Rugpjūtį daržo sezonas dar tikrai nesibaigia. Nuėmus ankstyvųjų bulvių, žirnių, svogūnų, česnakų ar pirmųjų salotų derlių lysvėse atsiranda laisvos vietos, kurias galima išnaudoti greitai augančioms daržovėms ir žalumynams.
Vasaros pabaigoje geriausiai sekasi vėsesnį orą mėgstantiems augalams. Trumpėjančios dienos ir žemesnė temperatūra sumažina riziką, kad salotos, špinatai ar gražgarstės per greitai išleis žiedynus. Tinkamai pasirinkus veisles, šviežių žalumynų galima skinti iki pat rudens, o dalį augalų – net prasidėjus pirmosioms šalnoms. Daržininkystės specialistai rugpjūčio sėjai rekomenduoja greitai subręstančius ridikėlius, lapines salotas, špinatus, ropes ir įvairius azijietiškus žalumynus.
Vis dėlto delsti nereikėtų. Lietuvoje pirmosios šalnos dirvos paviršiuje kai kuriais metais pasirodo jau rugsėjo viduryje, nors kitais jų sulaukiama tik mėnesio pabaigoje. Todėl sėklų pakuotėje ieškokite kuo trumpesnio vegetacijos laikotarpio, o šaltesnėmis naktimis augalus pasiruoškite uždengti agroplėvele.
1. Ridikėliai
Ridikėliai – vienas patikimiausių pasirinkimų antrajam derliui. Daugelio ankstyvųjų veislių šakniavaisiai užauga per 3–5 savaites, todėl pasėjus rugpjūčio pradžioje derliaus galima sulaukti dar prieš stipresnius rudens atvėsimus. Rudens derliui ridikėlius galima sėti visą rugpjūtį, atsižvelgiant į pasirinktos veislės augimo trukmę.
Sėkite nedideliais kiekiais kas 7–10 dienų. Taip visi ridikėliai nesubręs vienu metu. Lysvę reguliariai laistykite – dėl drėgmės trūkumo šakniavaisiai gali tapti kieti, aitrūs arba sutrūkinėti.
Rudeniui ypač tinka ankstyvos, greitai bręstančios veislės. Ridikėlius galima auginti ne tik lysvėje, bet ir gilesniuose loveliuose ar vazonuose.
2. Gražgarstės
Gražgarstės, dar vadinamos rukolomis, geriau auga vėsesniu oru nei per didžiuosius vasaros karščius. Rugpjūtį pasėtos gražgarstės rečiau per greitai pražysta, o jų lapai paprastai būna švelnesnio skonio.
Pirmuosius jaunus lapelius galima pradėti skinti po kelių savaičių. Juos geriausia pjauti paliekant augimo centrą – tada augalas gali išleisti naujų lapų. Gražgarstes rudens derliui rekomenduojama sėti rugpjūtį ir rugsėjį, o apsaugotoje vietoje jos gali derėti dar ilgiau.
Kad derlius būtų nuolatinis, sėkite mažomis porcijomis kas dvi savaites. Jaunus augalus nuo spragių galima apsaugoti tankiu daržo tinkleliu.
3. Lapinės salotos
Rugpjūčio pradžioje dar galima pasėti lapinių salotų. Rinkitės ne dideles gūžes formuojančias, o greitai augančias skynimui skirtas veisles. Jas galima auginti tankiau ir skinti pavieniais lapais.
Jeigu rugpjūčio pradžia karšta, salotas sėkite vietoje, kuri karščiausiomis dienos valandomis būna lengvai pavėsyje. Aukšta temperatūra gali paskatinti salotas per anksti žydėti ir suteikti jų lapams kartumo. Ankstyvo rugpjūčio sėją galima pridengti, kad derlius išsilaikytų iki ankstyvos žiemos.
Sėkloms dygstant dirva turi būti nuolat drėgna. Geriau laistyti dažniau, bet ne stipria vandens srove, kuri gali išplauti smulkias sėklas.
4. Špinatai
Špinatų sėją geriausia planuoti rugpjūčio viduryje arba antroje mėnesio pusėje, kai sumažėja didelių karščių tikimybė. Vėsesnis oras špinatams palankesnis, nes vasaros kaitra gali paskatinti juos greitai išleisti žiedynus.
Rinkitės rudens sėjai tinkamas ir šalčiui atsparesnes veisles. Jaunus lapus galima skinti palaipsniui, nenupjaunant viso augalo. Stipriau atvėsus orams lysvę verta uždengti agroplėvele arba žemu tuneliu.
Špinatų nereikėtų sėti į visiškai išdžiūvusią žemę. Prieš sėją lysvę gerai sudrėkinkite, o iki sudygimo neleiskite jos paviršiui sukietėti.

/ Shutterstock
5. Krapai
Krapai auga greitai, todėl rugpjūčio pradžioje dar galima pasėti vieną ar kelias nedideles jų eilutes. Vėlyvai sėjant dažniausiai siekiama užsiauginti ne žiedynų konservavimui, o jaunų, aromatingų lapelių.
Krapus verta sėti nedidelėmis porcijomis kas kelias savaites. Toks pakartotinis sėjimas leidžia ilgiau turėti šviežių žalumynų, o krapų sėklos sėjamos tiesiai į galutinę augimo vietą, nes augalai nemėgsta persodinimo.
Dirva turėtų išlikti drėgna, ypač kol sėklos dygsta. Jaunus krapus galima auginti ir šiltnamio pakraščiuose ar didesniuose vazonuose.
6. Kalendros
Kalendros dažnai geriau auga vasaros pabaigoje nei per liepos karščius. Vėsesniu oru jos ne taip greitai pradeda žydėti, todėl ilgiau augina lapus.
Norint nuolat skinti jaunų kalendrų, jas rekomenduojama sėti mažomis porcijomis kas kelias savaites. Palankiomis sąlygomis lapų derlių galima pradėti skinti maždaug po mėnesio.
Sėkite tiesiai į lysvę ar vazoną, nes kalendros nelabai mėgsta šaknų judinimą. Jeigu sėklos labai sausos, prieš sėją jas galima lengvai patrinti tarp delnų, kad dalis vaisių pasidalytų į dvi dalis.
7. Lapiniai ridikėliai, mizunos ir pak choi
Azijietiški žalumynai – vienas geriausių pasirinkimų rugpjūčio daržui. Mizunos, garstyčių lapai, komatsunos ir pak choi mėgsta trumpėjančias, vėsesnes dienas. Pasėti per anksti ir augdami karštyje jie gali greitai pražysti, todėl vasaros pabaiga dažnai būna palankesnė už jos pradžią.
Nebūtina laukti, kol pak choi suformuos dideles skroteles. Augalus galima sėti tankiau ir skinti kaip jaunus salotų lapus. Kai kurių veislių pirmasis derlius gaunamas vos per kelias savaites.
Šie žalumynai gerai auga ir vazonuose, tačiau indas turėtų turėti drenažo angas. Rudenį užmirkusi žemė augalams gali pakenkti labiau nei trumpalaikis vėsus oras.
8. Sultenės
Sultenės, dar vadinamos lauko salotomis, ypač tinka vėlyvai vasaros sėjai. Jos suformuoja nedideles švelnių, šaukštelio formos lapų skroteles ir yra gerokai atsparesnės šalčiui nei įprastos salotos.
Sultenės paprastai sėjamos vasaros pabaigoje arba rudenį. Uždengtos agroplėvele ar auginamos nešildomame šiltnamyje jos gali būti skinamos iki žiemos.
Šių salotų sėklos gali dygti lėčiau, todėl pasėjus svarbu išlaikyti tolygią dirvos drėgmę. Sėkite ne per tankiai arba vėliau daigus praretinkite.
9. Ropės
Ankstyvųjų ir salotinių ropių veisles galima sėti rugpjūčio pradžioje. Jaunos ropelės užauga greičiau nei laikymui skirtos stambios veislės, o jų lapai taip pat valgomi.
Ropės priskiriamos vėsesnį orą mėgstančioms daržovėms ir gali būti pakartotinai sėjamos rugpjūtį rudens derliui.
Svarbu augalų nepalikti per tankiai. Daigams sudygus juos praretinkite, kad šakniavaisiai turėtų vietos formuotis. Per sausrą reguliariai laistykite – drėgmės svyravimai gali pabloginti ropių tekstūrą ir skonį.
10. Lapiniai burokėliai ir mangoldai
Rugpjūtį dar galima sėti mangoldų arba paprastų burokėlių, jeigu jų neauginsite iki stambių šakniavaisių. Jauni lapai puikiai tinka salotoms, troškiniams, omletams ir sriuboms.
Skynimui skirtus lapinius augalus galima sėti tankiau, o pirmuosius lapus pradėti skinti jiems užaugus maždaug iki plaštakos dydžio. Salotoms skirtų augalų mišiniai, kuriuose būna mangoldų, jaunų burokėlių, špinatų ir kitų žalumynų, mažomis porcijomis gali būti sėjami iki rugpjūčio pabaigos.
Stambaus mangoldų derliaus vėlyva sėja gali ir nebespėti užauginti, tačiau jaunų lapelių paprastai galima sulaukti gerokai greičiau.
Kaip paruošti lysvę antrajai sėjai?
Nuėmus ankstesnį derlių, pirmiausia pašalinkite augalų likučius ir piktžoles. Dirvą lengvai supurenkite, tačiau jos nereikia giliai perkasti, ypač jeigu žemė labai sausa.
Į nederlingą lysvę galima įterpti šiek tiek subrendusio komposto. Šviežio mėšlo greitai augančioms salotoms, ridikėliams ar špinatams geriau nenaudoti.
Prieš sėdami sausą žemę gausiai palaistykite. Sėklas berkite į jau sudrėkintą vagelę, užberkite plonu žemės sluoksniu ir lengvai prispauskite. Rugpjūtį dirvos paviršius gali išdžiūti labai greitai, todėl iki sudygimo jį tikrinkite kasdien.
Didžiausia rugpjūčio sėjos klaida
Dažniausia klaida – rinktis tokias pačias veisles kaip pavasarį, neatsižvelgiant į jų brendimo laiką. Vasaros pabaigai ieškokite užrašų:
- „ankstyva veislė“;
- „tinka rudens derliui“;
- „atspari žydėjimui“;
- „baby leaf“;
- „derlius per 30–50 dienų“.
Kiekvienos veislės brendimo trukmė gali skirtis, todėl svarbiausia informacija yra nurodyta ant konkrečios sėklų pakuotės. Vėlyvam derliui tinkamus augalus verta sėti nedideliais kiekiais ir ne vienu metu – tuomet nesėkmės atveju neprarasite viso būsimo derliaus.
Rugpjūtį pasėtos daržovės ne visada užaugins tokį pat gausų derlių kaip pavasarinės, tačiau jos leidžia gerokai pratęsti sezoną. Ridikėliai, gražgarstės, salotos, špinatai ir azijietiški žalumynai tuščias lysves gali paversti šviežio rudens derliaus šaltiniu.






