Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad psichologinis smurtas (visuomenėje dažnai vadinamas mobingu) yra viena rimčiausių problemų, galinčių kilti darbo aplinkoje. Tai ne tik daro žalą darbuotojų sveikatai ir gerovei, bet ir pažeidžia įstatymus.
Kokius įrodymus VDI turi pateikti darbuotojas?
Jeigu darbuotojas dėl psichologinio smurto kreipiasi su skundu į VDI, jo tyrimas priklauso nuo to, iš kokio asmens patiriamas nepriimtinas elgesys. Jei smurtą taiko bendradarbis ar tiesioginis vadovas, pirmiausia svarbu, ar darbuotojas apie situaciją informavo darbdavį ir kokių veiksmų šis ėmėsi. Tokiu atveju darbuotojui pakanka įrodymų, patvirtinančių kreipimosi į darbdavį faktą – pavyzdžiui, el. laiško, kuriuo buvo išsiųstas pranešimas.
Jeigu psichologinį smurtą taiko įmonės vadovas, VDI atlieka tyrimą: renkama ir vertinama visa įmanoma medžiaga – dokumentai, SMS žinutės, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų paaiškinimai.
Kaip vertinama situacija?
„Kiekviena situacija yra individuali, ją VDI specialistai vertina objektyviai – remiamasi faktais, įrodymais ir aplinkybių visuma. Svarbu atskirti įprastus darbo proceso aspektus – darbdavio teisę organizuoti darbą, kontroliuoti rezultatus ir reikšti konstruktyvią kritiką – nuo situacijų, kai darbuotojas yra žeminamas, įžeidinėjamas ar neproporcingai spaudžiamas”, – pažymi Liudmila Mironovienė, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Ji pabrėžia, kad darbdavio pastabos ar kontrolė savaime nėra mobingas, tačiau tai tampa psichologiniu smurtu, jei išreiškiama pašaipiai, įžeidžiančiai arba nukreipiama prieš vieną darbuotoją nepagrįstai griežtai.
Ar pagrįstos darbuotojų baimės, kad skundas nebus išgirstas?
L. Mironovienė akcentuoja, kad kiekvienas darbdavys privalo turėti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą nagrinėjimo tvarką, kurioje turi būti reglamentuota, kaip darbuotojai gali kreiptis pagalbos. Jei kyla abejonių, ar konkreti situacija priskirtina psichologiniam smurtui, darbuotojai gali pasikonsultuoti su VDI specialistais telefonu arba rasti informaciją VDI tinklalapyje.
Ar situacija gerėja?
L. Mironovienės vertinimu, Lietuvoje požiūris į darbo kultūrą pamažu keičiasi: darbuotojai drąsiau praneša apie netinkamą elgesį, o darbdaviai tampa sąmoningesni. „Vis daugiau darbdavių supranta, kad rūpintis darbuotojų psichologine gerove yra jų atsakomybė, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja. – Ir tai leidžia tikėtis, kad, žvelgiant perspektyviai, situacija Lietuvoje gerės.”
