Svogūnų laiškai pradėjo gelsti ir gulti ant žemės, tačiau dalis jų vis dar atrodo žali? Tokiu metu kyla pagrindinis klausimas – derlių jau nuimti ar dar leisti galvutėms paaugti?
Pernelyg anksti iškasti svogūnai gali būti nesubrendę, prasčiau džiūti ir trumpiau laikytis. Tačiau uždelsti taip pat pavojinga: subrendusias galvutes palikus drėgnoje žemėje, jos gali iš naujo leisti šaknis, pradėti pūti arba prasčiau išsilaikyti per žiemą.
Spręsti reikėtų ne vien pagal kalendorių. Svogūnų brandą patikimiau parodo patys augalai.
1. Daugiau nei pusė laiškų natūraliai nulinko
Pirmasis ir lengviausiai pastebimas ženklas – svogūnų laiškai pradeda natūraliai gulti ant lysvės. Derliaus nuėmimo laikas artėja, kai maždaug pusės ar didesnės dalies augalų laiškai nulinksta, pradeda gelsti ir džiūti.
Tai reiškia, kad svogūnas baigia aktyvų augimą, o galvutė pereina į brendimo etapą. Nebūtina laukti, kol visi laiškai visiškai paruduos ir išnyks. Ilgiau žemėje laikomi jau subrendę svogūnai gali būti pažeisti drėgmės, ypač jei artėja lietingas laikotarpis.
Svarbu, kad laiškai būtų nulinkę natūraliai. Jų nereikėtų specialiai mindyti, sukti ar lenkti rankomis. Pažeidus dar žalią kaklelį, svogūnas gali prasčiau užsiverti, o per pažeistą vietą lengviau patenka puvinį sukeliantys mikroorganizmai. Svogūnų viršūnėms geriausia leisti nugulti pačioms.
Jeigu laiškai sugulė po stipraus vėjo, krušos ar liūties, vien šio požymio neužtenka. Reikia patikrinti ir svogūno kaklelį bei išorinius lukštus.
2. Svogūno kaklelis tapo plonas ir minkštas
Apžiūrėkite vietą, kurioje laiškai susijungia su galvute. Augančio svogūno kaklelis yra storas, tvirtas ir sultingas. Bręstant jis pradeda minkštėti, plonėti ir džiūti.
Jeigu kaklelis vis dar storas, standus ir ryškiai žalias, svogūnui paprastai dar reikia laiko. Tačiau kai jis suplonėja, nebeišlaiko stačių laiškų ir pradeda užsiverti, galvutė jau pasiekė brandą.
Gerai išdžiūvęs, uždaras kaklelis ypač svarbus laikymui. Per storą ar drėgną kaklelį puvinys gali patekti į svogūno vidų, todėl tokios galvutės žiemą genda greičiau. Pjaunant laiškus taip pat negalima kirpti per dar drėgną, žalią kaklelį – pirmiausia jis turi visiškai išdžiūti.
Jeigu kelių svogūnų kakleliai jau minkšti, tačiau likusi lysvė dar labai žalia, derlių galima nuimti pasirinktinai. Pirmiausia iškelkite labiausiai subrendusias galvutes, o likusias stebėkite dar kelias dienas.
3. Išoriniai lukštai tapo sausi ir popieriniai
Trečiasis brandos požymis matomas apžiūrėjus pačią galvutę. Subrendusio svogūno išoriniai lukštai pradeda sausėti, plonėti ir įgyja veislei būdingą geltoną, rusvą, baltą arba rausvą spalvą.
Atsargiai nubraukus šiek tiek žemės, paviršius turėtų atrodyti tvirtas, o išorinė odelė – nebe sultinga, bet sausa ir popierinė. Išdžiovinti svogūnai vėliau net šiek tiek šnara juos pajudinus. Svogūnus rekomenduojama nuimti tada, kai jų viršūnės nulinkusios, o išoriniai lukštai jau susiformavę ir džiūsta.
Jeigu lukštai jau sausi, kakleliai plonėja, o orų prognozė žada ilgalaikį lietų, laukti nebeverta. Subrendę svogūnai drėgnoje dirvoje gali vėl pradėti leisti šaknis, o ilgai šlapias kaklelis didina puvinio riziką. Derliaus laikotarpiu labai svarbu, kad galvutės ir jų kakleliai kuo greičiau išdžiūtų.
Kada svogūnų dar nekasti?
Svogūnams greičiausiai dar reikia laiko, jeigu:
- beveik visi laiškai išlieka tiesūs ir sodriai žali;
- kakleliai stori, kieti ir sultingi;
- išoriniai galvutės lukštai dar mėsingi ir drėgni;
- galvutės vis dar pastebimai didėja.
Vis dėlto svarbu įvertinti, kodėl laiškai gelsta. Jeigu jie ne natūraliai džiūsta, o yra dėmėti, išsikraipę, padengti apnašomis ar staiga nuvytę, priežastis gali būti liga, kenkėjai arba šaknų pažeidimas. Pavyzdžiui, svogūnų baltasis puvinys gali sukelti laiškų geltonavimą, vytimą ir šaknų bei galvučių irimą.
Tokiu atveju nereikėtų laukti, kol suguls visa lysvė. Įtartiną svogūną verta iškelti ir patikrinti, ar jo dugnas tvirtas, šaknys sveikos, nėra balto pelėsio, minkštų audinių ar nemalonaus kvapo.
Ar prieš kasimą reikia nustoti laistyti?
Kai svogūnų laiškai pradeda natūraliai džiūti ir gulti, laistymą reikėtų nutraukti. Sausesnėje dirvoje galvutės lengviau subręsta, jų išoriniai lukštai greičiau džiūsta, o nuimtas derlius būna švaresnis.
Jeigu svogūnus gausiai laistysite iki pat kasimo, jų kakleliai ilgiau išliks sultingi, o džiovinimas užtruks. Specialistai rekomenduoja nustoti laistyti, kai viršūnės pradeda džiūti ir gulti.
Prasidėjus lietingam laikotarpiui gali būti geriau nuimti jau subrendusias galvutes ir išdžiovinti jas po stogu, negu palikti mirkti lysvėje.
Kaip teisingai iškelti svogūnus?
Rinkitės sausą dieną. Lengvoje, purioje žemėje svogūnus galima atsargiai ištraukti laikant už laiškų, tačiau sunkesnėje dirvoje saugiau naudoti sodo šakę.
Įbeskite ją šiek tiek toliau nuo galvučių, pakelkite žemę ir tik tada išimkite svogūnus. Stenkitės neįpjauti, nesutrenkti ir nesuspausti galvučių. Pažeisti svogūnai laikosi prasčiau, todėl juos reikėtų atskirti ir sunaudoti pirmiausia.
Prilipusios žemės stipriai nedaužykite ir neskuskite. Didžiajai jos daliai išdžiūvus, žemės likučiai lengvai nusivalys rankomis.
Ar galima svogūnus palikti džiūti lysvėje?
Jeigu numatomos kelios šiltos ir sausos dienos, svogūnus trumpam galima paskleisti ant lysvės. Galvutes geriau išdėlioti vienu sluoksniu, kad aplink jas judėtų oras.
Tačiau Lietuvoje vasaros pabaigos orai gali būti permainingi. Jeigu gresia lietus, rasa arba labai didelė drėgmė, derlių geriau iš karto pernešti po stogu – į gerai vėdinamą pavėsinę, šiltnamį, atvirą ūkinį pastatą ar sausą palėpę.
Svogūnams džiovinti svarbiausia šiluma, sausumas ir gera oro cirkuliacija. Lauke juos galima džiovinti tik tada, kai numatomi šilti, nelietingi orai; drėgnomis sąlygomis reikalinga uždengta, gerai vėdinama vieta.
Kiek laiko džiovinti svogūnus?
Svogūnai džiovinami tol, kol jų kakleliai, šaknys ir išoriniai lukštai tampa visiškai sausi. Priklausomai nuo temperatūros, oro drėgmės ir vėdinimo, tai gali užtrukti nuo kelių savaičių.
Laikymui skirtus svogūnus rekomenduojama brandinti sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje. Kai kuriuose rekomendaciniuose šaltiniuose nurodomas maždaug dviejų–keturių savaičių džiovinimo laikotarpis, tačiau svarbiau vertinti ne dienų skaičių, o kaklelio ir lukštų būklę.
Svogūnai paruošti laikyti, kai:
- kaklelis visiškai sausas;
- išoriniai lukštai popieriniai ir šnara;
- šaknys sausos ir trapios;
- galvutė kieta, be minkštų vietų;
- nėra pelėsio ar nemalonaus kvapo.
Tik tada galima patrumpinti visiškai išdžiūvusius laiškus, paliekant kelių centimetrų kaklelį. Jeigu svogūnus pinsite į kasas, laiškus palikite.
Kurių svogūnų žiemai nepalikti?
Ilgam laikymui atrinkite tik visiškai sveikas, kietas ir nepažeistas galvutes. Pirmiausia sunaudokite svogūnus, kurie:
- buvo įpjauti arba sutrenkti;
- turi labai storą, neužsidariusį kaklelį;
- yra minkšti ar vandeningi;
- pradėjo leisti naujas šaknis;
- neturi apsauginių išorinių lukštų;
- turi pelėsio, puvinio ar kenkėjų pažeidimų.
Laikomą derlių verta reguliariai peržiūrėti ir iš karto pašalinti pradėjusias gesti galvutes, kad jos neužterštų šalia esančių svogūnų.
Paprasta taisyklė, padedanti nepavėluoti
Svogūnų derlių jau verta planuoti, kai daugiau nei pusė laiškų natūraliai nulinko, kakleliai suplonėjo, o galvutes dengia sausi, popieriniai lukštai.
Jeigu šie trys požymiai jau matomi, o artėja lietūs, papildoma savaitė lysvėje svogūnų nepadidins, tačiau gali pabloginti jų laikymosi kokybę. Tokiu atveju saugiau derlių iškelti ir ramiai išdžiovinti po stogu.
