Kovas – pereinamasis mėnuo tarp žiemos ir pavasario. Vienuose vandens telkiniuose dar laikosi ledas, kituose jau atsiveria atviri plotai. Žuvys pradeda aktyvėti, tačiau jų elgesys labai priklauso nuo oro, vandens temperatūros ir slėgio pokyčių.
Ką svarbu žinoti žvejojant kovą?
Kovas – tai pereinamasis laikotarpis, kai žvejyba reikalauja daugiau supratimo apie gamtos pokyčius nei bet kuriuo kitu metu. Žiemos vangumas dar jaučiamas, tačiau pavasario ženklai jau pradeda veikti žuvų elgesį. Norint sulaukti gero laimikio, svarbu prisitaikyti prie šių sąlygų.
Vandens temperatūra dar žema, todėl žuvys juda lėčiau
Net jei oras dieną atrodo šiltas, vanduo įšyla gerokai lėčiau. Šaltame vandenyje žuvų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl jos:
- rečiau juda dideliais atstumais,
- mažiau aktyviai medžioja,
- ilgiau svarsto prieš puldamos masalą.
Dėl to svarbu rinktis lėtesnę žūklės taktiką, kantriai apžvejoti perspektyvias vietas ir neskubėti su masalo vedimu. Kovo mėnesį dažnai laimi ne agresyvumas, o subtilumas.
Staigūs orų pokyčiai gali sumažinti kibimą
Ankstyvą pavasarį atmosferos slėgis ir temperatūra gali svyruoti itin greitai. Staigus atšalimas, stiprus vėjas ar slėgio kritimas dažnai lemia trumpalaikį žuvų pasyvumą.
Žuvys jautriai reaguoja į:
- greitus slėgio pokyčius,
- šaltų oro masių įsiveržimą,
- stiprią audrą ar lietų.
Todėl planuojant žvejybą verta rinktis laikotarpius, kai orai stabilūs bent kelias dienas iš eilės. Stabilumas kovą svarbiau nei aukšta temperatūra.
Saulėtos, ramesnės dienos dažnai būna produktyvesnės
Kovo saulė jau turi daugiau galios nei žiemą. Net kelios švelnios, saulėtos dienos gali pakelti paviršinio vandens temperatūrą seklumose. Tai skatina mažas žuvis aktyvėti, o paskui jas juda ir plėšrūnai.
Ramesnės, be stipraus vėjo dienos leidžia:
- efektyviau valdyti masalą,
- geriau jausti kibimą,
- tiksliau apžvejoti pasirinktą vietą.
Seklios įlankos ar nuo vėjo apsaugoti pakrančių ruožai tokiomis dienomis dažnai tampa produktyviausiomis vietomis.
Ryto ir vakaro valandos tampa vis aktyvesnės
Skirtingai nei žiemą, kovą ryto ir vakaro laikotarpiai pradeda įgauti daugiau reikšmės. Ilgėjant dienoms, žuvys pamažu pereina prie aktyvesnio maitinimosi ritmo.
Ankstyvas rytas gali būti sėkmingas taikiųjų žuvų žvejybai, o švelnus vakaras – plėšrūnams. Tačiau labai šaltomis naktimis verta daugiau dėmesio skirti vidurdieniui, kai vanduo būna šiek tiek sušilęs.
Svarbiausia – kantrybė ir tinkamai parinktas masalas
Kovas nėra mėnuo, kai kibimas būna nuolatinis ir intensyvus. Gali būti ilgesni tylos periodai, tačiau radus tinkamą vietą ir pritaikius teisingą taktiką, rezultatai gali maloniai nustebinti.
Reikėtų:
- rinktis mažesnius, natūralesnius masalus,
- lėtinti vedimo tempą,
- daugiau dėmesio skirti vietos parinkimui,
- būti pasiruošus keisti taktiką.
Ankstyvo pavasario žvejyba atlygina kantriems ir atidiems. Stebint orus, vandens sąlygas ir žuvų elgesį, kovas gali tapti labai sėkmingu mėnesiu sezono pradžiai.
Kovo mėnesio aktyviausios žuvys
Kovas žvejams atveria ankstyvo pavasario sezoną. Nors vanduo dar šaltas, kai kurios rūšys pradeda aktyviau maitintis ruošiantis nerštui arba reaguodamos į pirmuosius šiltesnius saulės spindulius. Svarbu žinoti, kur jų ieškoti ir kaip pritaikyti žūklės taktiką.
Lydeka
Kovas – vienas geriausių mėnesių lydekų žūklei. Prieš nerštą jos instinktyviai intensyviau maitinasi, todėl tampa aktyvesnės nei viduržiemį. Tai laikotarpis, kai galima sulaukti solidžių laimikių.
Ypač gerai kimba:
- šiltėjančiuose, sekliuose įlankų plotuose,
- prie nendrių ar pakrančių augalijos,
- vietose, kur vanduo greičiau įšyla nuo saulės,
- prie užutekų ir lėtesnės srovės ruožų.
Kadangi vanduo dar šaltas, svarbu rinktis lėtesnį masalo vedimą. Staigūs, agresyvūs judesiai gali būti mažiau efektyvūs nei ramus, tolygus tempas su pauzėmis.
Masalai:
- guminukai natūralių spalvų,
- vidutinio dydžio blizgės,
- gyva žuvelė (ten, kur leidžiama).
Laikas:
Dažniausiai geriausias kibimas pasitaiko vidurdienį ir ankstyvą popietę, kai vanduo būna šiek tiek sušilęs.
Ešerys
Ešeriai kovą dažnai buriasi būriais. Radus jų susitelkimo vietą, galima sulaukti itin aktyvaus kibimo. Tačiau jei vieta pasirinkta netinkamai, gali atrodyti, kad žuvų visai nėra.
Jų ieškokite:
- ties dugno nelygumais ar duobėmis,
- prie povandeninių kliūčių,
- ties srovės perėjimais,
- šiek tiek šiltesnėse, nuo vėjo apsaugotose vietose.
Kovo mėnesį ešeriai dažnai reaguoja į mažesnius ir subtilius masalus.
Masalai:
- maži guminukai,
- avižėlės,
- sliekai ar jų dalys.
Laikas:
Aktyviausi jie būna ryte ir vakare, tačiau švelniomis, saulėtomis dienomis gali kibti ir visą dieną.
Karšis
Karšiai kovą pradeda pamažu aktyvėti, ypač kai vandens temperatūra pakyla bent keliais laipsniais. Jie dažniausiai laikosi gilesnėse vietose, tačiau šiltėjant vandeniui gali artėti arčiau krantų.
Geriausia rinktis:
- gilesnes ežerų duobes,
- lėtesnės srovės ruožus upėse,
- vietas, kur dugnas minkštesnis.
Karšiai jautrūs jaukinimui – lengvas, bet tikslus jauko naudojimas gali gerokai pagerinti rezultatą.
Masalai:
- sliekai,
- musės lervos,
- jaukai su lengvu, saldesniu aromatu.
Svarbu nepersistengti su jauko kiekiu – šaltame vandenyje žuvys maitinasi atsargiau.
Kuojos
Kuojų sezonas taip pat prasideda kovą, ypač upėse. Tai viena pirmųjų taikiųjų žuvų, kurios aktyviau kimba ankstyvą pavasarį.
Kuojos dažnai laikosi:
- vidutinės srovės vietose,
- prie krantų su augalija,
- seklesnėse upių atkarpose, kurios greičiau įšyla.
Jos gali kibti gana aktyviai, jei oro sąlygos stabilios.
Masalai:
- pinkos,
- sliekai,
- lengvas, smulkus jaukinimas.
Svarbu naudoti subtilią sistemą ir plonesnį valą, nes kovą kuojos gali būti atsargesnės.
Kovo žvejo kalendorius pagal mėnesio fazes
Nors kibimą labiausiai lemia oro sąlygos, daugelis žvejų atsižvelgia ir į Mėnulio fazes.
Jaunatis
Žuvys gali būti atsargesnės. Geriau rinktis trumpesnes, bet tikslines žvejybos sesijas.
Priešpilnis
Aktyvumas didėja, ypač plėšriųjų žuvų.
Pilnatis
Kibimas gali būti nepastovus – dažnai geresnis ankstyvą rytą.
Delčia
Stabilesnis kibimas, ypač ramesnėmis, be staigių orų pokyčių dienomis.
Kada planuoti žvejybą kovą?
Kovas – permainingas mėnuo, todėl žvejybos sėkmė labai priklauso nuo oro stabilumo. Skirtingai nei vasarą, kai žuvys aktyvios beveik kasdien, ankstyvą pavasarį net menki temperatūros ar slėgio svyravimai gali stipriai paveikti kibimą. Todėl planuojant žvejybą verta atidžiai stebėti prognozes.
Pastovi 2–8 °C oro temperatūra
Geriausios dienos dažniausiai būna tada, kai oro temperatūra kelias dienas iš eilės laikosi stabiliai – apie 2–8 °C. Tokiu atveju vanduo pradeda pamažu šilti, tačiau be staigių svyravimų.
Stabilumas svarbiau nei aukšta temperatūra. Net jei oras nėra labai šiltas, bet nekinta kelias dienas, žuvys prisitaiko ir pradeda aktyviau maitintis. Tuo tarpu staigus atšilimas ar atšalimas gali laikinai išbalansuoti jų elgesį.
Stabilus atmosferos slėgis
Atmosferos slėgis – vienas svarbiausių veiksnių žuvų aktyvumui. Staigūs slėgio šuoliai dažnai slopina kibimą.
Palankiausios sąlygos:
- lėtai kylantis arba stabilus slėgis,
- kelių dienų be audrų periodas,
- be staigių ciklonų ar anticiklonų pokyčių.
Kai slėgis stabilus, žuvys jaučiasi saugiau ir aktyviau maitinasi.
Po kelių švelnių, saulėtų dienų iš eilės
Kovo mėnesį saulė turi didelę reikšmę. Net kelios saulėtos dienos gali pakelti paviršinio vandens temperatūrą seklesnėse vietose. Tai suaktyvina smulkias žuvis, o kartu ir plėšrūnus.
Ypač palankus metas:
- kai po ilgesnio šaltesnio laikotarpio ateina keli švelnesni, saulėti vakarai,
- kai nėra stipraus naktinio atšalimo,
- kai dieną jaučiama tikra pavasario šiluma.
Tokiu metu verta rinktis seklumas, įlankas ar užuovėjas.
Kai nėra stipraus vėjo
Stiprus vėjas kovą dažnai reiškia šaltą oro masę arba slėgio pokytį. Be to, jis apsunkina žvejybą techniškai – sunkiau kontroliuoti masalą, tiksliai užmesti.
Ramesnės dienos be stiprių gūsių:
- leidžia tiksliau jausti kibimą,
- padeda efektyviau valdyti masalo vedimą,
- mažiau drumščia vandens paviršių seklesnėse vietose.
Lengvas, pastovus vėjas gali būti net naudingas, tačiau stiprios audros ar šiaurės krypties šaltas vėjas dažniausiai slopina aktyvumą.
Kada geriau neplanuoti žvejybos?
Venkite dienų:
- po staigaus atšalimo,
- po audrų ar stipraus lietaus,
- kai temperatūra per naktį smarkiai nukrenta,
- kai atmosferos slėgis smarkiai krenta ar kyla.
Tokiais atvejais žuvys tampa pasyvios, laikosi dugno ar slėptuvėse ir rečiau reaguoja į masalus.
Patarimai sėkmingai žvejybai kovą
Kovas – pereinamasis laikotarpis, kai žuvų aktyvumas dar nėra pasiekęs pavasarinio piko. Vanduo išlieka šaltas, o deguonies kiekis gali svyruoti, todėl žuvys juda atsargiau ir maitinasi lėčiau. Norint padidinti sėkmės tikimybę, verta atsižvelgti į keletą svarbių niuansų.
Rinkitės lėtesnį masalo vedimą
Šaltame vandenyje žuvų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl jos rečiau puola greitai judantį grobį. Jei masalas juda per greitai, žuvis gali tiesiog nespėti sureaguoti arba nenorėti švaistyti energijos.
- Plėšriosioms žuvims masalą veskite lėtai, su trumpomis pauzėmis.
- Leiskite masalui ilgiau pabūti dugno zonoje.
- Išbandykite „stop and go“ techniką – keli apsisukimai rite ir pauzė.
Dažnai būtent pauzės metu įvyksta kibimas.
Ieškokite seklesnių vietų, kur vanduo greičiau įšyla
Kovo mėnesį net kelių laipsnių skirtumas gali turėti didelę reikšmę. Seklesnėse vietose vanduo greičiau įšyla nuo saulės, todėl jose dažniau renkasi smulkios žuvys, o kartu – ir plėšrūnai.
Verta atkreipti dėmesį į:
- įlankas, apsaugotas nuo vėjo,
- vietas prie nendrių ar augalijos,
- užutekius su lėtesne srove,
- vietas, kur įteka mažesni upeliai.
Tokiose zonose žuvys dažnai pradeda maitintis anksčiau nei gilesniuose plotuose.
Naudokite natūralesnius, mažesnius masalus
Kovas nėra metas dideliems ir agresyviems masalams. Kadangi žuvys dar nėra itin aktyvios, mažesnis, natūraliau atrodantis masalas gali būti kur kas efektyvesnis.
Rekomenduojama:
- rinktis natūralias spalvas – sidabrinę, rusvą, žalsvą,
- naudoti mažesnius guminukus ar blizges,
- nepersistengti su ryškiais ar labai vibruojančiais modeliais.
Jei žvejojate taikiąsias žuvis, mažesni kabliukai ir subtilūs jaukai taip pat duos geresnį rezultatą.
Būkite pasiruošę greitai keisti vietą
Kovą žuvys dažnai susitelkia nedidelėse zonose. Jei pasirinktoje vietoje per 20–30 minučių nėra jokio aktyvumo, verta pajudėti.
Stebėkite:
- vandens paviršiaus judėjimą,
- paukščius, kurie gali rodyti žuvų buvimo vietą,
- kitų žvejų sėkmę.
Mobilumas kovą gali būti svarbesnis nei ilgas laukimas vienoje vietoje. Kartais kelių dešimčių metrų atstumas gali lemti visiškai kitokį rezultatą.
Papildomas patarimas: stebėkite orus
Stabilus atmosferos slėgis ir kelios švelnesnės dienos iš eilės dažnai pagerina kibimą. Staigus atšalimas ar stiprus vėjas gali laikinai sumažinti žuvų aktyvumą.
