Šaltuoju metų laiku skalbinių džiovinimas namuose daugeliui tampa tikru iššūkiu. Vasarą drabužiai išdžiūsta vos per kelias valandas, o rudenį ir žiemą ant džiovyklės jie kartais kabo dvi ar net tris dienas. Dar blogiau, jei po ilgo džiovinimo skalbiniai įgauna nemalonų drėgmės kvapą, o ant langų pradeda kauptis kondensatas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad problema dažnai slypi ne skalbimo mašinoje ar lauko temperatūroje, o keliuose kasdieniuose įpročiuose. Juos pakeitus, skalbiniai gali džiūti gerokai greičiau, o namuose bus lengviau palaikyti tinkamą drėgmės lygį.
Atėjus šildymo sezonui daugelis tikisi, kad šiltesniuose namuose skalbiniai išdžius greičiau. Tačiau realybėje neretai nutinka priešingai. Ant džiovyklės pakabinti rankšluosčiai išlieka drėgni net kitą rytą, storesni megztiniai džiūsta kelias dienas, o patalpoje atsiranda sunkus, drėgnas oras.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pakanka padidinti kambario temperatūrą, iš tiesų skalbinių džiūvimo greitį lemia keli veiksniai: oro drėgnumas, temperatūra, oro judėjimas, skalbinių kiekis ir tai, kiek vandens juose lieka po skalbimo.
Yra keletas paprastų būdų, kurie gali padėti sutrumpinti džiovinimo laiką net ir neturint elektrinės skalbinių džiovyklės.
Kodėl žiemą skalbiniai namuose džiūsta taip ilgai?
Pagrindinė priežastis – nepakankamas drėgmės pašalinimas iš patalpos. Džiūdami skalbiniai į aplinką išskiria juose susikaupusį vandenį. Jei patalpa prastai vėdinama, oro drėgnumas didėja, todėl vanduo iš audinių garuoja vis lėčiau. Susidaro situacija, kai skalbiniai ilgai išlieka drėgni, nors kambaryje pakankamai šilta.
Šaltuoju sezonu problema dažnai paaštrėja todėl, kad langai laikomi uždaryti, o patalpos vėdinamos rečiau. Norėdami išsaugoti šilumą, gyventojai kartais visiškai apriboja oro cirkuliaciją. Tačiau toks sprendimas ne visuomet pasiteisina – drėgmė kaupiasi kambaryje, o ant vėsesnių paviršių, ypač langų stiklų ir sienų kampų, gali pradėti formuotis kondensatas.
Specialistai rekomenduoja namuose palaikyti maždaug 40–60 proc. santykinę oro drėgmę. Jei ji nuolat viršija 60 proc., ypač prie šaltų paviršių, didėja pelėsio atsiradimo rizika. Todėl skalbinių džiovinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad drėgmė nesikauptų gyvenamosiose patalpose.
1. Nedžiovinkite skalbinių visiškai uždarytame kambaryje
Viena dažniausių klaidų – pastatyti skalbinių džiovyklę nedideliame kambaryje, uždaryti duris ir tikėtis, kad šiluma atliks visą darbą. Iš tiesų drėgmė neturi kur pasišalinti, todėl oras ilgainiui tampa prisotintas vandens garų, o džiūvimo procesas sulėtėja.
Norint to išvengti, svarbu pasirūpinti tinkamu vėdinimu. Jei namuose yra mechaninė vėdinimo sistema, verta įsitikinti, kad ji veikia tinkamai. Jei tokios sistemos nėra, patalpą galima trumpai ir intensyviai išvėdinti atidarius langą. Žiemą dažnai pakanka kelių minučių, tačiau konkretus laikas priklauso nuo lauko sąlygų, patalpos dydžio ir oro apykaitos.
Svarbu suprasti, kad vėdinimas nereiškia būtinybės visą dieną laikyti pravirą langą. Ilgai vėdinant nedideliu tarpu gali atšalti langų angokraščiai ir aplinkiniai paviršiai, o tai ne visada naudinga kovojant su drėgme.
Praktinis patarimas: jei skalbinius džiovinate gyvenamajame kambaryje, pasirūpinkite reguliariu oro pasikeitimu. Jeigu džiovinate atskiroje patalpoje, jos duris galima laikyti uždarytas, bet tik tuomet, kai drėgmė efektyviai šalinama ventiliacija arba oro sausintuvu. Taip drėgnas oras nebus paskirstomas po visus namus.
2. Palikite daugiau vietos tarp drabužių – tai gali pakeisti viską
Atrodo smulkmena, tačiau būtent netinkamas skalbinių išdėstymas dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl drabužiai džiūsta taip ilgai. Kai ant nedidelės džiovyklės sukabinamas visas skalbimo mašinos turinys, audiniai liečiasi tarpusavyje, susidaro drėgnos zonos, o oras beveik necirkuliuoja.
Ypač ilgai džiūsta stori rankšluosčiai, džinsai, megztiniai ir patalynė. Jei šie audiniai sulankstyti keliais sluoksniais arba glaudžiai liečiasi su kitais drabužiais, drėgmė iš vidinių sluoksnių pasišalina gerokai lėčiau.
Geriausia skalbinius kabinti taip, kad tarp jų liktų bent kelių centimetrų tarpai. Storesnius audinius verta džiovinti atskirai arba skirti jiems daugiau vietos. Marškinius, palaidines ir lengvesnius drabužius galima kabinti ant pakabų, jeigu audinio priežiūros instrukcijos tai leidžia.
Dar viena naudinga gudrybė – džiovinant patalynę jos nesulankstyti į kelis sluoksnius. Kuo didesnis audinio paviršius liečiasi su oru, tuo lengviau pasišalina drėgmė.

3. Prieš kabindami skalbinius, pasirinkite tinkamą gręžimo režimą
Jeigu skalbiniai po skalbimo būna itin šlapi, natūralu, kad juos išdžiovinti užtruks ilgiau. Todėl vienas paprasčiausių būdų pagreitinti džiūvimą – tinkamai pasirinkti skalbimo mašinos gręžimo greitį.
Medvilniniams rankšluosčiams, patalynei ir daugeliui tvirtesnių audinių dažnai galima naudoti 1000–1400 apsukų per minutę gręžimo režimą, jeigu tai leidžia gaminio priežiūros etiketė ir skalbimo mašinos instrukcija. Didesnis gręžimo greitis pašalina daugiau vandens, todėl audiniai ant džiovyklės patenka mažiau drėgni.
Vis dėlto ne visiems drabužiams toks režimas tinkamas. Vilnai, šilkui ir kitiems jautriems audiniams gali reikėti gerokai švelnesnio gręžimo arba specialios programos. Prieš keičiant nustatymus verta patikrinti priežiūros rekomendacijas.
Jei skalbimo ciklas baigėsi, tačiau rankšluosčiai ar patalynė vis dar labai šlapi, kai kuriais atvejais galima įjungti papildomą gręžimą. Tai ypač naudinga žiemą, kai nėra galimybės skalbinių išdžiovinti lauke.
4. Džiovyklės vieta svarbesnė, nei gali atrodyti
Daugelis skalbinių džiovyklę stato ten, kur lieka laisvos vietos – prie sienos, kambario kampe arba šalia lango. Tačiau netinkamai parinkta vieta gali gerokai pailginti džiovinimo laiką.
Jei džiovyklė pastatyta prie šaltos išorinės sienos, aplink ją esantis oras gali būti vėsesnis, o drėgmė lengviau kondensuotis ant paviršių. Jei ji įsprausta į siaurą tarpą tarp baldų, oro judėjimas bus ribotas.
Geriausia pasirinkti šildomą, gerai vėdinamą patalpą, kurioje aplink džiovyklę lieka pakankamai laisvos erdvės. Ji neturėtų stovėti prispausta prie sienos ar uždengti radiatoriaus.
Nors gali kilti pagunda šlapius drabužius sukabinti tiesiai ant radiatoriaus, toks būdas nėra pats tinkamiausias. Skalbiniai gali trukdyti šilumai pasklisti kambaryje, o drėgmė vis tiek pateks į patalpą. Be to, intensyvi šiluma gali pakenkti kai kuriems audiniams.
Geriau džiovyklę statyti netoli šilumos šaltinio, bet ne tiesiai ant jo ir ne taip, kad būtų užblokuota šilto oro cirkuliacija.
5. Paprastas ventiliatorius gali padėti skalbiniams išdžiūti greičiau
Vienas mažiau naudojamų, tačiau praktiškų sprendimų – įprastas buitinis ventiliatorius. Nors jis nešildo oro, tačiau sukuria judėjimą, kuris padeda nuo audinių paviršiaus pašalinti drėgnesnį oro sluoksnį. Dėl to vanduo gali garuoti sparčiau.
Ventiliatorių galima pastatyti nedideliu atstumu nuo skalbinių džiovyklės ir nukreipti taip, kad lengvas oro srautas judėtų tarp pakabintų drabužių. Nebūtina naudoti didžiausio greičio – dažnai pakanka nedidelio, nuolatinio oro judėjimo.
Tačiau svarbu prisiminti, kad ventiliatorius pats drėgmės iš namų nepašalina. Jeigu patalpa nevėdinama, drėgmės lygis vis tiek gali kilti. Todėl šį būdą geriausia derinti su tinkamu vėdinimu arba oro sausintuvu.
6. Jei namuose nuolat drėgna, verta pagalvoti apie oro sausintuvą
Jeigu skalbiniai nuolat džiūsta dvi ar tris dienas, ant langų kaupiasi kondensatas, o kambariuose juntamas drėgmės kvapas, problema gali būti didesnė nei vien netinkamas skalbinių kabinimas.
Tokiais atvejais gali padėti elektrinis oro sausintuvas. Šis prietaisas surenka dalį ore esančios drėgmės ir taip sudaro palankesnes sąlygas skalbiniams džiūti. Kai kurie oro sausintuvai turi specialų skalbinių džiovinimo režimą, kuris intensyviau šalina drėgmę iš patalpos.
Naudojant sausintuvą galima skalbinius sudėti viename kambaryje, uždaryti duris ir leisti prietaisui palaikyti mažesnį oro drėgnumą. Svarbu laikytis gamintojo nurodymų dėl prietaiso atstumų nuo sienų, oro cirkuliacijos ir saugaus naudojimo.
Vis dėlto prieš įsigyjant tokį įrenginį verta išmatuoti namų oro drėgnumą higrometru. Jei ji normali, gali pakakti pagerinti skalbinių išdėstymą ir oro judėjimą. Jeigu drėgmė nuolat aukšta, būtina įvertinti ir jos priežastis – vien oro sausintuvas neišspręs galimo pastato konstrukcijų drėkimo ar ventiliacijos problemų.
7. Nepalikite šlapių skalbinių skalbimo mašinoje
Dar vienas įprotis, galintis pabloginti situaciją – išskalbtus drabužius kelias valandas ar net per naktį palikti skalbimo mašinos būgne. Drėgnoje, uždaroje aplinkoje gali atsirasti nemalonus kvapas, o vėliau net ir išdžiūvę skalbiniai gali nebekvepėti gaiviai.
Geriausia drabužius išimti iš karto pasibaigus skalbimo programai. Prieš kabindami juos gerai išpurtykite, ištiesinkite rankoves, kelnių klešnes ir kitas susisukusias dalis. Taip sumažinsite susiglamžymą ir leisite orui lengviau pasiekti didesnį audinio paviršių.
Jeigu skalbiniai po ilgo džiovinimo jau įgavo nemalonų, užsistovėjusios drėgmės kvapą, vien jų išvėdinimo gali nepakakti. Tokiu atveju geriau drabužius išskalbti pakartotinai, laikantis priežiūros etiketės rekomendacijų.
Kiek laiko skalbiniai turėtų džiūti namuose?
Vieno universalaus atsakymo nėra, nes džiūvimo laikas priklauso nuo audinių storio, likusio vandens kiekio, patalpos temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo.
Orientacinis skalbinių džiūvimo laikas gerai vėdinamoje, šildomoje patalpoje:
| Skalbiniai | Apytikslis džiūvimo laikas |
|---|---|
| Ploni marškinėliai, palaidinės | 4–8 val. |
| Medvilniniai marškiniai | 6–12 val. |
| Džinsai | 12–24 val. |
| Stori rankšluosčiai | 12–24 val. |
| Megztiniai | 12–36 val. |
| Stora patalynė | 8–24 val. |
Šie laikai yra tik orientaciniai. Esant didelei drėgmei ar silpnai oro cirkuliacijai, džiūvimas gali užtrukti gerokai ilgiau. Be to, storų audinių vidinės siūlės, kišenės ir apykaklės neretai išlieka drėgnos net tuomet, kai didžioji drabužio dalis jau atrodo sausa.
Pavojus, apie kurį dažnai pamirštama: drėgmė gali kauptis sienose
Ilgai džiūstantys skalbiniai – ne tik nepatogumas. Jei drėgmė patalpose nuolat didelė, ilgainiui gali atsirasti ir kitų problemų.
Vienas pirmųjų požymių – rytais rasojantys langai. Kondensatas susidaro tada, kai drėgnas patalpos oras susiliečia su pakankamai šaltu paviršiumi. Jei vanduo kaupiasi nuolat, gali pradėti drėkti palangės, langų sandūros ir šalia esančios sienos.
Dar rimtesnis signalas – tamsėjančios dėmės sienų kampuose, už spintų arba aplink langus. Tai gali rodyti pelėsio atsiradimą. Pelėsis ne tik gadina apdailą, bet ir gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač jautresniems žmonėms.
Dėl šios priežasties specialistai pataria stebėti patalpų oro drėgmę, užtikrinti tinkamą vėdinimą ir neignoruoti pasikartojančio kondensato. Jei drėgmė išlieka net ir nedžiovinant skalbinių, verta patikrinti ventiliacijos veikimą ir galimus pastato drėgmės šaltinius.







