Praeitame straipsnyje palietėme bendrinę įkyrių minčių temą, o šiandien paduodu jums karštą ir ką tik iš keptuvės – ADHD įkyrių minčių manifestą.
Aš galiu sėdėti ramiai valandų valandas ir nekrustelt. Nustokite tai vadinti „dėmesio sutrikimu“ir klijuoti man antrą ADHD tipą, aš nei judu, nei esu nesusikaupusi.
Pradėkime nuo to, kas specialistus glumina labiausiai.
Aš galiu sėdėti ramiai. Ilgai. Septynias valandas. Dešimt valandų. Nevaikštant. Nejudinant įžymiosios kojos. Be jokio išorinio malimosi. Aš galiu atrodyti ramesnė nei pats ramiausias neurotipinis žmogus pasaulyje.
O tuo metu mano galvoje vyksta tikrų tikriausi griovimo darbai.
Mintyse aš kuriu ištisas struktūras arba jas griaunu. Kuriu baisiausius “o kas jeigu” scenarijus pirmyn, atgal, į šonus. Gimsta vaizdai, dialogai, ligos, katastrofos, sprendimai, etinės dilemos, emocinio skrodimo ataskaitos. Viskas vienu metu. Viskas sluoksniais. Viskas garsiai.
Todėl kai tai vadinama „ antro tipo ADHD – didesnis polinkis į dėmesio nesukaupimo problemas “, aš ne tik nesutinku – mane tai siutina.
Nėra jokio „polinkio“ smegenyse, kurios vienu metu kreipia dėmesį į absoliučiai viską. O tada dar reikia susitvarkyti su iškilusiais jausmais ir emocijomi. Nors iš tikrųjų tas viskas yra niekas, smulkmenos, bet tuo metu atrodo lyg šimtai rimtų problemų ir pasaulio pabaigų.
Hiperaktyvumas niekur nedingo. Jis siautėja galvoje, darbuojasi mintyse 24/7
Kai kurios ADHD smegenys energiją degina ne per judesį. Jos ją tiesiog ištaško kurdamos įkyrias mintis, flashback’us, baisius scenarijus, tiesiog “sveiki atvykę į mano siaubo filmą galvoje”, visad stengiasi nuteikti smegenis kuo negatyviau, kad tos būtų pasiruošusios pavojams (fight or flight būsena). Kartizolis aukštumose, kūnas susikaustęs, toks jausmas, kad tave surakina tavo paties mintys, nors tu jų nekuri ir nekontroliuoji.
Hiperaktyvumas išvirkščiai. Spėkite, kam dažniausiai pasireiškia? Taip! Moterims ir vaikams
Vietoj blaškymosi iš kampo į kampą – bėgiojimas besikeičiančiose mintyse. Vietoje pertraukinėjimo – savęs pertraukinėjimas. Vietoje impulsyvių veiksmų – impulsyvi vaizduotė, aukštos raiškos baisiausi galimi vaizdeliai.
Tai nėra „paprastesnis“ ADHD. Tai nėra „lengvesnis“ ADHD. Tai ADHD, apie kurį niekas nekalba ir dėl to jis atrodo taip baisiai, kraupiai ir sukelia durnų minčių dėl durnų minčių. Pvz.: sėdžiu rodos visiškai rami, o “dėka” savo ADHD, kurio nemokėjau valdyti, matau kaip sūnus krenta nuo paspirtuko ir žinoma, išsigąstu, patikiu, skambinu, ieškau, psichuoju. Galop kas gaunasi? Durna mintis dėl durnos minties.
Visa įtampa lieka viduje, tiek kūne, tiek galvoje.
Kaip iš tikrųjų jaučiamas toks ADHD (nefiltruojant)
Čia ta dalis, kurią visi per daug išgražina.
Tokios smegenys generuoja ne tik kūrybines idėjas ir genialias jungtis. Jos taip pat generuoja absurdiškiausią psichologinį šiukšlyną.
Įkyrius vaizdinius. Staigius, aštrius, nepageidaujamus. Mikro‑scenarijus, trunkančius pusę sekundės, bet smogiančius kaip kumštis į saulės tašką. Mintis apie žmones, kuriuos myliu labiausiai – vaiką, artimus, klientus – patenkančius į situacijas, kurių niekada nelinkėčiau, niekada nesirinkčiau savo valia matyti, niekada neleisčiau tam nutikti.
Ir jos neateina ir mandagiai nepasibeldžia. Jos įsiveržia kaip „pop‑up“pranešimai iš pragaro…
Jokios įžangos. Jokios logikos. Tiesiog: štai, pažiūrėk kaip būtų jeigu būtų. Ryškiai. Raiškiai.
Jeigu jūs niekad nepatyrėte to, ką dabar pasakoju, gali atrodyti, kad tai pavojinga. Kad tokie žmonės pavojingi. Taip tikrai nėra! Dažniausiai dar ir atvirkščiai, tokie žmonės visada pasiruošę padėti, yra labai empatiški, nes mes suprantame savo minčių netikrumą, bet kenčiame be jokių pertraukų, tad gerai žinome, kas yra kančia.
Kaip paaiškinti, kodėl ADHD veikia būtent taip?
Tai – prastos kokybės minčių filtras ir begalinis emocinis jautrumas vienoje nervų sistemoje.
Labai svarbus momentas: tai nėra „normalios“įkyrios mintys, kaip tarkim pas neurotipinius “normalius” žmones. Taip, ir jie tai patiria, bet kitaip.
Čia noriu būti kuo skaidresnė ir visiškai aiški, nes būtent čia gimsta klaidingos diagnozės.
Neurotipiniai žmonės gali patirti įkyrių minčių, kai jie yra: itin nualinti streso, turi problemų su miegu, nerimaujantys ar kažko bijantys ir žinoma, patiriantys perdegimą.
Tokios mintys dažniausiai būna: dėl konkrečių situacijų, laikinos, išnykstančios, kai pašalinama priežastis.
Tai, ką aprašau čia, yra visai kas kita.
Šis ADHD modelis yra: lėtinis, staigus, “sluoksniuotas”, neurologiškai pastovus, pasireiškiantis ir ramybės būsenoje.
Stresas jo nesukelia. Bet tas pats stresas nušluoja paskutinius filtrų likučius.
Kodėl specialistai taip dažnai klysta
Štai nemaloni tiesa.
Daugelis specialistų mokomi reaguoti į turinį, o ne į struktūrą.
Jie išgirsta apie įkyrią mintį ir nustoja klausytis.
Todėl žmonėms su tokiu ADHD dažnai klijuojamos diagnozės: OCD ypač „Pure‑O“, sunkūs nerimo sutrikimai, traumos, kurių poveikio nervų sistemai iš tikro nėra, o blogiausiais atvejais – psichozinio spektro sutrikimai.
Visa tai nutinka todėl, kad niekas neužduoda teisingų klausimų.
Pavyzdžiui: – Ar tu supranti, kad šios mintys yra nesąmonė? – Ar jos tau atrodo svetimos ir nepageidaujamos? – Ar jos ateina ir praeina labai greitai? – Ar jos stiprėja, kai tavo smegenys gauna per mažai stimuliacijos?
Turimas kritinis mastymas yra esmė. Minčių “apsilankymo” greitis ir intervalai yra esmė. Seka, dažnis, rezultatas yra esmė. PVZ.: Tokį ADHD turintys žmonės neturi ritualų, ar poreikio juos turėti, kaip kad turintys OCD, o minčių būna daugybė ir įvairių, gali būti bet kas, kai tuo tarpu ką tik minėto sutrikimo žmonių mintys kartojasi: į save nukreiptos mintys, kurios kartojasi; dažnai situacija blogėja minčių kartojimosi dažniu. Kuo žmogus prasčiau jaučiasi, tuo jos dažnesnės, ryškesnės ir baisesnės, bet dažniausiai ta pačia tema, įvairovė palyginus tikrai minimali, tad kaip savisaugos mechanizmai yra sukuriami tam tikri ritualai.
Šių dalykų nestebint, žmonės gydomi nuo to, ko nėra.
Tai nėra psichozė ar tuo labiau defektas.
Vadinkime dalykus savais vardais ir neklijuokime nebūtų:
Žmonės su tokiu ADHD nėra pavojingi. Jie nėra slapta agresyvūs ar neva nenuspėjami, kai yra blogos nuotaikos ar jaučiant kažkurias blogas emocijas. Jie nepraranda ryšio su realybe.
Jie patiria kognityvinį perteklių.
Mintys nėra ketinimai. Vaizdiniai nėra troškimai. Psichologinis triukšmas galvoje nenusako žmogaus tapatybės.
Supainiojus šiuos dalykus, sukuriama nereikalinga baimė – ir reali žala. ADHD ir psichozė yra iki skausmo skirtingi dalykai. O, bet, tačiau …
ADHD su „specialiaisiais efektais “– kai protas viską atvaizduoja
Šį ADHD vadinu su “specialiaisiais efektais”, nes jis neturi savo tipo ar kategorijos, o apie jį kalbantys specialistai, kaip kad jau minėjau, jį priskiria pirmam tipui – dominuoja hiperaktyvumas, persikėlęs siautėti mintimis galvoje. Nes šios smegenys ne tik (prisi)galvoja. Jos visas mintis atvaizduoja.
Didelis kontrastas. Didelė emocija. Pilnas sensorinis vaizdas.
Tai tos pačios smegenys, kurios gali: – numatyti problemas dar joms neįvykus – akimirksniu pastebi emocinius pokyčius – laikyti galvoje sudėtingas sistemas – matyti minčių jungtis, apie kurias kiti net nežino.
Tačiau kadangi psichiatrija mėgsta laikytis įsikibus esamą tvarką, pageidautina be pokyčių, šis profilis net neturi savo pavadinimo. Ir tai nėra oficialus simptomas… koks absurdas!
O žmonės užauga manydami, kad su jais kažkas labai negerai. Asmeniškai aš pirmą kartą save “nurašiau” kaip psichiškai nesveiką prasidėjus pradinei mokyklai, man buvo šešeri.
Kaip nustojau bijoti savo pačios proto
Ši dalis asmeniška. Dabar jau drąsiai galiu pasakyti:
Aš išmokau nelaikyti tokių minčių “pranašiškomis žinutėmis”. Ir nustojau laikyti jų kontekstus savo priešais.
Jos nėra nei viena, nei kita. Tai proto prigaminama “brokuotų produktų partija”.
Kai galvoje staiga atsiranda įkyri mintis apie klientą, aš neieškau prasmės ar pavojaus. Aš klausiu savęs:
Ką mano smegenys dabar skenuoja?
Dažnai atsakymas – tai mano pačios perdegimo arba nevaldomo streso padariniai. Nors būna atvejų, kai tai yra apleista vieta kliento problemoje, kuriai reikia daugiau dėmesio.
Pati mintis yra bevertė. Kryptis gali būti informatyvi. Šis skirtumas pakeitė viską.
Kaip gyventi kokybišką gyvenimą su tokiomis smegenimis
Ne išgyventi. Ne slopinti. Gyventi. Gerai gyventi!
Mums neįdomus dar vienas išgyvenimo vadovas “apie nieką”. Žmonės su tokiu ADHD išgyvena jas savaip jau seniai. Tyliai. Mokėdami už tylą milžinišką kainą.
Mums reikia architektūros – gyvenimo struktūros, kuri nuolat neprovokuotų nervų sistemos pulti pačios savęs.
1. Nustokite bandyti išnaikinti šias mintis, nemeluokite sau
To nebus.
Bandymas jas sustabdyti prilygsta bandymui sustabdyti vandenyno bangas plikomis rankomis.
Šios smegenys generuoja šias mintis neapsakomai garsiai. Visada. Non stop.
Tikslas – ne tyla. Tikslas – neįsitraukimas.
Įvardinkite mintį. Leiskite jai užeiti ir išeiti, be komentarų. Sąmoningai grąžinkite dėmesį į kažką konkretaus.
Jokių ritualų. Jokių nuraminimo kilpų. Jokių moralinių apklausų sau.
Ginčas su savimi – tai mikrofonas jų rankose.
2. Išmokite atskirti minčių greitį nuo jų tikrumo
Šis ADHD veikia neapsakomai greitai . Greitis sukuria intensyvumą. Intensyvumas sukuria svarbos iliuziją.
Tai nereiškia, kad mintis prasminga.
Greita – nereiškia, kad teisinga. Ryški – nereiškia, kad pavojinga. Pasikartojanti – nereiškia, kad formuojasi ketinimas vykdyti.
3. Sąmoningai stimuliuokite smegenis
Per mažai stimuliuojamos ADHD smegenys atsisuka pačios prieš save.
Ir neapsigaukite, jos nenurimsta. Jos tampa plėšrios pačios sau.
Reikia: – kognityvinio iššūkio – emocinės prasmės – tikros atsakomybės
Nuobodulys šioms smegenims nėra toleruotinas. Jis ėda jas iš vidaus.
4. Miegą saugokite kaip brangiausią vaistą
Tai ne gyvenimo būdo pasirinkimas. Tai neurologinė būtinybė.
Miego trūkumas nušluoja paskutinius filtrų likučius. Būtent tada įkyrios mintys tampa tamsesnės, greitesnės, žiauresnės.
Šios smegenys neatleidžia mums miego skolų. Jos skaičiuoja gigantiškas palūkanas.
5. Intensyviai ir greitai nukreipkite minčių chaosą į išore
Tai, kas užsilieka viduje – dauginasi.
Rašymas nėra pasirinkimas. Kalbėjimas nėra pasirinkimas. Minčių vizualizavimas nėra pasirinkimas.
Minčių kaupimas didina intensyvumą. Tyla jį maitina. Išrašykite jas, papasakokite/kalbėkite apie jas, garsiai vizualizuokite ir taip neutralizuokite.
6. Rinkitės gyvenime roles, kurios naudoja šią struktūrą, o ne kovoja su ja
Šios smegenys puikiai veikia situacijose, kur reikia: numatyti iš anksto, išmanyti krizių navigacijas, atpažinti elgesio, įvykių ar kitus modelius, pasižymėti emociniu raštingumu, suprasti etinio gylio svarbą.
Jos griūva ten, kur yra: beprasmiai pokalbiai ir plepalai, paviršutiniškos užduotys, nuolatinis pertraukimas, emocinio atbukimo toleravimas.
Tinkamai “sudėlioti į vietas” simptomai ir jų dažnis itin juntamai silpsta.
Netinkamai – žmogaus nervų sistema ir psichika byra. Pasisukama į savisabotažą, priklausomybes, bet ką, kad nematyti ir nejausti to, ką mums smegenys paruošė šiandien.
Medikamentai: kodėl jie veikia kitaip šiam ADHD
Kalbėkime apie vaistus be mitų, gėdos ir dvasinių “išvartymų”.
Šiam ADHD vaistai retai yra tinkami produktyvumui. Dauguma mūsų ir taip buvo produktyvūs – kartais iki absurdo ribos.
Čia vaistai dažniausiai mažina kognityvinį triukšmą.
Neištrina minčių. Nekeičia asmenybės. Neišjungia vaizduotės.
Jie perjungia kanalą iš varginančio ar kupino “siaubo filmų” į bent jau neutralų.
Vietoje dešimties lygiagrečių greitkelių galvoje lieka trys. Vietoje vaizduotės smūgiavimų iš visų jėgų – užeinantys ir greitai praeinantys impulsai.
Daugeliui žmonių su šiuo profiliu stimuliantai: pagerina minčių filtravimą, o ne tik susikaupimą, sumažina įkyrių minčių intensyvumą – padidina tarpą tarp minties ir reakcijos
Todėl žmonės sako: „Pagaliau atsirado papildomos vietos galvoje. “
Ir būtent todėl klaidinga diagnozė yra tokia pavojinga.
Jeigu šis ADHD gydomas tarkime kaip nerimas ar OCD, pagrindinė problema – nevaldomas kognityvinis greitis lieka nepaliestas. Netinkami medikamentai ten tiesiog nepatenka.
Vaistų vartojimas jokiu būdu nėra privalomas. Bet daugeliui jie yra stabilizuojantys, o ne slopinantys.
Kas nutinka, kai šis ADHD dešimtmečius lieka neatpažintas
Ši dalis svarbi.
Nes tarp skaitančiųjų yra Netik žmonės, sulaukę dvidešimties. Žinau kaip faktą, jog yra ir keturiasdešimties, ir penkiasdešimties. Perdegę. Sutrikę. Bijantys minčių, kurių niekada patys nepasirinko.
Kai šis ADHD ilgai ignoruojamas ar klaidingai įvardijamas, atsiranda dėsningumai:
Lėtinis perdegimas
Ne nuo darymo per daug, o nuo galvojimo per daug ir be atokvėpio. Metai iš metų.
Emocinis išsekimas
Nuolatinė savistaba. Nuolatinė savicenzūra. Nuolatinė savo paties proto baimė.
Tapatybės irimas
Kai tau per aplinkui dažnai sakoma, kad tavo mintys tave apibrėžia kaip žmogų, tu pradedi savimi nepasitikėti, savivertė dar labiau krenta, kol net pradedi savęs nekesti. Puikiai suprantu, palaikau ir apkabinu, juk pati visą gyvenimą taip gyvenau, tris dešimtmečius gyvenau su mintimi, kad esu, švelniai tariant, brokuota.
Santykių įtampa
Fiziškai esi šalia, o psichologiškai “išėjęs”. Būnant santykiuose, kad ir koks supratingas būtų partneris, jam neramu, jam skaudu, kartais labai skaudu, per daug. Ir kai toks ADHD yra neatpažintas, nepastebėtas, kai diagnozuota kažkas kito ir nedirbama ties minčių tvarka, jos gali tapti skyrybų priežastimi. O tada minčių savininkui gali grėsti net labai realus pavojus. Suprantate, apie ką aš …
Profesinė hiperkompensacija
Daugelis tampa per daug kompetentingi, bandydami aplenkti vidinį chaosą ir bent per darbinę savęs dalį turėti kažkokią kontrolę savo gyvenime.
Galiausiai kūnas pasiima skolą su kaupu. Depresija, perdegimas, ligos dėl streso ir visiems ADHD būdinga, gal net kažkuria prasme netyčinė savidistrukcija: pamiršimas pavalgyt, darbas naktimis, ko pasekoje, atimant iš savęs miegą gali kilti labai rimtos sveikatos problemos,
Tikroji problema yra pavadinimo neturėjimas vs. “nėra pavadinimo – nėra ir problemos!”
Šis ADHD egzistuoja, labai daug žmonių jį turi.
Problema ne turinčiojo smegenys, o specialistų žinių trūkumas, ką jau kalbėti apie nenorą vargintis. Kol taip ir toliau bus, vis daugiau žmonių arba gaus neteisingą diagnozę, arba tyliai savęs bijos ir nekęs, niekam nieko nepasakodami ir kentėdami tyliai.
Šis ADHD turi būti viešai ir oficialiai gauti savo tipą, arba mažų mažiausiai būti oficialiu ir pripažintu simptomu ir gauti savo vietą simptomų sąraše.
Toks nuoseklus simptomų rinkinys nusipelno pripažinimo.
Pabaigai
Jeigu čia atpažinote save, noriu, kad tai išgirstumėte iš manęs:
Jūs esate absoliučiai sveiki ir tikrai nepavojingi. Jūs esate unikumai, o ne brokuoti. Jūs nesate lygu jūsų mintys. Labai svarbu tai įsisavinti. Tai, kokios yra jūsų mintys, visiškai nekalba apie jūsų asmenybę. Jūs esate žmogus, turintis neapsakomai gražų protą, sukurtą gyliui, greičiui ir intensyvumui, gyvenantis sistemoje, kuri apdovanoja tik banalumą ir susenusius standartus.
Kai suprantate, kaip iš tikrųjų veikia jūsų smegenys, galite nustoti su jomis kovoti ir pradėti jas nukreipti.
O kryptis – ne slopinimas – yra vieta, kur prasideda gyvenimo kokybė.
Sandra Merula kviečia apsilankyti www.sandramerula.com ir pasijausti suprastu, palaikomu ir pajusti, ką reiškia būti tikruose savo namuose!
