Padėvėtų drabužių parduotuvėje galima rasti kokybiškų, originalių ir mažai dėvėtų rūbų, tačiau parsinešus pirkinį namo dažnai pasitinka specifinis kvapas. Kartais jis dingsta po pirmojo skalbimo, o kartais išlieka net kelias savaites, ypač sunkesniuose paltuose, pūkinėse striukėse, sintetiniuose audiniuose ir odiniuose drabužiuose.
Vien tik gausiai įpilti skalbiklio ne visada pakanka. Per didelis kvapių priemonių kiekis gali tik trumpam užmaskuoti kvapą, o sumaišytas su senų drabužių aromatu sukurti dar nemalonesnį rezultatą.
Svarbiausia pirmiausia patikrinti drabužio priežiūros etiketę, o tuomet pasirinkti medžiagai tinkamą valymo būdą.
Kodėl dėvėti drabužiai turi specifinį kvapą?
Padėvėtų drabužių kvapas gali susidaryti dėl kelių priežasčių. Drabužiai ilgai laikomi sandėliuose, uždarose dėžėse ar maišuose, sugeria drėgmę, transportavimo ir kitų audinių kvapus.
Kvapą taip pat gali sustiprinti:
- ankstesnio savininko naudoti kvepalai ar skalbikliai;
- prakaito ir kūno priežiūros priemonių likučiai;
- ilgas laikymas nevėdinamose patalpose;
- dūmų, pelėsio ar drėgmės kvapas;
- sintetiniai audiniai, kurie lengvai sugeria kvapus;
- drabužių apdorojimui naudotos priemonės.
Ne visų drabužių kvapas reiškia, kad jie nešvarūs, tačiau prieš dėvint juos vis tiek rekomenduojama išskalbti, išvalyti arba bent gerai išvėdinti.
Pirmiausia drabužį gerai išvėdinkite
Paprasčiausias ir saugiausias pirmasis žingsnis – pakabinti drabužį gerai vėdinamoje vietoje. Tam tinka balkonas, terasa, pavėsinė arba patalpa prie atviro lango.
Drabužius geriausia kabinti taip, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti iš visų pusių. Striukių ir paltų užtrauktukus bei sagas verta atsegti, išversti kišenes, nuimti dirbtinio kailio apykakles ar kitus atsegamus elementus.
Vėdinti galima nuo vienos paros iki kelių dienų. Kartais vien šio žingsnio pakanka, ypač jei kvapas nėra labai stiprus.
Tiesioginiuose saulės spinduliuose drabužių ilgai laikyti nereikėtų. Saulė gali išblukinti spalvas, išsausinti odą ir pažeisti kai kuriuos sintetinius audinius.
Kaip skalbti įprastus medvilninius ir sintetinius drabužius?
Jeigu etiketėje nurodyta, kad drabužį galima skalbti skalbyklėje, rinkitės aukščiausią medžiagai saugią temperatūrą. Ji nebūtinai turi būti aukšta – daugelį rūbų galima skalbti tik 30 ar 40 laipsnių temperatūroje.
Prieš skalbdami:
- Apžiūrėkite kišenes ir pamušalus.
- Užsekite užtrauktukus.
- Drabužį išverskite į blogąją pusę.
- Pastebėtas dėmes iš anksto apdorokite.
- Patikrinkite, ar audinys nedažo.
Naudokite įprastą skalbiklio kiekį. Didesnė dozė nebūtinai išvalys geriau – audinyje likę skalbiklio likučiai gali patys pradėti skleisti kvapą.
Jeigu skalbyklė turi papildomo skalavimo funkciją, ją verta įjungti. Ji ypač naudinga skalbiant storesnius, sintetinius ir kvapus stipriai sugeriančius drabužius.
Ar padeda actas?
Skalavimo metu galima naudoti nedidelį kiekį baltojo acto. Jis gali padėti sumažinti į audinį įsigėrusius kvapus ir pašalinti dalį skalbiklio likučių.
Į skalavimo priemonei skirtą skyrelį galima įpilti maždaug 100–150 ml baltojo acto. Acto nereikėtų pilti tiesiai ant drabužių, ypač jei audinys spalvotas ar jautrus.
Po skalbimo acto kvapas paprastai išnyksta drabužiui išdžiūvus.
Šio būdo nereikėtų automatiškai taikyti visiems audiniams. Actas netinka odai, zomšai ir kai kurioms jautrioms medžiagoms. Visada pirmiausia perskaitykite drabužio etiketę.
Acto taip pat nereikėtų maišyti su chloro turinčiais balikliais, nes gali išsiskirti pavojingi garai.
Ar galima naudoti valgomąją sodą?
Valgomoji soda gali sugerti dalį kvapų, tačiau ji nėra universali skalbimo priemonė. Nedidelį jos kiekį galima naudoti tvirtiems, skalbti tinkamiems medvilniniams ar sintetiniams audiniams.
Maždaug 2–3 valgomuosius šaukštus sodos galima suberti į skalbyklės būgną kartu su drabužiais ir skalbti pagal etiketėje pateiktas rekomendacijas.
Soda netinka odiniams, zomšiniams, šilkiniams ir kitiems jautriems gaminiams. Jos milteliai gali likti audinio siūlėse, pamušale ar pažeisti paviršių.
Nereikia vienu metu maišyti sodos ir acto tikintis stipresnio poveikio. Susijungusios šios medžiagos didžiąja dalimi neutralizuoja viena kitą.
Kodėl po skalbimo kvapas kartais išlieka?
Kvapas gali būti įsigėręs ne tik į išorinį audinį, bet ir į:
- pamušalą;
- pašiltinimo sluoksnį;
- pečių pagalvėles;
- kailio ar dirbtinio kailio apdailą;
- kišenių audinį;
- rankogalius ir apykaklę.
Tokiu atveju vieno skalbimo gali nepakakti. Drabužį geriau dar kartą išvėdinti ir tik tada, jei priežiūros etiketė leidžia, pakartotinai išskalbti.
Jeigu kvapas primena pelėsį, būtina atidžiai apžiūrėti siūles, pamušalą ir kišenes. Matomos pelėsio dėmės, nuolatinis drėgmės kvapas ar stipriai pažeistas audinys gali reikšti, kad drabužiui reikalingas profesionalus valymas.
Kaip pašalinti kvapą iš striukės?
Striukės yra sudėtingesnės nei marškinėliai ar megztiniai, nes jas sudaro keli sluoksniai. Prieš skalbiant būtina patikrinti priežiūros etiketę.
Jeigu striukę galima skalbti:
- nuimkite atsegamą kailį ar gobtuvą;
- užsekite užtrauktukus ir lipdukus;
- ištuštinkite visas kišenes;
- išverskite striukę į blogąją pusę;
- rinkitės švelnią skalbimo programą;
- naudokite skystą skalbiklį;
- įjunkite papildomą skalavimą.
Miltelinis skalbiklis gali prasčiau išsiskalauti iš pamušalo ir užpildo, todėl striukėms dažniausiai patogesnis skystas.
Audinių minkštiklio geriau nenaudoti, ypač sportinėms, membraninėms ir pūkinėms striukėms. Jis gali padengti pluoštą, sumažinti medžiagos laidumą orui arba pabloginti užpildo savybes.
Kaip prižiūrėti pūkinę striukę?
Pūkinę striukę galima skalbti tik tada, jei tai leidžia gamintojas. Reikėtų naudoti pūkiniams gaminiams skirtą priemonę ir švelnią programą.
Svarbiausia pūkinę striukę tinkamai išdžiovinti. Drėgnas užpildas gali skleisti nemalonų kvapą net tada, kai pats audinys jau švarus.
Jeigu etiketė leidžia džiovinti džiovyklėje, pasirinkite žemą temperatūrą. Į būgną galima įdėti specialių džiovinimo kamuoliukų, kurie padeda išpurenti pūkus.
Džiovinant natūraliai striukę reikia reguliariai pakratyti, pavartyti ir išsklaidyti sulipusį užpildą. Prieš dedant į spintą ji turi būti visiškai sausa.
Jeigu pūkinė striukė labai stipriai kvepia, yra sunki, sena ar jos priežiūros etiketė neaiški, saugiau rinktis profesionalią valyklą.
Ką daryti su paltu?
Vilnonių ir mišraus pluošto paltų nereikėtų skalbti vien todėl, kad jie skleidžia nemalonų kvapą. Daugelį jų galima valyti tik cheminiu būdu.
Pirmiausia paltą:
- Pakabinkite ant tvirtos, plačios pakabos.
- Atsekite visas sagas.
- Gerai išvėdinkite.
- Švelniai nuvalykite drabužių šepečiu.
- Apžiūrėkite pamušalą ir pažastų sritį.
Jeigu kvapas daugiausia jaučiamas pamušale, kartais galima atsargiai nuvalyti tik jo paviršių vos drėgna šluoste su nedideliu kiekiu švelnaus muilo. Pirmiausia būtinai išbandykite mažai matomoje vietoje ir neleiskite audiniui permirkti.
Vertingą, konstrukciją išlaikantį ar vilnonį paltą geriausia patikėti valyklai.
Kaip pašalinti kvapą iš odinės striukės?
Odinio drabužio negalima skalbti skalbyklėje, mirkyti vandenyje, valyti soda ar gausiai purkšti actu. Vandens perteklius gali deformuoti odą, palikti dėmių ir ją išsausinti.
Pirmiausia odinę striukę pakabinkite vėdinamoje, nuo saulės ir šilumos šaltinių apsaugotoje vietoje. Atsekite užtrauktuką, ištraukite kišenių pamušalus ir palikite bent parai.
Tuomet odos paviršių galima švelniai nuvalyti:
- minkšta mikropluošto šluoste;
- specialiu odos valikliu;
- nedideliu kiekiu gamintojo rekomenduojamos priemonės.
Priemonę pirmiausia išbandykite nepastebimoje vietoje, pavyzdžiui, vidinėje rankogalio ar apykaklės pusėje.
Valyti reikėtų ne pilant priemonę ant odos, o vos sudrėkinus šluostę. Odos paviršius neturi permirkti.
Po valymo striukę palikite natūraliai išdžiūti. Nedėkite jos ant radiatoriaus ir nedžiovinkite karštu plaukų džiovintuvu.
Dažnai kvapas slypi odinės striukės pamušale
Odinės striukės išorė gali būti tvarkinga, tačiau stiprus kvapas dažnai būna įsigėręs į tekstilinį pamušalą. Tokiu atveju reikia stengtis nuvalyti pamušalą nesušlapinant odos.
Striukę išverskite tiek, kiek leidžia jos konstrukcija. Pamušalą valykite vos drėgna šluoste su labai nedideliu kiekiu švelnaus skalbiklio.
Daugiausia dėmesio skirkite:
- pažastims;
- apykaklei;
- rankogaliams;
- kišenių vidui;
- nugaros sričiai.
Po valymo pamušalą dar kartą perbraukite švaria vos drėgna šluoste, kad neliktų skalbiklio. Striukę pakabinkite plačiai atsegtą ir leiskite visiškai išdžiūti.
Jeigu pamušalas stipriai suteptas arba negalite jo nuvalyti nesušlapinę odos, geriausia kreiptis į odinių drabužių valymu užsiimančius specialistus.
Ar galima odą apibarstyti soda?
Ant odos pilti sodą nerekomenduojama. Ji gali patekti į poras, siūles, pakeisti paviršiaus atspalvį ar išsausinti medžiagą.
Jeigu norima sugerti kvapą, sodą galima naudoti tik netiesiogiai. Į atvirą indelį įberkite sodos ir pastatykite jį šalia pakabintos striukės uždaroje spintoje ar didelėje dėžėje. Soda neturi liestis su drabužiu.
Tokiu pat principu galima naudoti aktyvintosios anglies kvapų sugėriklį. Drabužio ir sugeriančios priemonės negalima sandariai uždaryti, kol drabužis dar drėgnas.
Kaip prižiūrėti dirbtinės odos rūbus?
Dirbtinė oda dažnai jautri karščiui, spiritui, stipriems valikliams ir trinčiai. Jos negalima automatiškai prižiūrėti taip pat kaip natūralios odos.
Paviršių saugiausia valyti minkšta, vos drėgna šluoste. Jei reikia, galima naudoti labai silpną švelnaus muilo tirpalą.
Po valymo dirbtinę odą būtina nušluostyti švaria drėgna šluoste ir nusausinti. Drabužio nereikėtų gręžti, stipriai lankstyti ar džiovinti prie radiatoriaus.
Jeigu etiketėje nurodyta, kad rūbą galima skalbti, laikykitės būtent joje pateiktų nurodymų. Kai kurios dirbtinės odos rūšys skalbiamos, o kitos nuo vandens pradeda luptis.
Ką daryti su zomšiniais drabužiais?
Zomša yra jautri drėgmei ir netinkamai valant gali sukietėti, pakeisti spalvą ar pasidengti dėmėmis.
Zomšinį drabužį pirmiausia išvėdinkite ir nuvalykite specialiu zomšos šepetėliu. Skystų priemonių be būtinybės nenaudokite.
Jeigu kvapas stiprus, rūbas brangus arba pamušalas labai suteptas, geriausias sprendimas – profesionali valykla, dirbanti su odos ir zomšos gaminiais.
Ar padeda garai?
Garai gali atgaivinti kai kuriuos audinius ir sumažinti lengvus kvapus, tačiau netinka visiems drabužiams.
Garintuvą galima naudoti tik tada, jei tai leidžia priežiūros etiketė. Prietaisą laikykite atokiau nuo audinio ir neleiskite susidaryti šlapioms dėmėms.
Odinių, zomšinių, klijuotų, pūkinių ir specialiomis dangomis padengtų drabužių garinti nereikėtų, nebent gamintojas aiškiai nurodo kitaip.
Garai taip pat neišspręs problemos, jeigu kvapas atsirado dėl pelėsio, stipraus prakaito ar giliai į pamušalą įsigėrusių nešvarumų.
Ar galima drabužius purkšti kvepalais?
Kvepalai ir kvapūs purškikliai dažniausiai tik užmaskuoja problemą. Sumaišytas parduotuvės, prakaito, dūmų ir kvepalų kvapas gali tapti dar intensyvesnis.
Kvepalai taip pat gali palikti dėmių ant šilko, odos, zomšos ir šviesių audinių.
Pirmiausia kvapą reikėtų pašalinti vėdinant, skalbiant ar valant, o tik tuomet naudoti labai nedidelį kiekį tekstilei tinkamo purškiklio.
Kada drabužį geriau nešti į valyklą?
Profesionalus valymas rekomenduojamas, kai:
- etiketėje nurodytas tik cheminis valymas;
- drabužis odinis, zomšinis ar kailinis;
- kvapas labai stiprus ir neišnyksta po vėdinimo;
- jaučiamas pelėsio ar dūmų kvapas;
- drabužis turi sudėtingą pamušalą ar užpildą;
- ant audinio matyti neaiškios kilmės dėmių;
- drabužis brangus arba lengvai deformuojamas;
- neaišku, kokia medžiaga panaudota.
Valykloje verta iš anksto pasakyti, kad pagrindinė problema yra ne dėmės, o stiprus kvapas. Tuomet specialistai galės parinkti tinkamesnį valymo būdą.
Kaip suprasti, kad drabužio išgelbėti nepavyks?
Kartais kvapas neišnyksta todėl, kad audinys ilgą laiką buvo laikomas drėgmėje arba pažeistas pelėsio. Įvertinkite, ar nėra:
- juodų, žalsvų ar baltų taškelių;
- pūkuotų dėmių;
- supuvusio ar drėgno rūsio kvapo;
- byrančio pamušalo;
- besilupančios dirbtinės odos;
- sukietėjusios ar sutrūkinėjusios natūralios odos.
Jeigu pelėsis išplitęs, kvapas labai stiprus arba drabužis sukelia akių, nosies ar kvėpavimo takų dirginimą, jo geriau nedėvėti ir nelaikyti kartu su kitais rūbais.
Paprasta veiksmų seka namuose
Parsinešus padėvėtą drabužį, galima vadovautis tokia tvarka:
- Patikrinkite priežiūros etiketę.
- Apžiūrėkite drabužį ir jo pamušalą.
- Atskirkite jį nuo kitų švarių rūbų.
- Gerai išvėdinkite.
- Skalbiamus audinius išskalbkite pagal etiketę.
- Įjunkite papildomą skalavimą.
- Striukes ir paltus visiškai išdžiovinkite.
- Odinius bei zomšinius drabužius valykite tik jiems skirtomis priemonėmis.
- Jeigu kvapas neišnyksta, kreipkitės į valyklą.
Svarbiausia – kvapo neužmaskuoti
Padėvėtų drabužių parduotuvės kvapas dažniausiai pašalinamas derinant vėdinimą, tinkamą skalbimą ir kruopštų džiovinimą. Tačiau skirtingoms medžiagoms reikia skirtingos priežiūros.
Įprastus medvilninius ar sintetinius rūbus dažnai galima išgelbėti papildomu skalavimu ir ilgesniu vėdinimu. Striukėms svarbu išvalyti ne tik išorinį audinį, bet ir pamušalą bei užpildą. Odinių rūbų negalima mirkyti ar skalbti – juos reikia valyti atsargiai, naudojant specialiai odai skirtas priemones.
Kuo anksčiau drabužis tinkamai išvalomas ir išvėdinamas, tuo didesnė tikimybė, kad specifinis kvapas visiškai išnyks, o dėvėtas pirkinys taps malonia ir ilgai naudojama garderobo dalimi.
