Pomidorai labai greitai parodo, kai jiems kažkas netinka. Vienas dažniausių signalų – pradėjusios šviesėti, plonėti ar silpnėti viršūnės. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad augalui tiesiog trūksta saulės ar vandens, tačiau dažnai priežastis slypi mityboje: pomidorams ima trūkti tam tikrų mikroelementų arba jie negali jų pasisavinti.
Jeigu pomidorų viršūnės tampa šviesiai žalios, gelsvos, lapeliai smulkėja, stiebas viršuje atrodo plonas, o augimas sulėtėja, verta veikti nedelsiant. Kuo anksčiau pastebėsite trūkumą, tuo lengviau augalą atgaivinsite.
Ką reiškia šviesėjančios pomidorų viršūnės?
Pomidorų viršūnės – tai naujausias augalo prieaugis, todėl jos pirmiausia parodo tam tikrų medžiagų trūkumą. Ypač tų, kurios augale sunkiai juda iš senų lapų į jaunus.
Jeigu šviesėja būtent jauni lapai viršūnėje, dažniausiai galima įtarti geležies, sieros, boro, kalcio ar mangano trūkumą. Jeigu blyškėja visas augalas, įskaitant senesnius lapus, tuomet dažniau kalbama apie azoto trūkumą.
Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: kartais medžiagų dirvoje yra pakankamai, bet pomidorai jų nepasisavina. Taip nutinka dėl per šalto dirvožemio, per didelio arba per mažo pH, perlaistymo, šaknų pažeidimų ar per didelio trąšų kiekio.
1. Geležies trūkumas – dažna šviesių viršūnių priežastis
Jeigu pomidorų viršūnės šviesėja, o jauni lapeliai tampa gelsvi, tačiau gyslos dar išlieka žalesnės, labai tikėtinas geležies trūkumas. Tai vadinama chloroze.
Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia ne todėl, kad dirvoje jos visai nėra, o todėl, kad augalas negali jos pasisavinti. Taip dažnai nutinka, kai dirvožemis per šarmingas, per šlapias arba šaknys patiria stresą.
Kaip atrodo geležies trūkumas?
- šviesėja jauniausi viršūniniai lapai;
- lapų gyslos lieka žalesnės;
- viršūnės atrodo silpnos, blyškios;
- augimas sulėtėja;
- stipresnio trūkumo atveju lapai gali tapti beveik gelsvai balti.
Ką daryti?
Pomidorus galima nupurkšti geležies chelatu pagal gamintojo nurodymus. Tai greitesnis būdas padėti augalui, nes per lapus geležis pasisavinama sparčiau. Taip pat verta patikrinti, ar augalai nėra perlaistomi ir ar dirva nėra pernelyg šarminė.
2. Azoto trūkumas – kai blyškėja visas augalas
Azotas yra viena svarbiausių medžiagų pomidorų augimui. Kai jo trūksta, augalas silpsta, lapai šviesėja, stiebai tampa plonesni, o bendras augimas sulėtėja.
Skirtumas tas, kad azoto trūkumas dažniausiai pirmiausia matomas ant senesnių lapų, ne tik viršūnėse. Augalas tampa šviesiai žalias, skurdus, mažiau vešlus.
Kaip atrodo azoto trūkumas?
- visas augalas atrodo blyškesnis;
- senesni lapai gelsta pirmiausia;
- stiebai plonėja;
- augimas lėtas;
- lapai mažesni, ne tokie vešlūs.
Ką daryti?
Galima patręšti pomidorus azoto turinčiomis trąšomis, pavyzdžiui, raugintų dilgėlių tirpalu, komposto arbata arba kompleksinėmis pomidorams skirtomis trąšomis. Tačiau azoto nereikėtų padauginti. Per daug azoto paskatins lapų augimą, bet gali sumažinti žydėjimą ir vaisių mezgimą.
3. Sieros trūkumas – panašus į azoto, bet matomas viršūnėse
Sieros trūkumas kartais painiojamas su azoto trūkumu, nes augalas taip pat šviesėja. Tačiau svarbus skirtumas tas, kad sieros trūkumas dažniau pasireiškia jaunuose lapuose, t. y. viršūnėse.
Jeigu viršūniniai lapai tampa šviesiai žali ar gelsvi, bet visas augalas dar nėra stipriai pageltęs, galima įtarti sieros trūkumą.
Kaip atrodo sieros trūkumas?
- šviesėja jauni lapai;
- viršūnės atrodo silpnos;
- lapai gali būti smulkesni;
- augalas auga lėtai;
- spalva tampa blyškiai gelsvai žalia.
Ką daryti?
Padėti gali trąšos, kuriose yra sieros. Dažnai jos būna kompleksinėse daržovių ar pomidorų trąšose. Taip pat naudinga dirvą praturtinti organinėmis medžiagomis – kompostu, biohumusu.
4. Kalcio trūkumas – kai deformuojasi jauni lapai
Kalcio trūkumas pomidorams dažniausiai siejamas su vaisių viršūniniu puviniu, kai ant pomidorų apačios atsiranda tamsios dėmės. Tačiau kalcio trūkumas gali paveikti ir augimo viršūnes.
Kadangi kalcis augale juda sunkiai, jo trūkumas pirmiausia pasireiškia naujame prieaugyje. Viršūnės gali atrodyti silpnos, jauni lapai – deformuoti, susisukę, nelygūs.
Kaip atrodo kalcio trūkumas?
- deformuojasi jauni lapeliai;
- viršūnės atrodo silpnos;
- lapų kraštai gali riestis;
- vėliau ant vaisių gali atsirasti tamsios dėmės;
- augalas prasčiau mezga vaisius.
Ką daryti?
Svarbiausia – sureguliuoti laistymą. Kalcio dažnai netrūksta dirvoje, bet augalas jo nepasisavina dėl netolygaus vandens režimo. Pomidorai nemėgsta, kai vieną dieną dirva perdžiūsta, o kitą gausiai perliejama.
Galima naudoti kalcio trąšas, pavyzdžiui, kalcio salietrą arba specialias kalcio trąšas pomidorams. Tačiau jas naudokite saikingai ir pagal instrukciją.
5. Boro trūkumas – kai viršūnės silpsta ir augimas sustoja
Boras pomidorams reikalingas augimo taškams, žydėjimui ir vaisių mezgimui. Kai jo trūksta, viršūnės gali atrodyti silpnos, lapai deformuojasi, augimas sustoja, žiedai blogiau mezga.
Boro trūkumas nėra pats dažniausias, bet jis gali pasireikšti šiltnamiuose, ypač jei dirvožemis išsekęs arba augalai ilgai auginami toje pačioje vietoje.
Kaip atrodo boro trūkumas?
- silpsta augimo viršūnės;
- jauni lapai deformuojasi;
- žiedai gali kristi;
- vaisiai mezgasi prasčiau;
- augalas atrodo sustojęs augti.
Ką daryti?
Boro trąšas reikia naudoti labai atsargiai, nes per didelis boro kiekis augalams gali pakenkti. Geriausia rinktis pomidorams skirtas mikroelementines trąšas, kuriose boras yra subalansuotas kartu su kitomis medžiagomis.
6. Magnio trūkumas dažniau matomas ant apatinių lapų
Nors magnio trūkumas dažnai minimas auginant pomidorus, jis paprastai pirmiausia pasireiškia ne viršūnėse, o ant senesnių apatinių lapų. Lapai gelsta tarp gyslų, o pačios gyslos lieka žalios.
Jeigu gelsta apatiniai lapai, bet viršūnės dar atrodo normaliai, galima įtarti magnio trūkumą. Tačiau jei problema prasideda būtent nuo jaunų viršūninių lapų, labiau tikėtini geležies, sieros, kalcio ar boro sutrikimai.
Ką daryti?
Dažnai naudojamas magnio sulfatas, dar vadinamas karčiąja druska. Juo galima laistyti arba purkšti per lapus, laikantis nurodytų normų.
Kodėl pomidorai gali nepasisavinti medžiagų?
Labai dažna klaida – pamačius šviesėjančias viršūnes iš karto berti daugiau trąšų. Tačiau problema ne visada yra medžiagų trūkumas. Kartais augalas tiesiog negali jų paimti iš dirvos.
Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių:
- dirva per šalta;
- pomidorai perlaistomi;
- šaknys pažeistos;
- dirva per rūgšti arba per šarminė;
- trąšų per daug ir jos blokuoja viena kitą;
- šiltnamyje per karšta;
- augalai patiria stresą po persodinimo;
- trūksta oro šaknims.
Pavyzdžiui, geležies trūkumas dažnai pasireiškia kalkingoje, šarmingesnėje dirvoje. Kalcio trūkumas dažnai susijęs su netolygiu laistymu. Magnio trūkumą gali sustiprinti per didelis kalio kiekis.
