Agurkų lapai dažniausiai pradeda gelsti pačiu netinkamiausiu metu – kai augalai jau apsipylę žiedais, lysvėje kabo pirmieji traškūs vaisiai, o jūs planuojate salotas, šaltibarščius ir atsargas žiemai. Tačiau keli pageltę lapai dar nereiškia, kad derlius baigėsi.
Gelstantys lapai yra augalo siunčiamas signalas. Galbūt jam trūksta vandens, maisto medžiagų ar oro, o gal lapus pažeidė liga arba kenkėjai. Svarbiausia nepanikuoti ir nepulti naudoti kelių skirtingų trąšų bei purškalų vienu metu.
Pirmiausia patikrinkite šiuos penkis dalykus. Dažnai vien to pakanka, kad problema nustotų plisti, o agurkai dar kelias savaites džiugintų naujais vaisiais.
1. Įvertinkite, kurie agurkų lapai gelsta
Prieš imdamiesi bet kokių priemonių, apžiūrėkite visą augalą. Svarbu ne tik tai, kad lapai gelsta, bet ir kuriose vietose geltonavimas prasidėjo.
Jeigu pagelto tik keli apatiniai, seniausi lapai, o augalo viršūnė išlieka žalia, jis toliau žydi ir mezga vaisius, tai gali būti natūralus lapų senėjimas. Derėjimo metu agurkas vis daugiau energijos skiria vaisiams auginti, todėl palaipsniui atsisako seniausios lapijos.
Visiškai pageltusius, sudžiūvusius ar prie žemės gulinčius lapus galima nukirpti švariomis žirklėmis. Taip sumažinsite drėgmės kaupimąsi ir tikimybę, kad pažeisti lapai taps ligų židiniu.
Tačiau nereikėtų vienu kartu pašalinti didelės dalies lapijos. Lapai augalui reikalingi fotosintezei, todėl per stipriai apgenėtas agurkas gali dar labiau nusilpti. Geriau kas kelias dienas pašalinti po vieną ar du labiausiai pažeistus lapus.
Sunerimti reikėtų, jeigu:
- gelsta ne tik apatiniai, bet ir jauni viršūniniai lapai;
- geltonos dėmės greitai plinta;
- lapų kraštai ruduoja ir džiūsta;
- lapai riečiasi arba tampa lipnūs;
- krenta žiedai ir vaisių užuomazgos;
- agurkai auga smulkūs arba deformuoti;
- apatinėje lapų pusėje matyti vabzdžių, apnašų ar voratinklių.
Tokiu atveju vien natūraliu senėjimu problemos paaiškinti nepavyks.
2. Patikrinkite dirvos drėgmę ir laistymą
Agurkai turi gana paviršinę šaknų sistemą, todėl greitai reaguoja tiek į drėgmės trūkumą, tiek į jos perteklių. Abiem atvejais lapai gali pradėti gelsti, vysti ir prarasti stangrumą.
Įkiškite pirštą į žemę maždaug 5 centimetrų gylyje. Jeigu dirva sausa, biri ir lengvai byra, agurkams greičiausiai trūksta vandens. Jeigu žemė šlapia, sunki, lipni arba šaknų zonoje juntamas nemalonus kvapas, augalai gali būti perlaistyti.
Dažna klaida – kasdien palaistyti agurkus labai nedideliu kiekiu vandens, sudrėkinant tik žemės paviršių. Tokiu atveju šaknys lieka arti viršaus, greičiau perkaista ir tampa jautresnės net trumpai sausrai.
Geriau agurkus laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnį dirvos sluoksnį. Tikslus laistymo dažnis priklauso nuo oro, dirvos tipo, augalų dydžio ir to, ar jie auga atvirame grunte, ar šiltnamyje.
Laistykite prie šaknų, o ne ant lapų. Geriausia tai daryti anksti ryte, kad augalas gautų drėgmės prieš karščiausią dienos dalį. Vanduo neturėtų būti ledinis – labai šaltas vanduo agurkams sukelia papildomą stresą.
Jeigu dirva greitai išdžiūsta, ją galima uždengti plonu nupjautos žolės, šiaudų ar komposto sluoksniu. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir sumažina staigius temperatūros pokyčius. Tačiau jo nereikėtų kloti ant jau permirkusios žemės ar glausti prie pat stiebo.
3. Apverskite lapus ir ieškokite kenkėjų
Tikroji gelstančių lapų priežastis dažnai slepiasi ne viršutinėje, o apatinėje jų pusėje. Ten pirmiausia įsikuria amarai ir voratinklinės erkutės.
Jeigu lapai nusėti daugybe smulkių šviesių taškelių, atrodo tarsi išmarginti, o po jais matyti vos pastebimas voratinklis, agurkus galėjo apnikti voratinklinės erkutės. Jos ypač greitai dauginasi karštu ir sausu oru, todėl šiltnamyje gali išplisti per gana trumpą laiką.
Stipriausiai pažeistus lapus pašalinkite ir apžiūrėkite greta augančius agurkus. Pasirinkę kenkėjams naikinti skirtą priemonę, gerai sudrėkinkite būtent apatinę lapų pusę, nes ten erkutės dažniausiai slepiasi. Priemonę naudokite tik taip, kaip nurodyta ant jos pakuotės.
Susiraukšlėję, lipnūs ir gelstantys lapai gali išduoti amarus. Kartais jų kolonijas galima pastebėti aplink jaunus ūglius, žiedus ir lapkočius. Amarų buvimą gali išduoti ir aplink augalus vaikščiojančios skruzdėlės.
Nedidelį kiekį amarų galima nuplauti vandens srove. Vėliau galima naudoti daržovėms tinkamą kalio muilo ar kitą augalų apsaugos priemonę. Svarbu reguliariai tikrinti, ar kenkėjai neatsinaujino.
Taip pat pašalinkite aplink agurkus augančias piktžoles ir nepalikite senų pažeistų lapų lysvėje. Tanki, drėgna ir neprižiūrima aplinka sudaro geresnes sąlygas kenkėjams bei ligoms plisti.
4. Patikrinkite, ar geltonavimą sukėlė ne liga
Jeigu geltonos dėmės atrodo kampuotos, jas tarsi apriboja lapo gyslos, o vėliau dėmės ruduoja ir susilieja, galima įtarti netikrąją miltligę.
Ši agurkų liga dažniau plinta antroje vasaros pusėje, kai naktys tampa vėsesnės, ant lapų ilgiau laikosi rasa, o šiltnamiuose kaupiasi kondensatas. Drėgnu oru apatinėje lapo pusėje gali atsirasti pilkšvų ar violetinių apnašų.
Pastebėję įtartinas dėmes:
- pašalinkite stipriausiai pažeistus lapus;
- nelaistykite agurkų per lapus;
- pagerinkite oro cirkuliaciją;
- praretinkite pernelyg tankią lapiją;
- reguliariai apžiūrėkite dar sveikus augalus.
Sergančių lapų geriau nedėti į įprastą kompostą, ypač jeigu komposto krūva neįkaista iki aukštos temperatūros. Taip sumažinsite tikimybę, kad ligų sukėlėjai išliks augalinėse liekanose.
Jeigu liga plinta sparčiai, rinkitės tik agurkams ir kitoms valgomoms daržovėms skirtą bei Lietuvoje leidžiamą naudoti augalų apsaugos priemonę. Būtinai patikrinkite jos etiketę, naudojimo normą ir laukimo laiką iki derliaus skynimo.
Nereikėtų purkšti augalų atsitiktiniais naminiais mišiniais vien todėl, kad jie padėjo kažkam kitam. Net natūraliai skambanti priemonė gali nudeginti lapus, ypač jei tirpalas per stiprus arba purškiama kaitrioje saulėje.
5. Trąšų griebkitės tik įvertinę kitus požymius
Pamačius gelstančius lapus lengva iš karto pagalvoti, kad agurkams trūksta maisto. Tačiau trąšos padės tik tada, kai geltonavimą iš tiesų sukėlė maisto medžiagų stygius, o ne perlaistymas, sausra, šaltis, liga ar kenkėjai.
Apie galimą trūkumą gali įspėti lapų išvaizda:
- tolygiai blykštantys seni lapai ir sulėtėjęs augimas gali rodyti azoto trūkumą;
- gelsvi plotai tarp žaliomis išliekančių gyslų – galimą magnio trūkumą;
- gelstantys ir ruduojantys senesnių lapų kraštai – kalio trūkumą.
Vis dėlto vien pagal lapų spalvą tikslios išvados padaryti negalima. Net jei maisto medžiagų dirvoje pakanka, agurkas gali jų neįsisavinti, kai žemė per šalta, išdžiūvusi ar nuolat šlapia.
Jeigu sutvarkius laistymą augalas vis tiek išlieka blyškus, lėtai auga, o ant lapų nematyti ligų ar kenkėjų požymių, galima naudoti agurkams arba vaisinėms daržovėms skirtas kompleksines trąšas. Geriausia rinktis tokias, kuriose yra ne tik azoto, bet ir kalio bei mikroelementų.
Laikykitės gamintojo nurodytos normos. Stipresnis tirpalas augalo neatgaivins greičiau, o gali pažeisti šaknis. Tą pačią dieną taip pat nemaišykite kelių skirtingų trąšų, pelenų užpilo ir purškalų. Pasirinkite vieną priemonę ir kelias dienas stebėkite, kaip keičiasi nauji lapai bei augalo viršūnė.
Šiltnamyje nepamirškite vėdinimo
Agurkai mėgsta šilumą, tačiau uždarytame šiltnamyje temperatūra saulėtą dieną gali pakilti pernelyg aukštai. Perkaitę augalai vysta, prasčiau įsisavina vandenį, gali mesti žiedus ir vaisių užuomazgas.
Karštomis dienomis atverkite ne tik duris, bet ir orlaides, kad oras galėtų judėti per visą šiltnamį. Jeigu saulė labai intensyvi, galima naudoti specialų šešėliavimo tinklą.
Senas lapas gali nepažaliuoti – stebėkite viršūnę
Net ir pašalinus geltonavimo priežastį, jau pažeistas lapas dažniausiai nebeatgauna ankstesnės spalvos. Todėl rezultatą vertinkite ne pagal seną lapiją, o pagal naują augimą.
Geras ženklas, jeigu:
- nauji lapai auga žali ir tvirti;
- geltonos dėmės nebeplinta;
- augalo viršūnė išlieka gyvybinga;
- žiedai ir vaisių užuomazgos nebekrenta;
- nauji agurkai auga taisyklingi.
Pokyčiams pastebėti gali prireikti kelių dienų, todėl nebandykite kasdien naujos priemonės. Nuolatinis laistymo, trąšų ir purškalų kaitaliojimas tik apsunkins priežasties nustatymą.
Reguliariai skinkite derlių
Agurkus derėjimo metu verta skinti dažnai, geriausia kiekvieną ar kas dvi dienas. Peraugę vaisiai naudoja daug augalo energijos sėkloms brandinti, todėl naujų agurkų gali megztis mažiau.
Reguliarus skynimas padeda augalui ilgiau išlaikyti derėjimo tempą. Net jeigu dalį senų lapų teko pašalinti, sveika viršūnė ir prižiūrėtos šaknys dar gali užauginti nemažai naujų vaisių.
Gelstantys agurkų lapai nėra nuosprendis visai lysvei. Tai ženklas, kad augalus reikia atidžiai apžiūrėti dabar, o ne po savaitės. Pirmiausia patikrinkite dirvą, lapų apačią, galimus ligų požymius ir augimo sąlygas. Tik tada rinkitės trąšas ar augalų apsaugos priemones.
