Limfmazgiai – tai svarbūs imuninės sistemos organai, padedantys kovoti su infekcijomis ir užtikrinti organizmo apsaugą. Jie veikia kaip „filtrai“, kurie sulaiko bakterijas, virusus ir kitus kenksmingus mikroorganizmus. Tačiau kartais limfmazgiai gali padidėti ne tik dėl infekcijų, bet ir dėl rimtesnių ligų, tokių kaip vėžys. Padidėję limfmazgiai gali būti nerimą keliantis simptomas, tačiau jie ne visada rodo vėžį.
Kas yra limfmazgiai ir kodėl jie padidėja?
Limfmazgiai yra mažos, pupelės formos struktūros, esančios visame kūne, ypač kaklo, pažastų, kirkšnies ir pilvo srityse. Jie yra svarbūs imuninės sistemos komponentai, nes juose susikaupia ir „filtruojami“ svetimkūniai, tokie kaip bakterijos ir virusai. Kai organizmas susiduria su infekcija ar uždegimu, limfmazgiai gali padidėti, nes jie aktyviau dirba, kad apsaugotų kūną.
Padidėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Infekcijos – tai dažniausia padidėjusių limfmazgių priežastis. Tai gali būti bakterinės ar virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, gripas, mononukleozė ar infekcinės ligos.
- Uždegiminės ligos – pavyzdžiui, raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas.
- Vėžys – kai vėžinės ląstelės prasiskverbia į limfmazgius arba jei limfmazgiuose atsiranda piktybiniai augliai.
Kada padidėję limfmazgiai gali pranašauti vėžį?
Nors padidėję limfmazgiai dažniausiai yra susiję su infekcijomis ar uždegimais, kartais tai gali būti vėžio požymis. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į limfmazgių pokyčius, kurie trunka ilgiau nei kelias savaites arba pasireiškia be aiškios infekcijos ar uždegimo priežasties.
Galimos vėžinių limfmazgių priežastys:
- Limfoma – tai vėžys, kuris prasideda limfmazgiuose arba kituose limfinės sistemos organuose. Yra dvi pagrindinės limfomos rūšys: Hodžkino limfoma ir nehodžkino limfoma. Abiem atvejais limfmazgiai dažnai padidėja, o padidėjimas gali būti neskausmingas.
- Metastazės – kai vėžys iš kitų organų, tokių kaip krūtys, plaučiai ar virškinimo traktas, išplinta į limfmazgius. Šiuo atveju limfmazgiai gali padidėti dėl vėžinių ląstelių, kurios atsiranda limfmazgiuose.
- Leukemija – tai kraujo vėžys, kuris taip pat gali sukelti limfmazgių padidėjimą. Leukemijos ląstelės gali patekti į limfmazgius, dėl ko jie padidėja ir tampa kietesni.
Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
Ne visi padidėję limfmazgiai reiškia vėžį, tačiau kai kurie požymiai gali signalizuoti rimtesnę problemą. Jei pastebėjote vieną ar kelis iš šių simptomų, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Padidėję limfmazgiai, kurie nesumažėja per kelias savaites. Jei limfmazgiai yra padidėję ir nesumažėja net ir pasibaigus infekcijai, tai gali būti nerimą keliantis ženklas.
- Limfmazgiai, kurie yra kieti, neskausmingi ir neslankūs. Vėžiniai limfmazgiai dažnai būna kieti ir nejuda, kai juos paliečiame. Jei limfmazgiai yra skausmingi, dažniausiai tai rodo uždegimą ar infekciją, tačiau vėžinis limfmazgių padidėjimas dažnai būna neskausmingas.
- Neaiškus svorio kritimas, nuovargis, karščiavimas. Jei kartu su limfmazgių padidėjimu atsiranda ir tokie simptomai kaip nenormalus svorio kritimas, nuovargis ir karščiavimas, tai gali būti limfomos, leukemijos ar metastazių požymiai.
- Staigus odos išopėjimas ar padidėję limfmazgiai. Jei limfmazgiai padidėja greitai arba atsiranda naujų nepaaiškinamų simptomų, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimtesni pokyčiai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote padidėjusius limfmazgius, kurie nesumažėja per kelias savaites arba atsiranda su kitais įspėjamaisiais simptomais, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks tyrimus, kad nustatytų priežastį. Dažniausiai gydytojas atliks:
- Fizinį tyrimą – norėdamas įvertinti limfmazgių dydį, tvirtumą ir judrumą.
- Kraujospūdžio tyrimus – norėdamas nustatyti uždegimo ar infekcijos požymius.
- Ultragarsą arba kompiuterinę tomografiją (KT) – norėdamas įvertinti limfmazgių dydį ir struktūrą.
- Biopsiją – jeigu įtariama limfoma arba metastazės, gali prireikti imti mėginį iš limfmazgio, kad būtų nustatyta vėžio rūšis.
