Egzaminų sesija jau pasibaigė, artėja laikas teikti stojimų prašymus, o artimieji vis dažniau klausia: „Kur stosi? Ką studijuosi? Kuo būsi?“ Tuo tarpu tu sėdi ir galvoji: „Nežinau.“ Vieni draugai jau turi planą penkeriems metams į priekį, kiti užtikrintai kalba apie universitetus, studijas užsienyje ar perspektyvias karjeros galimybes, o tu vis dar bandai suprasti, kas tau iš tikrųjų patinka.
Vienas svarbiausių dalykų šiuo laikotarpiu – nepasimesti tarp visų galimų variantų. Kai prieš akis šimtai studijų programų, universitetų ir įvairiausių ateities galimybių, gali atrodyti, kad privalai iš karto priimti tobulą sprendimą. Tačiau svarbu sustoti, giliai įkvėpti ir nusiraminti. Tai nėra pasaulio pabaiga, o vienas pasirinkimas nenulems viso tavo likimo.
Jei atrodo, kad visi aplink jau turi aiškų planą, o tu vis dar ieškai savo krypties, turiu gerą žinią – tu tikrai ne viena. Štai kelios tiesos, kurias verta prisiminti šiuo laikotarpiu:
„Tobulas planas“ dažnai yra tik iliuzija
Lengva pasiduoti panikai, kai klasės draugė jau nuo dešimtos klasės žino, kad bus plastikos chirurgė, o pusbrolis ruošiasi studijuoti programavimą Danijoje. Tačiau tiesa ta, kad didelė dalis žmonių, kurie šiandien atrodo visiškai užtikrinti savo pasirinkimu, po kelerių metų persigalvoja.
Tiesą sakant, kartais net brandžiau pripažinti, kad dar ieškai savo kelio, nei skubėti rinktis bet ką vien tam, kad turėtum atsakymą į klausimą „kur stosiu?“. Kiekvienas žmogus juda savu tempu, turi skirtingus tikslus ir gyvenimo aplinkybes. Tai nėra varžybos, kuriose laimi tas, kuris apsisprendžia pirmas.
Šis sprendimas nėra nuosprendis visam gyvenimui
Dažnai atrodo, kad pasirinkta studijų programa ar universitetas nulems visą likusį gyvenimą. Tačiau taip gali atrodyti tik todėl, kad kol kas didžiąją gyvenimo dalį praleidai mokykloje. Už jos ribų pasaulis yra kur kas didesnis ir pilnas galimybių, apie kurias šiandien galbūt net nesusimąstai.
Profesijos, kurios bus paklausios po penkerių ar dešimties metų, šiandien gali dar net neegzistuoti. O daugybė žmonių dirba darbus, kurie mažai susiję su tuo, ką studijavo universitete.
Šiandien tu renkiesi ne tai, ką veiksi visą gyvenimą. Tu renkiesi, ką nori išbandyti dabar. Karjera retai būna tiesus kelias nuo universiteto suolo iki pensijos. Vieni atranda savo pašaukimą studijų metu, kiti – pirmame darbe, o dar kiti supranta norintys eiti visai kita kryptimi.
Galbūt studijuosi rinkodarą, o galiausiai dirbsi viešuosiuose ryšiuose. Gal universitete sutiksi žmones, kurie atvers duris į visiškai kitą sritį. O gal suprasi, kad nori kurti savo verslą, keliauti ar pasirinkti gyvenimo kelią, kurio šiandien dar net negali numatyti.
Todėl neversk savęs tikėti, kad vienas sprendimas aštuoniolikos metų amžiaus nulems visą tavo ateitį. Dažniausiai jis tėra pirmas žingsnis.
Jei vis dar nežinai, ką rinktis – pradėk nuo šių žingsnių:
1. Nebijok pasiimti „gap year“
Daugelis vis dar mano, kad laisvi metai po mokyklos reiškia nieko neveikimą. Tačiau iš tikrųjų tai gali būti laikas keliauti, savanoriauti, dirbti skirtingus darbus, mokytis kalbų ar tiesiog atsikvėpti po dvylikos metų mokyklos suole. Toks sprendimas reikalauja drąsos ir dažnai artimųjų palaikymo, tačiau būtent per šiuos metus nemažai žmonių geriau pažįsta save ir atranda kryptį, kurios nebūtų pasirinkę skubėdami.
2. Atskirk savo norus nuo kitų lūkesčių
Paklausk savęs: ar aš tikrai noriu studijuoti teisę, ar to tikisi mano tėvai? Ar mane iš tiesų domina vadyba, ar tiesiog ten stoja mano geriausia draugė? Kartais didžiausias iššūkis yra ne pasirinkti studijas, o suprasti, ko nori tu pati. Pabandyk bent trumpam atsiriboti nuo kitų nuomonių ir įsiklausyti į save.
3. Pažiūrėk, kam natūraliai skiri daugiausiai laiko
Ką veiki tada, kai nereikia ruoštis egzaminams ar atlikti namų darbų? Gal valandų valandas montuoji vaizdo įrašus, domiesi mada, organizuoji renginius ar kuri socialinių tinklų turinį? Mūsų pomėgiai dažnai pasako daugiau apie mus nei pažymiai mokykloje. Tai nebūtinai taps profesija, tačiau gali parodyti kryptį, kuria verta pasidomėti.
Pabandyk atkreipti dėmesį į tai, kas natūraliai traukia tavo dėmesį. Nepraleidi nei vienos kino premjeros ir domiesi tuo, kaip kuriami filmai? Galbūt verta pasidomėti kino industrija, prodiusavimu ar komunikacija. Nuolat seki mados tendencijas, analizuoji prekės ženklus ir kuri aprangos derinius? Gal tave sudomintų rinkodara, kūrybinės industrijos ar dizainas.
O gal mokykloje puikiai sekėsi matematika, tačiau labiausiai patinka ne formulės, o bandymas suprasti, kaip veikia verslai, pinigai ar žmonių pasirinkimai? Tuomet verta pasižvalgyti į ekonomiką, finansus ar duomenų analizę. Kartais atsakymas slypi ne ten, kur gaudavai geriausius pažymius, o ten, kas nuoširdžiai kelia smalsumą.
4. Jei nežinai, ko nori – pradėk nuo to, ko nenori
Kartais daug lengviau padeda atmetimo strategija. Sudaryk sąrašą dalykų, kurių tikrai nenorėtum veikti kasdien. Gal tavęs netraukia darbas su skaičiais, gal nenori dirbti biure, o gal priešingai – nenori darbo, kuriame reikėtų nuolat bendrauti su žmonėmis.
Atmesdama netinkančius variantus pamažu priartėsi prie tų, kurie atrodo artimiausi tau. Ir visai gali būti, kad po kelių minučių tokio pratimo vietoje šimtų galimybių prieš akis liks vos keletas variantų, kuriuos iš tiesų verta apsvarstyti.
Atmintinė: tavo vertė nematuojama universiteto diplomu, studijų programa ar tuo, kiek jau spėjai nuveikti būdamas aštuoniolikos. Nelygink savo gyvenimo su kitų žmonių pasiekimais – kiekvienas turime skirtingas galimybes ir tempą.
Dabar žengi į naują gyvenimo etapą, kuriame tau bus leista klysti, mokytis, persigalvoti ir augti. Niekas nesitiki, kad turėsi visus atsakymus jau šiandien.
Leisk sau ieškoti. Leisk sau keisti nuomonę. Leisk sau suklysti.
O svarbiausia – neskubėk. Viskas bus gerai!
Autorė: Dominyka Petravičiūtė
