viskas savo vietose. Tik vėliau supranti, kad norėtum jausti daugiau.
Būtent tai ir glumina. Jei žmogus tau patinka, jei šalia jo gera, jei jis tavimi rūpinasi, lyg ir turėtų atsirasti dar vienas savaime suprantamas dalykas – stipri trauka. Kai jos nėra, lengva pradėti derėtis su savimi: gal per daug analizuoju, gal esu per reikli, gal tiesiog nemoku atsipalaiduoti?
Tačiau potraukis nėra atlygis už tai, kad kitas žmogus su tavimi elgiasi gražiai. Galima jaustis saugiai, mėgautis artumu ir net patirti malonumą, tačiau vis tiek nejausti to stipraus noro, dėl kurio norisi dar kartą priartėti pirmąjai.
Tai nebūtinai reiškia, kad tarp jūsų nieko nėra. Trauka kartais atsiranda pamažu – kartu su pasitikėjimu, pažinimu ir vis didesniu artumu. Tačiau būna ir taip, kad žmogus tau nuoširdžiai patinka, tik seksualiai jo nori mažiau, nei norėtum sau pripažinti.
Chemija nėra vien žaibas iš giedro dangaus
Apie chemiją mėgstame kalbėti taip, tarsi ją būtų galima atpažinti per pirmąsias penkias minutes: vienas žvilgsnis, atsitiktinis prisilietimas ir jau aišku. Kartais iš tiesų būna būtent taip. Tačiau trauka nebūtinai prasideda nuo fejerverkų.
Ji gali atsirasti iš balso, humoro, ilgesnio žvilgsnio ar to nepaprastai patrauklaus jausmo, kai šalia žmogaus nereikia savęs kontroliuoti. Vieniems geismą sustiprina naujumas, kitiems – pažįstamumas ir pasitikėjimas. Todėl pirmos nakties intensyvumas nėra vienintelis būdas išmatuoti tai, kas vyksta tarp dviejų žmonių.
Be to, stipri trauka ne visada pasako tai, ką norėtume iš jos išgirsti. Laukimas, neapibrėžtumas ir žmogaus nepasiekiamumas gali būti nepaprastai jaudinantys. Tas, dėl kurio kas kelias minutes tikrini telefoną, nebūtinai yra tavo lemtingas žmogus vien todėl, kad negali apie jį nustoti galvoti.
Ir priešingai – po audringų, nenuspėjamų santykių ramus ryšys iš pradžių gali atrodyti neįprastai tylus. Todėl verta neskubėti kiekvienos ramybės pavadinti nuoboduliu. Kartais traukos tikrai nėra. O kartais tiesiog pirmą kartą jos nelydi nuolatinis laukimas, abejonės ir drama.
Ne kiekvienas silpnesnis noras reiškia, kad traukos nėra
Vienas vakaras nėra pats tiksliausias santykių testas. Seksualinį norą gali veikti nuovargis, stresas, miego trūkumas, savijauta, hormoniniai svyravimai ar tiesiog diena, per kurią tavo galva taip ir nespėjo persijungti iš darbų į malonumą.
Be to, geismas nebūtinai pasirodo dar prieš pirmą prisilietimą. Kai kuriomis dienomis jis atsiranda tik artumo metu – kai pajunti, kad gali atsipalaiduoti, nevaidinti ir nesirūpinti tuo, kaip atrodai iš šalies.
Svarbiau pastebėti ne tai, ar kiekvieną kartą tave užliejo vienodas noras, o kokia kryptimi juda artumas. Ar prisilietimai pamažu įtraukia? Ar norisi priartėti? Ar kitą dieną pagauni save prisimenančią jo rankas, balsą, kvapą?
Nes visai kitoks jausmas yra tuomet, kai seksas nėra nemalonus, bet mintys nuolat kažkur išsprūsta. Kai labiau stebi save iš šalies, nei esi akimirkoje. Tai dar nėra nuosprendis nei žmogui, nei santykiams. Tačiau tokio jausmo nereikia skubėti užgožti argumentu, kad „juk viskas buvo gerai“.
Jis toks geras. Kodėl aš jo nenoriu labiau?
Gal tai viena nepatogiausių šios temos vietų. Žmogus stabilus, rūpestingas, patikimas. Jokių žaidimų, miglotų žinučių ar savaičių spėliojimo, ką jis iš tiesų jaučia. Gal net būtent toks vyras, kokio ilgai sakei norinti.
Tik vienos problemos neišsprendžia net pats gražiausias jo savybių sąrašas: tu negali racionaliai nuspręsti, kiek jo geisi.
Todėl atsiranda kaltė. Ypač jei žinai, kaip atrodo santykiai, kuriuose daug įtampos, ir dabar pagaliau šalia turi žmogų, su kuriuo ramu. Lyg būtų nedėkinga pripažinti, kad nepaisant visų jo gerųjų savybių kažko vis tiek trūksta.
Bet gerumas nėra skola, kurią turi grąžinti geismu.
Žinoma, nebūtina daryti išvadų po pirmų kelių pasimatymų ar vienos nakties. Yra ryšių, kuriuose noras atsiranda iš lėto, kai žmogų pamatai visai kitame kontekste, kai daugėja pasitikėjimo ir mažėja savikontrolės. Tačiau traukai taip pat negalima nustatyti termino ir tikėtis, kad po penkto pasimatymo ji pagaliau „privalės“ atsirasti.
Kartais brandžiausias pasirinkimas yra ne įtikinti save, kad žmogus tau turėtų patikti labiau, o pripažinti, kiek jo iš tiesų nori.
Kai chemija stipri, bet po jos lieka tuštuma
Yra ir visiškai priešinga situacija. Žmogaus norisi be ilgų svarstymų. Seksualinė įtampa atsiranda vos jam priartėjus, o lovoje nereikia savęs įkalbinėti nė sekundės. Atrodytų – štai ji, ta garsioji chemija.
Tačiau tikrasis klausimas kartais ateina vėliau.
Kaip jautiesi, kai užsidaro durys? Rami, artima, patenkinta? O gal iš karto imi laukti jo žinutės, stebėti, ar jis nepasidarė šaltesnis, ir mintyse analizuoti paskutines kelias valandas?
Galima beprotiškai norėti žmogaus ir kartu visiškai nenorėti su juo būti pažeidžiamai. Galima turėti nuostabų seksą ir labai prastą ryšį už miegamojo durų. Kartais būtent dėl to stipri chemija taip lengvai supainiojama su kažkuo didesniu – kūniška reakcija yra tokia aiški, kad visus tylesnius signalus trumpam nustumia į šalį.
Tačiau seksualinė chemija nepasako, ar žmogus su tavimi elgsis gerai, ar šalia jo galėsi būti savimi ir ar po trijų mėnesių vis dar jausiesi taip pat. Ji pasako tik vieną labai svarbų dalyką – tarp jūsų yra stipri trauka.
O visa kita vis tiek tenka išsiaiškinti atskirai. Todėl kartais vertingesnis klausimas yra ne vien „ar aš jo noriu?“, bet ir „kaip jaučiuosi šalia jo tada, kai noras trumpam nutyla?“
Gal svarbiausias klausimas visai ne apie chemiją
Mes labai mėgstame seksui suteikti daugiau galių, nei jis iš tiesų turi. Geras seksas tampa įrodymu, kad santykiai ypatingi. Didžiulė trauka – ženklu, kad šio žmogaus negalima paleisti. O kibirkšties nebuvimas pirmą vakarą – beveik galutiniu nuosprendžiu.
Tik realybėje viskas daug mažiau tvarkinga.
Galima turėti puikų seksą su žmogumi, kurio nebenorėsi sutikti. Galima iš pradžių nejausti beveik nieko, o po kelių mėnesių negalėti nuo jo atitraukti rankų. Galima ir labai ilgai bandyti išauginti trauką žmogui, kuris puikiai tinka tavo gyvenimui, bet taip ir nepradeda jaudinti tavo vaizduotės.
Todėl gal po gero sekso verta klausti ne vien, ar tarp jūsų yra chemija, o daug paprasčiau: ar aš noriu šio žmogaus dar kartą?
Ne todėl, kad jis geras. Ne todėl, kad vakar buvo malonu. Ne todėl, kad jūsų santykiai atrodo prasmingi popieriuje. O todėl, kad mintis vėl prie jo priartėti iš tiesų jaudina.
