Slyvų medis vasaros pradžioje ar viduryje gali atrodyti labai daug žadantis: šakos aplipusios vaisių užuomazgomis, derlius žada būti gausus, o sodininkas jau mintyse planuoja uogienes, kompotus ar pyragus. Tačiau po kelių savaičių po medžiu pradeda kauptis nukritusios slyvos. Vienos dar visai mažos, kitos jau paaugusios, bet kietos, deformuotos ar pradėjusios gesti. Natūraliai kyla klausimas: kas negerai?
Slyvų kritimas gali būti visiškai natūralus procesas, tačiau kartais jis rodo, kad medžiui trūksta drėgmės, maisto medžiagų, jį puola kenkėjai, ligos arba vaisių tiesiog per daug. Jei problema kartojasi kasmet, verta atidžiai apžiūrėti medį ir suprasti, kuri priežastis labiausiai tikėtina.
1. Natūralus vaisių retinimas
Viena dažniausių priežasčių, kodėl krenta slyvos, yra visiškai natūralus medžio savireguliacijos procesas. Jei pavasarį slyva gausiai žydėjo ir užmezgė labai daug vaisių, medis ne visada pajėgia juos visus išmaitinti. Tuomet dalis užuomazgų nukrenta savaime.
Tai dažnai nutinka birželio mėnesį arba vasaros pradžioje. Vaisiai būna dar maži, žali, sveikai atrodantys, be puvinio ar kenkėjų pažeidimų. Tokiu atveju slyva tiesiog „nusprendžia“, kiek derliaus gali išlaikyti.
Ką daryti?
Jei nukrenta tik dalis smulkių vaisių, o likę ant šakų atrodo sveiki, labai jaudintis nereikia. Tačiau jei vaisių užmegzta itin daug, verta medžiui padėti ir dalį jų praretinti rankomis. Tai ypač svarbu jauniems arba silpnesniems medžiams.
Palikite stipresnes, gražesnes slyvas, o labai smulkias, deformuotas ar per tankiai augančias pašalinkite. Tarp vaisių turėtų likti bent kelių centimetrų tarpai. Taip medis mažiau išseks, o likusios slyvos užaugs didesnės, saldesnės ir kokybiškesnės.
Be to, retinimas padeda apsaugoti šakas nuo lūžimo. Jei slyvų labai daug, šakos gali neatlaikyti svorio, ypač po lietaus ar vėjo.
2. Drėgmės trūkumas arba netolygus laistymas
Slyvos labai jautriai reaguoja į drėgmės trūkumą, ypač tada, kai vaisiai aktyviai auga. Jei pavasario pabaigoje ar vasarą ilgesnį laiką būna sausa, medis gali pradėti mesti dalį vaisių, kad išgyventų pats.
Dažna situacija: ilgą laiką nelyja, dirva perdžiūsta, o po to staiga ateina gausus lietus. Toks drėgmės svyravimas taip pat nėra gerai. Vaisiai gali pradėti skilinėti, prastai augti arba kristi dar nesunokę.
Drėgmės trūkumas ypač pavojingas jauniems slyvų medeliams, kurių šaknys dar nėra giliai išsivysčiusios. Tačiau sausros metu vaisius gali mesti ir seni medžiai.
Ką daryti?
Sausros metu slyvas reikia laistyti ne dažnai ir po truputį, o rečiau, bet gausiai. Vanduo turi pasiekti šaknų zoną, o ne tik sudrėkinti viršutinį žemės sluoksnį. Jaunesniam medeliui gali užtekti kelių kibirų vandens, o didesniam medžiui reikės gerokai daugiau.
Labai padeda mulčiavimas. Aplink medį galima paskleisti nupjautos žolės, komposto, medžio drožlių ar šiaudų sluoksnį. Mulčias sulaiko drėgmę, apsaugo šaknis nuo perkaitimo ir sumažina piktžolių konkurenciją.
Svarbu mulčio nepriglausti tiesiai prie kamieno. Palikite nedidelį tarpą, kad kamienas nešustų ir neprasidėtų puvinys.
3. Maisto medžiagų trūkumas
Jei slyva kasmet mezga daug vaisių, bet dalis jų krenta, o pats medis atrodo silpnas, lapai smulkūs, blyškūs ar gelstantys, gali būti, kad jam trūksta maisto medžiagų. Vaisių auginimas reikalauja daug energijos, todėl nualintas medis paprasčiausiai nepajėgia išlaikyti viso derliaus.
Ypač svarbios slyvoms yra kalis, fosforas, kalcis ir mikroelementai. Azotas taip pat reikalingas, bet jo perteklius gali pakenkti. Jei medis gauna per daug azoto, jis augina daug lapų ir ūglių, tačiau vaisiai gali būti prastesnės kokybės, labiau linkę kristi ar sirgti.
Ką daryti?
Pavasarį slyvą galima patręšti vaismedžiams skirtomis kompleksinėmis trąšomis. Jose turėtų būti ne tik azoto, bet ir kalio, fosforo bei mikroelementų. Vasaros viduryje azoto jau reikėtų vengti arba naudoti labai saikingai, nes per vėlai skatinamas ūglių augimas silpnina pasiruošimą žiemai.
Rudenį naudinga aplink medį paskleisti komposto arba gerai perpuvusio mėšlo, tačiau nepadauginti. Šviežias mėšlas vaismedžiams netinka, nes gali nudeginti šaknis ir paskatinti pernelyg intensyvų žalios masės augimą.
Jei vaisiai krenta, deformuojasi ar prastai laikosi, verta pagalvoti ir apie kalcio trūkumą. Tokiu atveju gali padėti specialios kalcio trąšos, tačiau prieš tręšiant visada geriausia įvertinti dirvos būklę. Kartais problema būna ne medžiagų trūkumas, o tai, kad medis negali jų pasisavinti dėl netinkamo dirvos pH ar sausros.
4. Kenkėjai slyvose
Labai dažna priežastis, kodėl krenta slyvos, yra kenkėjai. Jei nukritusią slyvą perpjovus viduje matyti kirmėlaitė, rudos išgraužos, skylutės ar tamsūs takai, greičiausiai vaisius pažeidė slyvinis vaisėdis ar kiti kenkėjai.
Tokios slyvos dažnai pradeda kristi dar nesunokusios. Kartais ant vaisiaus matyti mažytė skylutė, sakų lašelis ar patamsėjusi vieta. Iš išorės slyva gali atrodyti beveik sveika, tačiau viduje jau būna pažeista.
Kenkėjų problema dažnai kartojasi kasmet, jei nukritę vaisiai paliekami po medžiu. Lervos gali baigti vystytis, patekti į dirvą ar žievės plyšius ir kitais metais vėl pažeisti derlių.
Ką daryti?
Pirmas ir labai svarbus darbas – surinkti visas nukritusias slyvas. Nepalikite jų pūti po medžiu. Pažeistus vaisius geriausia išnešti iš sodo, užkasti giliau arba sunaikinti. Jei juos dėsite į atvirą kompostą, dalis kenkėjų gali išlikti.
Rudenį verta sugrėbti lapus, pašalinti mumifikuotus vaisius, nuvalyti žievės atplaišas, kur gali slėptis kenkėjai. Taip sumažinsite jų kiekį kitam sezonui.
Pavasarį ir vasaros pradžioje galima naudoti feromonines gaudykles. Jos padeda stebėti, kada pradeda skraidyti vaisėdžiai, ir sumažina jų populiaciją. Jei kenkėjų labai daug, gali prireikti specialių apsaugos priemonių, tačiau jas reikia naudoti atsakingai, laikantis instrukcijų ir purškiant tinkamu laiku, kad nebūtų pakenkta bitėms bei kitiems naudingiems vabzdžiams.
5. Ligos ir puviniai
Jei slyvos krenta jau paaugusios, minkštėja, ruduoja, pasidengia pilkšvomis ar rusvomis apnašomis, greičiausiai medis susidūrė su ligomis. Viena dažniausių problemų – vaisių puvinys. Jis greitai plinta, ypač kai orai drėgni, vaisiai auga per tankiai, o laja prastai vėdinasi.
Puvinys dažnai prasideda nuo mažos dėmelės. Vėliau vaisius suminkštėja, ima pūti, gali likti kaboti ant šakos kaip sudžiūvusi „mumija“ arba nukristi ant žemės. Tokie vaisiai tampa infekcijos šaltiniu kitiems metams.
Ligoms palankios sąlygos susidaro tada, kai medis per tankus, šakos susikryžiavusios, vaisiai liečiasi vieni su kitais, o po lietaus ilgai neišdžiūsta.
Ką daryti?
Svarbiausia – higiena sode. Visus pūvančius, ligotus, sudžiūvusius vaisius reikia surinkti ir pašalinti. Nepalikite jų kaboti ant medžio ir nemeskite po šakomis.
Labai svarbus genėjimas. Slyvos laja turi būti pakankamai šviesi ir pralaidi orui. Pašalinkite į lajos vidų augančias, susikryžiavusias, pažeistas ar labai sutankėjusias šakas. Geriau vėdinamas medis greičiau išdžiūsta po lietaus, todėl ligoms plisti sunkiau.
Jei liga kartojasi kasmet, pavasarį ir po žydėjimo gali prireikti profilaktinių priemonių nuo grybinės kilmės ligų. Tačiau svarbiausia pradėti nuo paprastų dalykų: genėjimo, nukritusių vaisių rinkimo ir lajos retinimo.
Kada slyvų kritimas yra normalus, o kada jau problema?
Jei vasaros pradžioje nukrenta dalis mažų slyvučių, o medis atrodo sveikas, tai dažniausiai normalu. Tačiau sunerimti reikėtų tada, kai:
- krenta labai daug vaisių;
- nukritusios slyvos turi skylučių ar kirmėlių;
- vaisiai pūva dar ant medžio;
- lapai gelsta, džiūsta ar susisuka;
- problema kartojasi kiekvienais metais;
- medis atrodo silpnas, mažai auga, šakos sausėja.
Tokiu atveju verta ne tik surinkti nukritusius vaisius, bet ir atidžiau apžiūrėti visą medį: lapus, šakas, kamieną, žievę, vaisių kotelius.
Kaip padėti slyvai kitam sezonui?
Jeigu šiemet slyvos krito gausiai, dar galite daug ką padaryti, kad kitais metais problema būtų mažesnė. Po derliaus surinkite visus likusius vaisius, ypač ligotus ar sudžiūvusius. Rudenį sugrėbkite lapus, patręškite kompostu, pasirūpinkite, kad medis neišsektų.
Ankstyvą pavasarį išgenėkite lają. Pašalinkite sausas, ligotas, į vidų augančias šakas. Jei medis labai senas ir tankus, genėkite palaipsniui, per kelis metus, kad jo per daug nenusilpnintumėte.
Sausais metais nepamirškite laistyti. Ypač svarbu drėgmė tada, kai slyvos mezga ir augina vaisius. Jei medis kasmet užmezga per daug vaisių, dalį jų praretinkite.
