Liepos pabaigoje daugelis vasarinių gėlių jau būna praradusios pirmąjį grožį. Vienos ištįsta, kitos žydi vis rečiau, o gėlynuose ir vazonuose atsiranda tuščių vietų. Vis dėlto dar tikrai nevėlu kiemui suteikti naujų spalvų.
Šiuo metu geriausia rinktis ne sėklas, o vazonuose užaugintus, jau sustiprėjusius sodinukus. Pasodinti į šiltą dirvą jie greitai prigyja, o tinkamai prižiūrimi gali žydėti visą rugpjūtį, rugsėjį ir net iki pirmųjų rimtesnių šalnų.
1. Serenčiai
Serenčiai – vieni patikimiausių vėlyvos vasaros augalų. Jie mėgsta saulę, nebijo karščio ir gana lengvai pakelia trumpesnius sausringus laikotarpius.
Liepos pabaigoje pasodinti žydintys serenčių sodinukai greitai užpildo tuščias gėlyno vietas. Žiedai gali būti geltoni, oranžiniai, rusvi arba dvispalviai. Žemaūgės veislės puikiai tinka gėlyno pakraščiui, balkonų loveliams ir vazonams.
Kad serenčiai žydėtų ilgiau, reguliariai pašalinkite nuvytusius žiedus. Taip augalas energiją skirs naujiems pumpurams, o ne sėkloms brandinti.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: saikingas laistymas, nužydėjusių žiedų šalinimas.
2. Petunijos
Petunijos dažniausiai sodinamos pavasarį, tačiau vasaros viduryje jų vis dar galima įsigyti žydinčių vazonuose. Tai geras būdas atnaujinti balkonų lovelius, pakabinamus krepšius ar terasos vazonus.
Svarbu rinktis sveikus, kompaktiškus augalus, turinčius daug naujų pumpurų. Jeigu petunija ištįsusi, jos ūglius galima patrumpinti – po kelių savaičių augalas vėl sutankės.
Petunijoms reikia saulės, reguliaraus laistymo ir papildomo tręšimo. Mažuose vazonuose maisto medžiagos greitai išsenka, todėl žydintiems augalams skirtos trąšos gali būti naudojamos pagal gamintojo rekomendacijas.
Tinkamiausia vieta: saulėta, nuo stipraus lietaus bent šiek tiek apsaugota.
Priežiūra: reguliarus laistymas ir tręšimas.
3. Verbenos
Verbenos žydi smulkiais, į skėtelius susitelkusiais žiedais. Jų spalvos gali būti baltos, rausvos, violetinės, raudonos ar dvispalvės.
Šios gėlės mėgsta saulę ir gerai drenuotą dirvą. Jos ypač tinka vazonams, balkonų loveliams ir saulėtiems gėlynams. Svyrančios veislės gražiai atrodo pakabinamuose induose, o aukštesnės verbenos suteikia gėlynui lengvumo.
Perlaistytos verbenos gali pradėti skursti, todėl tarp laistymų viršutiniam dirvos sluoksniui reikėtų leisti šiek tiek pradžiūti.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: saikingas laistymas, nužydėjusių žiedynų karpymas.
4. Cinijos
Cinijos vertinamos dėl ryškių, taisyklingos formos žiedų ir ilgo žydėjimo. Jos gali žydėti iki pirmųjų šalnų, tačiau liepos pabaigoje reikėtų sodinti jau paaugintus sodinukus, o ne pradėti auginti iš sėklų.
Šioms gėlėms reikia saulėtos, šiltos vietos ir neužmirkstančios dirvos. Laistant geriau drėkinti žemę, o ne lapus, nes nuolat šlapi augalai tampa jautresni grybelinėms ligoms.
Cinijos gražiai atrodo didesnėmis grupėmis. Žemaūgės veislės tiks vazonams, o aukštesnės – gėlyno viduriui ir skynimui.
Tinkamiausia vieta: saulėta ir šilta.
Priežiūra: laistymas prie šaknų, geras oro judėjimas.
5. Rudeniniai astrai
Rudeniniai astrai – vieni svarbiausių vėlyvo sezono gėlyno augalų. Jų žydėjimas dažnai prasideda vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, kai daugelis kitų gėlių jau ima nykti.
Liepos pabaiga tinkama sodinti vazonuose užaugintus astrus, ypač jeigu galima užtikrinti reguliarų laistymą. Pasodinti augalai spės įsišaknyti ir netrukus pradės krauti arba skleistis žiedais.
Astrai būna balti, rausvi, violetiniai ir mėlyni. Žemaūgės veislės tinka gėlyno priekiui bei vazonams, aukštesnės – galinei gėlyno daliai.
Tinkamiausia vieta: saulėta arba lengvai pavėsinga.
Priežiūra: reguliariai laistyti pirmosiomis savaitėmis po sodinimo.
6. Rudbekijos
Geltoni rudbekijų žiedai su tamsiu viduriu gėlynui suteikia šiltų, rudeniškų spalvų. Šie augalai paprastai žydi ilgai, o dalis veislių nenustoja žydėti iki pat šalnų.
Liepos pabaigoje geriausia rinktis vazonuose auginamas ir jau žydėti pradedančias rudbekijas. Jos tinka natūralistiniams gėlynams, dera su dekoratyvinėmis žolėmis, ežiuolėmis ir astrais.
Nors prigijusios rudbekijos gana atsparios, ką tik pasodintus augalus reikia reguliariai laistyti. Nužydėjusius žiedus galima šalinti, tačiau keletą verta palikti – jų sėklomis rudenį ir žiemą gali maitintis paukščiai.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: laistymas prigijimo laikotarpiu, nužydėjusių žiedų šalinimas.
7. Ežiuolės
Ežiuolės – tvirti daugiamečiai augalai, žydintys nuo vasaros vidurio iki rudens. Jos vertinamos ne tik dėl ryškių žiedų, bet ir dėl to, kad pritraukia bites, drugelius bei kitus vabzdžius apdulkintojus.
Liepos pabaigoje sodinamos vazoninės ežiuolės dažnai jau turi pumpurų arba žiedų. Svarbu jų šaknų gumulo nesuardyti ir po pasodinimo kelias savaites neleisti dirvai visiškai išdžiūti.
Be klasikinių rausvai violetinių ežiuolių, galima rasti baltų, geltonų, oranžinių ir raudonų veislių.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: laidus dirvožemis, reguliarus laistymas po pasodinimo.
8. Gaurės
Gaurės pasižymi lengvais, ant plonų stiebų iškilusiais baltais arba rausvais žiedais. Iš tolo jie primena virš gėlyno sklandančius drugelius.
Šios gėlės ypač tinka moderniems ir natūralistiniams želdynams. Jos neužgožia šalia augančių augalų, suteikia kompozicijai judesio ir žydi labai ilgai.
Gaurės mėgsta saulę ir lengvą, neužmirkstančią dirvą. Sunkiame molyje verta pagerinti drenažą, nes nuolat šlapioje žemėje jų šaknys gali pradėti pūti.
Liepos pabaigoje sodinkite paaugintus, tvirtus augalus. Patrumpinus nužydėjusius stiebus, gali pasirodyti nauja žiedų banga.
Tinkamiausia vieta: saulėta ir šilta.
Priežiūra: neperlaistyti, pašalinti nužydėjusius stiebus.
9. Chrizantemos
Chrizantemos – vienos patikimiausių rudens gėlių. Jų sodinukų prekybos vietose paprastai daugėja vasaros pabaigoje, tačiau ankstyvesnes veisles galima sodinti jau liepos pabaigoje.
Šios gėlės puikiai tinka atnaujinti ištuštėjusius vazonus, papuošti terasą, įėjimą į namus arba gėlyno pakraščius. Žiedų spalvų pasirinkimas itin platus – nuo baltos ir švelniai gelsvos iki oranžinės, rožinės, bordo ir violetinės.
Chrizantemoms reikia šviesios vietos ir tolygiai drėgnos, bet neužmirkusios dirvos. Augalų su daugybe pumpurų nereikėtų perdžiovinti, nes jie gali pradėti mesti žiedus.
Ne visos vazoninės chrizantemos patikimai peržiemoja lauke, todėl perkant verta pasidomėti pasirinktos veislės atsparumu šalčiui.
Tinkamiausia vieta: saulėta arba lengvai pavėsinga.
Priežiūra: tolygus laistymas, apsauga nuo užmirkimo.
Kaip sodinti gėles per vasaros karščius?
Liepos pabaigoje dirva gali būti karšta ir sausa, todėl sodinimo laiką reikėtų pasirinkti atsakingai. Geriausia darbus atlikti apsiniaukusią dieną arba vakare, kai saulė nebėra tokia kaitri.
Prieš sodindami vazoną gerai palaistykite. Duobutė turėtų būti šiek tiek platesnė už šaknų gumulą, tačiau augalo nereikėtų įleisti giliau, nei jis augo vazone.
Pasodinus:
- gausiai palaistykite;
- pirmą savaitę nuolat tikrinkite dirvos drėgmę;
- aplink augalą paskleiskite ploną mulčio sluoksnį;
- kelias dienas saugokite nuo kaitrios vidurdienio saulės;
- netręškite dideliu kiekiu iš karto.
Naujai pasodinto augalo šaknys dar negali pasiekti gilesniuose sluoksniuose esančios drėgmės, todėl net trumpas perdžiūvimas gali sulėtinti prigijimą.
