Po kelių lietingų dienų sodas dažnai atrodo taip, lyg jam reikėtų skubios pagalbos: dirva permirkusi, veja suplotа, augalų lapai sunkūs nuo vandens, o lysvėse pradeda lįsti piktžolės. Natūralu norėti kuo greičiau imtis darbų, tačiau būtent šiuo metu dalį jų geriau atidėti.
Kai dirva prisotinta vandens, ji tampa jautresnė suspaudimui, augalų šaknys gauna mažiau oro, o ligų sukėlėjams susidaro itin palankios sąlygos. Net geri ketinimai gali baigtis pažeistomis šaknimis, sulipusia žeme ar greičiau plintančiomis grybinėmis ligomis.
Štai septyni darbai, kurių po kelių lietingų dienų sode geriau neskubėti atlikti.
1. Nevaikščiokite po permirkusias lysves
Viena dažniausių klaidų – iškart po lietaus eiti į daržą ravėti, rišti augalų ar tikrinti derliaus. Permirkusi žemė yra minkšta, todėl kiekvienas žingsnis ją stipriai suspaudžia.
Suslėgtoje dirvoje sumažėja oro tarpelių, todėl augalų šaknys gauna mažiau deguonies. Tokia žemė vėliau ilgiau džiūsta, prasčiau sugeria vandenį ir gali sukietėti į tankų sluoksnį.
Ypač jautri molinga dirva. Jei prie bato limpa dideli žemės gabalai, lysvėje dirbti dar per anksti.
Palaukite, kol viršutinis dirvos sluoksnis pradžius ir žemė nebelips prie avalynės. Jei į lysves būtina patekti, stenkitės vaikščioti tik takeliais arba patieskite lentą, kuri paskirstys kūno svorį didesniame plote.
2. Nepurenkite ir nekaskite šlapios žemės
Po lietaus gali atrodyti, kad minkštą dirvą bus lengviau sukasti ar supurenti. Iš tiesų rezultatas dažnai būna priešingas.
Šlapią žemę kasant susidaro stambūs, sunkūs grumstai, kurie išdžiūvę sukietėja. Pažeidžiama natūrali dirvos struktūra, o vietoj purios žemės gali susiformuoti tankus, sunkiai įdirbamas sluoksnis.
Dirvą purenti reikėtų tik tuomet, kai ji yra drėgna, bet ne šlapia. Patikrinkite paėmę saują žemės ir suspaudę ją delne. Jei ji virsta lipniu gumulu ir neišyra lengvai palietus, darbą geriau atidėti.
Po lietaus naudinga palaukti bent vieną ar kelias sausesnes dienas, priklausomai nuo dirvos tipo ir oro temperatūros.
3. Nepjaukite šlapios vejos
Šlapios žolės pjovimas gali pakenkti ir vejai, ir vejapjovei. Drėgni žolės stiebai sulimpa, todėl peiliai juos ne švariai nupjauna, o plėšia.
Nelygiai nupjauta veja atrodo netvarkingai, o pažeisti stiebai tampa jautresni ligoms. Be to, sunkesnė vejapjovė ant permirkusios žemės gali palikti provėžas ir suspausti dirvą.
Šlapia žolė taip pat kimba prie vejapjovės dugno, gali užkimšti išmetimo angą ir apsunkinti darbą. Jei naudojama elektrinė vejapjovė, šlapia aplinka kelia papildomą saugumo riziką.
Veją pjaukite tik tada, kai jos paviršius ir viršutinis dirvos sluoksnis jau pradžiūvę. Geriausia rinktis sausą popietę.
4. Netręškite papildomai
Po smarkaus lietaus sodininkams kartais kyla noras augalus iškart patręšti, ypač jei manoma, kad maisto medžiagas išplovė vanduo. Tačiau skubėti nereikėtų.
Permirkusioje dirvoje augalų šaknys dažnai patiria deguonies trūkumą ir negeba normaliai pasisavinti maisto medžiagų. Papildomos trąšos tokiu metu gali būti ne tik neveiksmingos, bet ir nudeginti jautresnes šaknis.
Granuliuotos trąšos ant šlapios žemės gali pasiskirstyti netolygiai, o skystos trąšos dar labiau padidins drėgmės perteklių.
Pirmiausia leiskite dirvai pradžiūti. Tręškite tik tada, kai augalai nebestovi užmirkusioje žemėje ir matyti, kad jiems iš tiesų trūksta maisto medžiagų.
5. Nepurkškite augalų apsaugos priemonėmis
Po lietaus ant augalų dažnai pastebimos dėmės, pažeisti lapai ar kenkėjai, todėl norisi iškart naudoti purškiamas priemones. Tačiau purkšti šlapius augalus dažniausiai nėra prasminga.
Priemonė gali būti praskiesta ant lapų likusio vandens, nubėgti nuo jų paviršiaus ir nesuveikti taip, kaip turėtų. Jei netrukus vėl lis, purškalas gali būti visiškai nuplautas.
Be to, kai kurios priemonės, naudojamos ant drėgnų lapų, gali sukelti nudegimus ar dėmes, ypač jei po lietaus staiga pasirodo kaitri saulė.
Purškimui rinkitės sausą, nevėjuotą dieną. Lapai turi būti sausi, o kelias valandas po purškimo neturėtų lyti. Visada laikykitės konkretaus produkto naudojimo instrukcijų.
6. Neskubėkite ravėti šlapių lysvių
Atrodytų, kad po lietaus piktžoles išrauti lengviausia. Taip, jų šaknys iš drėgnos žemės išsitraukia paprasčiau, tačiau yra ir kita medalio pusė.
Vaikščiodami ir klūpėdami šlapiose lysvėse suslėgsite dirvą, o ravėdami galite išjudinti šalia augančių daržovių ar gėlių šaknis. Išrautos piktžolės, paliktos ant šlapios žemės, kartais vėl prigyja.
Jei piktžoles būtina pašalinti, ravėkite tik lysvių pakraščiuose arba nuo takelio. Geriausia palaukti, kol žemė bus drėgna, bet nebe lipni.
Išrautas piktžoles išneškite iš lysvės, ypač jei jos jau žydi ar brandina sėklas.
7. Neskubėkite genėti ir skinti šlapių augalų
Šlapių augalų genėjimas gali paskatinti ligų plitimą. Ant drėgnų lapų ir stiebų grybinių bei bakterinių ligų sukėlėjai lengviau pernešami nuo vieno augalo prie kito.
Naudojant tuos pačius sekatorius, infekcija gali būti paskleista po visą gėlyną ar šiltnamį. Drėgnos pjūvio vietos taip pat ilgiau džiūsta, todėl tampa jautresnės pažeidimams.
Po lietaus nereikėtų skinti ir laikymui skirtų vaisių ar daržovių, jei jie dar šlapi. Drėgnas derlius sandėliuojamas greičiau pradeda pūti.
Genėkite ir skinkite tik tuomet, kai augalai visiškai nudžiūvę. Įrankius tarp augalų, ypač pastebėjus ligų požymių, dezinfekuokite.
Ką po lietaus sode galima padaryti saugiai?
Nors dalį darbų geriau atidėti, po lietaus sode vis tiek galima nuveikti kai ką naudingo.
Pirmiausia apžiūrėkite, ar vanduo niekur neužsistovėjo. Jei lysvėse susidarė balos, galima atsargiai išvalyti griovelius ar vandens nubėgimo takus, tačiau nelipkite į pačią permirkusią lysvę.
Patikrinkite aukštus augalus, pomidorus, jurginus ir vijoklius. Jei juos palenkė lietus ar vėjas, atsargiai pririškite prie atramų stovėdami ant tako.
Taip pat galima surinkti nulūžusias šakas, nuvirtusius vazonus ir nuo takų nušluoti lapus. Šlapi lapai ant plytelių ar medinių paviršių gali būti labai slidūs.
Kaip suprasti, kad dirva jau tinkama darbams?
Paprasčiausias būdas – paimti saują žemės iš maždaug 5 centimetrų gylio ir suspausti ją delne.
Jei žemė varva, limpa prie pirštų arba išlaiko kietą gumulo formą, ji dar per šlapia. Jei suspaustas gumulas lengvai subyra palietus, dirva jau tinkamesnė lengviems darbams.
Taip pat atkreipkite dėmesį į avalynę. Jei žemė stipriai limpa prie batų ir paliekate gilius pėdsakus, sodui dar reikia laiko pradžiūti.
Kodėl po lietaus svarbiausia kantrybė?
Po kelių lietingų dienų augalai dažniausiai labiausiai kenčia ne nuo darbų trūkumo, o nuo per didelio vandens kiekio ir oro stokos dirvoje. Todėl papildomas laistymas, tręšimas, kasimas ar intensyvus vaikščiojimas gali tik pabloginti situaciją.
Leiskite dirvai natūraliai pradžiūti, pasirūpinkite vandens nutekėjimu ir stebėkite augalus. Dažniausiai po vienos ar kelių sausesnių dienų sodas atsigauna savaime, o tada galima saugiai grįžti prie įprastų darbų.
Svarbiausia taisyklė paprasta: jei dirva limpa, žolė šlapia, o lapai dar neapdžiūvę, sodo darbams dar ne laikas.
