Agurkai – viena mėgstamiausių daržovių lietuvių daržuose. Traškūs, gaivūs, puikiai tinkantys tiek šviežioms salotoms, tiek konservavimui. Tačiau kartais nutinka taip, kad su meile užauginti agurkai būna kartūs arba ima sirgti. Kodėl taip atsitinka? Kaip laistyti agurkus, kad jie būtų skanūs ir sveiki? Kokios ligos ir kenkėjai gali jiems pakenkti?
1. Kodėl agurkai kartūs? Priežastys ir sprendimai
Kartus skonis – viena dažniausių agurkų augintojų problemų. Jį sukelia natūralus junginys kukurbitacinas, kuris susidaro dėl įvairių augalui nepalankių sąlygų:
- Nereguliarus laistymas – kai augalai patiria vandens trūkumą, ypač derėjimo metu, jų skonis gali tapti kartus.
- Karštis ir sausra – aukšta temperatūra (>30 °C) ir stipri saulė skatina kukurbitacino kaupimąsi vaisiuose.
- Maistinių medžiagų trūkumas – ypač kalio ir magnio stoka veikia agurkų skonį.
- Netinkama veislė – kai kurios senesnės veislės genetiškai linkusios kaupti kartumą.
Sprendimas: rinkitės šiuolaikines, karčiavimui atsparias veisles, laistykite reguliariai, geriausia rytais ar vėlai vakare, venkite agurkų „išdžiovinimo“ tarp laistymų. Jei naudojate šiltnamį – vėdinkite, kad sumažintumėte karščio stresą.
2. Teisingas agurkų laistymas – kas svarbiausia?
Agurkai labai mėgsta vandenį, tačiau ir čia svarbus saikas. Štai pagrindiniai principai:
- Reguliarumas – laistykite 2–3 kartus per savaitę, priklausomai nuo oro. Šiltnamyje – dažniau, lauke – atsižvelgiant į lietų.
- Vandens temperatūra – naudokite šiltą, nusistovėjusį vandenį, nes šaltas vanduo gali sukelti šaknų šoką.
- Laistymo laikas – geriausia tai daryti anksti ryte arba vėlai vakare, kai saulė nebedegina.
- Nepilkite ant lapų – laistykite tiesiai prie šaknų. Sudrėkinti lapai lengviau pasiduoda ligoms.
Agurkai ypač jautrūs sausrai derėjimo metu – trūkstant vandens, vaisiai mažėja, tampa kartūs, net deformuojasi.
3. Agurkų ligos: kaip atpažinti ir ką daryti?
Agurkai – jautrūs augalai, todėl netinkamomis sąlygomis greitai suserga. Dažniausios ligos Lietuvoje:
1. Miltligė (tikroji ir netikroji)
Požymiai: baltos arba gelsvos dėmės ant lapų, kurios plečiasi.
Priežastys: drėgmė, temperatūrų svyravimai, per tankus sodinimas.
Priemonės: purškiama natūraliais preparatais (pvz., pieno ir vandens mišiniu 1:9), vėdinamas šiltnamis, auginama atspari veislė.
2. Pilkasis puvinys
Požymiai: minkštos, pilkai pūvančios vietos ant vaisių ar stiebų.
Priežastys: drėgna, blogai vėdinama aplinka.
Priemonės: šalinti pažeistus augalus, purkšti vario preparatais, vengti lapų drėkinimo.
3. Bakterinė dėmėtligė
Požymiai: smulkios rudos dėmelės, vėliau išsiplečiančios, lapai gali džiūti.
Priemonės: prevencija – sėklų dezinfekavimas, rotacija (agurkų nesodinti toje pačioje vietoje kasmet), naudoti biopreparatus.
4. Agurkų kenkėjai – kaip apsisaugoti?
Kenkėjai gali ne tik sunaikinti dalį derliaus, bet ir pernešti ligas. Populiariausi „agurkų priešai“:
1. Šiltnaminės baltasparnės
Maži baltos spalvos vabzdžiai, besisukantys aplink lapus. Siurbia augalo sultis.
Kova: geltonos lipnios gaudyklės, česnako arba dilgėlių nuovirai, specialūs biologiniai preparatai.
2. Amarai
Smulkūs vabaliukai, dažniausiai apgyvendina jaunuosius ūglius.
Kova: muilintas vanduo (1 valg. š. ūkinio muilo / 1 l vandens), purškimas česnako tirpalu.
3. Šliužai (lauko agurkams)
Nakčiai išlindę šliužai graužia lapus ir vaisius.
Kova: barstykite pelenus, kiaušinių lukštus ar naudokite specialias granules.
