Storosios žarnos uždegimas, dar vadinamas kolitu, tai dažnas, bet neretai painiojamas sveikatos sutrikimas, kurio simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus pilvo skausmo ir nuolatinio viduriavimo. Nors šis sutrikimas dažniausiai nėra pavojingas gyvybei, nesavalaikis gydymas ar ignoravimas gali lemti komplikacijas ir ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę.
Kas yra storosios žarnos uždegimas?
Storoji žarna – tai paskutinė virškinamojo trakto dalis, atsakinga už vandens pasisavinimą ir išmatų formavimą. Kai ši sritis tampa uždegusi, gali pasireikšti:
- Pilvo pūtimas
- Skausmas kairėje ar dešinėje pilvo pusėje
- Dažnas viduriavimas (kartais su krauju)
- Karščiavimas
- Nuovargis
- Svorio kritimas (ypač esant lėtiniam uždegimui)
Priežastys: kodėl vystosi kolitas?
Storosios žarnos uždegimą gali sukelti kelios skirtingos priežastys:
1. Infekcinis kolitas
Sukelia bakterijos (pvz., Salmonella, E. coli, Campylobacter) ar virusai, dažnai užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį.
2. Autoimuninės ligos
Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, atsiranda, kai imuninė sistema puola savo paties žarnyno gleivinę.
3. Išeminis kolitas
Pasitaiko, kai sutrinka kraujo tekėjimas į storąją žarną – dažniau vyresniame amžiuje.
4. Vaistų sukeltas kolitas
Kai kurie vaistai (ypač antibiotikai, NVNU) gali sudirginti žarnyną ir sukelti uždegimą.
5. Alerginis ar dirginimo sukeltas kolitas
Maisto netoleravimas (pvz., laktozės, glitimo) ar lėtiniai žarnyno dirgikliai taip pat gali prisidėti prie uždegimo.
Kaip diagnozuojamas storosios žarnos uždegimas?
Tiksli diagnozė padeda atskirti, ar tai laikinas uždegimas, ar lėtinė liga. Gydytojas gali rekomenduoti:
- Kraujo ir išmatų tyrimus – nustatyti infekciją ar uždegimą
- Kolonoskopiją – tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę ir paimti biopsiją
- Ultragarsą ar KT tyrimą – ieškoti pakitimų storosios žarnos audiniuose
- Maisto netoleravimo testus – jei įtariamas alerginis komponentas
Gydymas: nuo vaistų iki gyvenimo būdo pokyčių
Gydymas priklauso nuo uždegimo tipo ir priežasties:
1. Infekcinis kolitas
- Skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai
- Gydoma dehidratacija, palaikoma elektrolitų pusiausvyra
2. Autoimuninis kolitas (pvz., opinis kolitas)
- Vaistai nuo uždegimo: aminosalicilatai, kortikosteroidai, imunosupresantai
- Pažengusiais atvejais – biologinė terapija ar net operacija
3. Išeminis kolitas
- Skiriamas poilsis žarnynui, kartais infuzijos, labai retais atvejais – chirurginė intervencija
4. Lengvesniais atvejais ar papildomai
- Probiotikai – atstato žarnyno mikroflorą
- Dieta be dirgiklių (be aštraus, riebaus, glitimo ar laktozės turinčio maisto)
- Streso mažinimas – svarbus veiksnys lėtinėse žarnyno ligose
Natūralūs būdai, galintys padėti
- Ramunėlių, mėtų, pankolių arbatos – ramina žarnyną
- Avižos, linų sėmenys, bananai – švelniai veikia virškinimą
- Reguliarus judėjimas – skatina žarnyno veiklą ir mažina uždegimą
- Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai – padeda mažinti stresą, kuris tiesiogiai veikia žarnyno būklę
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina nedelsti, jei:
- Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas
- Pastebite kraujo ar gleivių išmatose
- Jaučiate stiprų skausmą, karščiavimą, silpnumą
- Netikėtai krenta svoris
