Amarai, baltasparniai ir kiti smulkūs kenkėjai gali greitai apnikti daržoves, prieskoninius augalus ar dekoratyvines gėles. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus nebūtina iš karto griebtis stiprių augalų apsaugos priemonių. Nedideliame sode galima išbandyti paprastą česnakų užpilą, kurio kvapas gali laikinai atbaidyti dalį nepageidaujamų vabzdžių.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad česnakų užpilas nėra stebuklingas insekticidas. Jis labiausiai tinka kaip papildoma prevencinė priemonė arba tada, kai kenkėjų dar nėra labai daug.
Kodėl česnakai naudojami nuo kenkėjų?
Susmulkinti česnakai išskiria intensyvaus kvapo sieros junginius. Būtent stiprus aromatas gali trikdyti kai kuriuos augalų ieškančius vabzdžius ir sumažinti jų norą maitintis apipurkštais lapais.
Česnakų pagrindu pagamintos augalų apsaugos priemonės dažniausiai veikia kaip atbaidikliai, o ne kaip ilgalaikiai kenkėjus naikinantys preparatai. Kai kurių komercinių augalinių aliejų, tarp jų ir česnakų aliejaus, poveikiui būtinas tiesioginis kontaktas su kenkėju, todėl svarbu kruopščiai apipurkšti ir apatines lapų puses.
Paprastas česnakų užpilo receptas
Švelnesniam naminiam užpilui reikės vos kelių ingredientų.
Reikės:
- 5–6 didesnių česnako skiltelių;
- 1 litro drungno vandens;
- indo su dangteliu;
- smulkaus sietelio arba marlės;
- buteliuko su purkštuvu.
Kaip paruošti:
- Česnako skilteles nulupkite ir labai smulkiai supjaustykite, sutarkuokite arba sutrinkite.
- Sudėkite česnakus į indą ir užpilkite litru drungno, bet ne verdančio vandens.
- Indą uždenkite ir palikite 8–12 valandų vėsioje vietoje.
- Užpilą kelis kartus kruopščiai perkoškite, kad česnako dalelės neužkimštų purkštuvo.
- Pirmą kartą gautą skystį rekomenduojama atskiesti tokiu pačiu kiekiu vandens.
- Supilkite į pažymėtą purkštuvą ir sunaudokite tą pačią arba kitą dieną.
Ilgam nelaikykite užpilo ir nepilkite jo į gėrimams skirtus butelius. Naminės augalų apsaugos priemonės neturi standartinių laikymo, dozavimo ir pirmosios pagalbos instrukcijų, todėl jas būtina ruošti bei naudoti atsargiai.
Kaip tinkamai purkšti augalus?
Pirmiausia apžiūrėkite augalus ir nustatykite, kur slepiasi kenkėjai. Amarai, baltasparniai bei erkutės dažnai telkiasi jaunų ūglių viršūnėse ir apatinėje lapų pusėje.
Užpilu lengvai sudrėkinkite:
- viršutinę ir apatinę lapų puses;
- jaunus ūglius;
- vietas, kuriose matyti daugiausia kenkėjų.
Augalų nereikia permirkyti taip, kad skystis varvėtų ant žemės. Purkškite anksti ryte arba vakare, kai nėra kaitrios saulės ir augalų nelanko daug apdulkintojų.
Pirmiausia priemonę išbandykite ant vieno lapo arba nedidelės augalo dalies. Palaukite bent 24–48 valandas. Jeigu neatsirado dėmių, nudegimų, lapai nepradėjo riestis ar gelsti, galima atsargiai apipurkšti didesnę augalo dalį. Net ir iš įprastų virtuvės produktų pagaminti mišiniai gali pažeisti jautrių augalų lapus.
Kaip dažnai naudoti česnakų užpilą?
Jeigu augalas užpilą toleruoja, procedūrą galima pakartoti po 5–7 dienų. Po stipresnio lietaus priemonės poveikis gali sumažėti, nes užpilas nuo lapų nuplaunamas.
Česnakų tirpalas neturi ilgalaikio liekamojo poveikio, todėl vieno purškimo paprastai nepakanka. Tačiau jeigu po dviejų ar trijų procedūrų kenkėjų nemažėja, purškimą reikėtų nutraukti ir rinktis kitą kontrolės būdą.
Naminiai mišiniai nėra vienodos koncentracijos ir nėra taip kruopščiai išbandyti kaip registruoti augalų apsaugos produktai, todėl jų veiksmingumas gali labai skirtis.
Nuo kokių kenkėjų gali būti naudojamas?
Česnakų užpilas dažniausiai išbandomas pastebėjus:
- amarų;
- baltasparnių;
- tripsų;
- smulkių erkučių;
- kai kurių lapus graužiančių vabzdžių.
Didžiausios naudos galima tikėtis tada, kai kenkėjų nedaug ir jie pastebėti anksti. Stipriai apniktų augalų vien česnakų užpilu išgelbėti gali nepavykti.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad užpilas sunaikins kenkėjų kiaušinėlius ar lapuose, stiebuose ir dirvoje gyvenančias lervas. Tokiais atvejais svarbesnės gali būti fizinės užtvaros, pažeistų lapų pašalinimas, sėjomaina ar konkrečiam kenkėjui skirta priemonė.
Kada česnakų užpilo geriau nenaudoti?
Nepurkškite:
- per vidurdienio kaitrą ir tiesioginėje saulėje;
- suvytusių arba nuo sausros kenčiančių augalų;
- gausiai žydinčių augalų, kai juos lanko bitės ir kiti apdulkintojai;
- ką tik persodintų, nusilpusių daigų;
- viso augalo, prieš tai neatlikę bandymo ant vieno lapo;
- prieš pat lietų.
Nors česnakas yra maisto produktas, koncentruotas užpilas nebūtinai yra nekenksmingas visiems augalams, vabzdžiams ar dirvožemio organizmams. Naminiai purškalai gali paveikti ir naudingus vabzdžius, todėl juos reikėtų naudoti tik probleminėse vietose, o ne profilaktiškai purkšti visą sodą.
Ar į užpilą verta pilti indų ploviklio?
Internete dažnai siūloma į česnakų užpilą įlašinti indų ploviklio, kad skystis geriau priliptų prie lapų. Tačiau įprastas ploviklis nėra tas pats, kas augalams skirtas insekticidinis muilas.
Buitiniai plovikliai gali pažeisti apsauginį lapų sluoksnį ir sukelti nudegimus. Todėl saugiau jų nedėti. Jeigu reikalinga muilo pagrindu veikianti priemonė, geriau rinktis registruotą insekticidinį muilą ir griežtai laikytis jo etiketėje pateiktų nurodymų.
Ką dar galima padaryti pastebėjus amarų?
Kai amarų kolonija dar nedidelė, dažnai pakanka ją nuplauti stipresne vandens srove arba pašalinti labiausiai apniktas ūglių viršūnes. Taip pat verta saugoti boružes, žiedmuses ir kitus natūralius amarų priešus.
Karališkoji sodininkystės draugija rekomenduoja pirmiausia stebėti augalus, kenkėjus šalinti mechaniškai ir sudaryti palankias sąlygas naudingiems vabzdžiams. Ne kiekvienas apgraužtas ar susiraitęs lapas reiškia, kad būtina purkšti visą augalą.
Svarbiausia – anksti pastebėti problemą
Česnakų užpilas gali tapti nebrangia pagalbine priemone, kai sode ar darže tik pasirodo pirmieji kenkėjai. Tačiau jo poveikis trumpalaikis, o rezultatai priklauso nuo kenkėjo rūšies, augalo jautrumo ir užpilo koncentracijos.
Geriausia apsauga – reguliarus augalų tikrinimas, tinkamas laistymas, pakankami tarpai tarp augalų, pažeistų dalių šalinimas ir naudingų vabzdžių išsaugojimas. Česnakų užpilą naudokite saikingai, pirmiausia išbandykite mažame plote ir stebėkite, kaip į jį reaguoja augalas.
