Kvepiančios žvakės, namų kvapai, valikliai, purškikliai ir indų plovikliai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau nuolat uostomi cheminiai kvapai ir dažnas kontaktas su buitine chemija gali veikti odą, kvėpavimo takus ir bendrą savijautą. Specialistės aptarė, kokie ingredientai dažniausiai dirgina odą ir kvėpavimo takus, papasakojo, kokias organizmo reakcijas iššaukia šie dirgikliai, ir patarė, kaip užtikrinti švarą namuose nekenkiant savo sveikatai.
Kai kvapas apsimeta švara
Nors buitinės chemijos produktus dažniausiai renkamės pagal kvapą, pasak BENU vaistininkės Dianos Saltanavičienės, tai yra viena dažniausių klaidų – stiprų aromatą žmonės dažnai sieja su švara, tačiau sintetiniai kvapai gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti alergines reakcijas.
„Kita klaida – per dažnas oro gaiviklių ar purškiamų kvapų naudojimas, nes smulkios dalelės lengvai patenka į plaučius ir ilgai išlieka patalpose. Kalbant apie buitinę chemiją, žmonės linkę naudoti per didelius kiekius priemonių manydami, kad valymas bus efektyvesnis. Be to, dažnai pamirštama, kad jautresniems žmonėms, vaikams ar alergiškiems asmenims bekvapės ir švelnesnės priemonės yra saugesnis pasirinkimas”, – teigia vaistininkė.
Trumpesnė sudėtis – mažesnė rizika
Anot D. Saltanavičienės, renkantis buitinę chemiją ir namų kvapus pirmiausia derėtų atidžiai įvertinti produkto sudėtį – kuo ji trumpesnė ir aiškesnė, tuo mažesnė rizika, kad priemonėje bus odą ar kvėpavimo takus dirginančių medžiagų, tokių kaip sintetiniai kvapikliai, ftalatai ar formaldehido junginiai.
„Saugiausias pasirinkimas – bekvapės priemonės. Jei kvapas vis dėlto pageidaujamas, geriau rinktis produktus su natūraliais eteriniais aliejais ir vengti aerozolių. Tačiau net ir švelnesnę buitinę chemiją reikėtų naudoti saikingai bei pasirūpinti geru patalpų vėdinimu”, – pataria D. Saltanavičienė.
Kaip vystosi kontaktinis dermatitas?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila” gydytoja, alergologė-klinikinė imunologė Živilė Korsakienė teigia, jog bene dažniausia cheminių dirgiklių iššaukta reakcija yra kontaktinis dermatitas, kuris yra ne momentinė alergija, o dviejų etapų imuninė istorija, kurioje T limfocitai atlieka pagrindinį vaidmenį.
„Tyliosios fazės metu žmogus dar nieko nejaučia, tačiau imuninė sistema ima rengti planą: tam tikros ląstelės keliauja į regioninius limfmazgius ir aktyvuoja kitas ląsteles, kurios vėliau inicijuoja uždegiminius procesus. Tuo tarpu veikimo fazėje organizmas atpažįsta įsibrovėlį ir reaguoja tipiniais kontaktinio dermatito požymiais: odos paraudimu, patinimu, niežėjimu, pūslelėmis ar šlapiavimu, vėliau – pleiskanojimu, odos sustorėjimu, raukšlelių susidarymu”, – pasakoja gydytoja. Anot Ž. Korsakienės, rečiau pasitaikanti cheminių dirgiklių iššaukta reakcija gali pasireikšti sausu, dirginančiu kosuliu, užkimimu, gerklės perštėjimu.
Cheminiai dirgikliai: kas dažniausiai sukelia reakcijas?
D. Saltanavičienė priduria, kad dažniausiai odos sudirginimą ir kvėpavimo takų reakcijas sukelia sintetiniai kvapikliai, etiketėse žymimi kaip „fragrance” ar „parfum”, o kvėpavimo takams taip pat nepalankūs yra ir lakieji organiniai junginiai, išsiskiriantys iš purškiamų valiklių ir oro gaiviklių. Tarp probleminių ingredientų galima paminėti ir formaldehidą, chloro junginius, amoniaką, ftalatus, kurie naudojami kvapui sustiprinti ir išlaikyti. Anot vaistininkės, didesnę reakcijų tikimybę visada turi aerozolinės formos produktai, nes smulkios dalelės lengvai patenka į plaučius ir ilgiau išlieka ore.
„Efektyvūs ir saugesni namų valymo ingredientai – valgomoji soda ir actas, kurie gerai šalina nešvarumus ir neutralizuoja kvapus be agresyvių cheminių junginių. Actas ypač naudingas riebalų ir kalkių nuosėdoms, o soda veikia kaip švelnus abrazyvas ir dezodorantas. Valymui pritaikyti galima ir vandenilio peroksidą, o rinkoje esama ir švelnių valiklių be sintetinių kvapiklių, dažiklių ar chloro”, – sako D. Saltanavičienė.
Pasak vaistininkės, svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir natūralios priemonės, tokios kaip actas ar citrina, turi rūgščių – jas taip pat reikėtų naudoti atsargiai, vengiant tiesioginio kontakto su oda ir užtikrinant gerą patalpos ventiliaciją.
Rizikos grupės ir uždelsta alergija
Ž. Korsakienė pabrėžia, kad cheminių dirgiklių poveikis pavojingiausias tiems, kurie jau turi alergijų ar serga lėtinėmis ligomis, o didesnėje rizikoje yra vaikai ir žmonės, kurių profesijai būdingas nuolatinis kontaktas su cheminėmis medžiagomis.
Pasak gydytojos, mūsų aplinka yra nepaprastai chemiškai įvairi, o tūkstančiai cheminių medžiagų, naudojamų pramonėje, buityje, kosmetikoje, medicinoje, žemės ūkyje, primena, kad žmogaus imuninė sistema nuolat susiduria su naujais junginiais.
„Nors žmonės dažnai galvoja, kad alergiją sukelia tik „stiprios” ar „agresyvios” medžiagos, realybė kur kas sudėtingesnė: alergiją gali iššaukti praktiškai bet kuri cheminė medžiaga ir net minimalus jos kiekis, jei jos molekulė maža, reaktyvi, turi savybę prisijungti prie odos baltymų ir tapti imuninei sistemai atpažįstamu ir nebetoleruojamu antigenu, – teigia Ž. Karsokienė. – Svarbu suprasti, kad alergija gali išsivystyti po metų ar net dešimtmečių naudojant tas pačias priemones.”
Kaip apsaugoti rankų odą?
D. Saltanavičienė pataria saugoti rankų odą valymo metu ir rekomenduoja mūvėti gumines pirštines, jei pasirenkamos stipresnės priemonės ir ilgiau kontaktuojama su vandeniu.
„Po kiekvieno valymo rankas reikėtų nuplauti drungnu vandeniu ir iškart patepti drėkinamuoju kremu, geriausia – su glicerinu, pantenoliu ar keramidais. Jei oda linkusi skilinėti, naudinga naudoti riebesnius apsauginius kremus prieš darbą, o intesyviai maitinančius – vakare. Svarbu vengti labai karšto vandens ir stiprių muilų, nes jie dar labiau sausina odą. Pastebėjus nuolatinį paraudimą ar įtrūkimus, verta pasitarti su dermatologu, nes tai gali būti kontaktinio dermatito požymis”, – pataria vaistininkė.
