Per žurnalo „Panelė“ gyvenimą (birželį švęsime 21 gimtadienį!) aprašėme tūkstančius herojų, kurių gyvenimai dažnai nepalikdavo abejingų. Kartais tie herojai sugrįžta, kad papasakotų, kaip jų gyvenimas pasikeitė, dažnai paaiškėja, kad po debiuto „Panelėje“ likimas pateikdavo ne vieną linksmą siurprizą.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Vieną rytą žurnalo redakciją pasiekė trumpas skaitytojos Ramunės laiškelis:
„Neseniai peržiūrėjau dar į kompaktinį diską įrašytas 2007 metų fotosesijos „Panelės“ „Saldainiukui“ nuotraukas ir užplūdo laba šilti prisiminimai. Pamenu, kad su pusiau rimtai, pusiau juokais susitarėme, jog po 5 metų parašysim, kad mes vis dar kartu. Taigi rašau dabar – kovą bus jau 8 metai, kaip mes kartu, taip pat spėjom ir šeimą pagausinti – turime dukrytę, kuriai gegužę bus 3 metai. Gyvenam ne Lietuvoje, „Panelę“ varčiau jau seniai, tačiau prisiminai tikrai išliko“.
Štai kaip būna – nusifotografuoji „Panelės“ fotosesijoje ir susituoki! Apie savo meilės istoriją pasakoja Ramunė:
Daviau savo telefono numerį, vakare susitikom, jis nupirko tą šampaną, bet pasirodė ne toks jau ir fainas, tad viskas tuo ir baigėsi. Kitą dieną gavau SMS nuo nepažįstamojo (būsimo vyro), patiko jo žinutės, susitarėm susitikti. Kai pamačiau, pirma mintis buvo, kad jis – visai gražus, bet tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, dar turėjo praeiti pusmetis, kad suvokčiau, jog jį myliu.
Pradėjom susitikinėti, po mėnesio jis man pasiūlė draugauti. Bėgo laikas, baigiau mokyklą, įstojau į mediciną Vilniaus universitete, kartu persikraustėm į Vilnių. Taip jau atsitiko, kad po 2 studijų metų pastojau (tuo metu draugavome jau 4 metus). Tada Vitalijus jau buvo išvažiavęs į Vokietiją laimės ieškoti, nes Lietuvoje nekaip sekėsi. Buvo daug streso, ašarų, ilgų pokalbių telefonu, tada galvojau, kad viskas, sugadinau savo gyvenimą, o visad skaitydama ar girdėdama istorijas apie „netyčiukus“ galvodavau, o kurgi buvo tų merginų protas…
Ramunė ir Vitalijus. Asmeninio archyvo nuotr.
Nenorėjau gimdyti, norėjau viskam padėti tašką, bet mane labai palaikė tėvai, sesė, draugai, gydytoja, tad apsisprendžiau teisingai. Kai buvau penktą mėnesį nėščia, grįžo Vitalijus Kalėdoms, ekspromtu nusprendėm susirašyti, kad nekiltų problemų paskui dėl vaiko ir tėvų pavardžių. Jokių piršlybų ar vestuvių nebuvo, tik nedidelė šventė.
Pasibaigus semestrui pasiėmiau metus akademinių atostogų ir išvažiavau pas vyrą į Vokietiją, ten pagimdžiau, bet buvau apsisprendusi grįžti ir baigti studijas Lietuvoje. Negrįžau. Paskui daug kartų save už tai keikiau, daug kartų norėjau namo, nes labai staigiai viskas išėjo, dar pačiai normaliai nesusivokus. Bet baigiau vokiečių kalbos kursus, o 2014 metais įstojau ir dabar studijuoju. Būna visko, namų ilgesys turbūt dar ilgai neapleis, bet su Vitalijum apsisprendėm likti čia. Pamažu kuriam savo gyvenimą svetur.
Ramunė, Vitalijus ir dukrelė Kamilė. Asmeninio archyvo nuotr.
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
