Jei nori susigrąžinti prarastą mylimąjį/-ą ar sumedžioti kokią nors naują simpatiją, tau reikalingas planas. Netgi visa strategija! Reikia idėjos, išmonės, drąsos, šiek tiek nekalto melo ir…išvengti „techninių“ nesklandumų. Koks strateginis planas geriausias?
Kodėl negalime būti tiesiog atviri? Aš taip pat įsivėliau į šiokią tokią intrigą, bet apie viską nuo pradžių…
Kam reikalinga strategija?
Karšta meilė, skausmingas išsiskyrimas, ištisi metai abipusės tylos, netikėtas susitikimas, atgimę jausmai ir štai… skambinu savo svajonių princui. Kadangi pasakyti: „Labas, kaip sekasi?“ po visų santykių audrų pasirodė per mažai vos telefone išgirdusi „alio“ sukūriau tobulą strategiją.
„Labas, aš čia tokiu klausimu skambinu… Gal galėtum paskolinti mikrofoną?“ – o princas jų tikrai turi.
„Labas, galiu, o kam tau jis?“ – tenka greitai išgalvoti istoriją.
„Na, man čia toks svarbus susitikimas (čia buvo ne melas) ir teks skaityti pranešimą, bijau prarėkti balsą, o ten nėra jokių mikrofonų… Auditorija bus didelė, susirinks nemažai žmonių,“ – šitaip „priskiesti“ tikrai reikia talento. Jei kiekvieną kartą pamelavus pailgėtų nosis – jau būčiau atsirėmusi ja į kitapus gatvės stovintį namą.
„O kokia ten aparatūra yra? (???) Na, prie ko tu tą mikrofoną jungsi?“ – klausia.
„Emmm… Tai aš paskambinsiu ir paklausiu,“ – vėliau iš tikrųjų skambinau vienam DJ‘ui, kad šis suteiktų man žinių, kur tą mikrofoną galima jungti.
„Tai gerai, bet tau reikės nusipirkti „kroną“. (???) Nu, tokia „batareika“, – sako jis.
„Tai gerai, nusipirksiu“, – net nesudvejojau aš, vėliau sužinojusi, kad ši nėra labai pigi, bet nepirksi „batareikos“ − tave demaskuos!
Taip, kaip gamtoje povų patinai yra pasipuošę ryškiaspalvėmis plunksnomis, kad priviliotų pateles, lygiai taip pat mes, kartais iš nepasitikėjimo savimi, kartais iš didelio noro sužavėti, „pasipuošiame“ mažutėmis apgaulėmis, norėdami gauti tai, ko norime.
Ledynuose gyvenančios tautos turi apie 100 žodžių, reiškiančių „sniegą“, o meilei apibūdinti tų žodžių mes turime 3 kartus daugiau, tačiau vis viena nesugebame tiesiai šviesiai išsakyti savo minčių, tad pasitelkę dar kokius 6000 žodžių bandome kitiems apsukti galvas.
Kiek kainuoja strategija?
Nori svajonių princo/princesės – pirk „batareiką“, numesk 5 kg, išmok vairuoti mašiną, įsigyk butą, paauk 15 cm, perskaityk kokią nors knygą arba pameluok, kad perskaitei… Kiekviena strategija šį tą kainuoja. Tačiau kiek už ją esame pasiruošę sumokėti ir kuo? Pinigais, laiku, nervinėmis ląstelėmis…
Vieni iš mūsų žengę žingsnį valandų valandas laukia telefono skambučio ar žinutės, su kitais buvo susitarta prieš valandą susitikti, dar kitiems liepiama paskambinti vėliau.
Kad ir kiek esame pasiruošę iškentėti ir paaukoti, svarbiausias dalykas yra tai, jog santykiai, jų kūrimas ar „medžiojimas“ visų pirma turi kelti šypseną ir džiaugsmą, o ne skausmą.
Kiekvienas iš mūsų ne kartą yra išgirdęs: „Dar nežinau, pakalbėkim apie tai rytoj“, „Dar nežinau, ką šiandien veiksiu, bet jei neatsiras svarbių planų – paskambinsiu“, „Dabar tai nieko neveikiu. Susitikti? Ai, tai kad kažkaip nežinau, esu užsiėmusi šiek tiek namuose…“
Jei partneriui/-ei rūpi nors per nago juodymą, žodžio „nežinau“ ir būti negali. Geras verslininkas žino, kad bet koks jo piršto pajudinimas tiesiog privalo jam atsipirkti. O kaip viliojimo strategiją ir jos atsiperkamumą vertiname mes?
Dėl to įvertinimo pamirštame labai svarbias tiesas:
1. Nuo ankstyvos jaunystės mums yra įkalta į galvas, kad tikrąją meilę reikia nusipelnyti ir gausime ją tik tada, kai perbrisime daug š*do. Netiesa. Meilei išlaikyti reikia pastangų, tačiau tam, kad ją gautume, nereikia perkopti Everesto. Užtenka tiesiog patikti kitam žmogui;
2. Tikime, kad galime gauti bet ką, tačiau pamirštame savęs paklausti ar to „bet ko“ mums tikrai reikia;
3. Santykiai turi sukelti džiaugsmą, o ne nusivylimą, ašaras, skausmą. Jei ši taisyklė praktiškai tau tampa neįgyvendinama, įsivaizduok tokius santykius ateityje: metus verki ir lauki, tada kažką gauni ir vėl lauki;
4. Jei bandai „pakabinti“/susigrąžinti savo pasakų princą/princesę neatsiribok nuo tave supančio pasaulio. Turi teisę nueiti į pasimatymą, bendrauti su žmonėmis, planuoti savo laiką ir nelaukti pakvietimo/atsakymo. Geidžiamas žmogus neišgaruos, nepabėgs, neišnyks, neišskris į mėnulį;
5. Tavęs neprivalo mylėti kiekvienas-/a vaikinas/mergina, kurio/kurios tu užsigeidi. Kartais reikia mokėti pralaimėti mūšį. Jei žmogus tau nieko nejaučia, dar nereiškia, kad jis yra š*knius, beširdis, asilas, k*lė, paleistuvė, idiotė ir barakuda.
6. Neužsiciklink. Partneriai kaip maži pūkuoti kačiukai, mėgsta, kai juos glosto, lepina, tačiau jei bandysi juos užglostyti mirtinai – šie pabėgs. Kad ir kokia nepriekaištinga būtų tavo strategija – duok svajonių princui/princesei erdvės.
7. Jei neužtenka drąsos išsakyti savo jausmų tiesiai šviesiai (ne visada ir verta), meluok taip, kad neįklimptum. Jei jūs susitikinėjate jau porą mėnesių, o jis vis dar galvoja, kad tavo vardas Monika, o ne Marija ir tau 22, o ne 17 – tavo strategijoje tikrai kažkas negerai;
8. Laiku atsitokėk ir nutrauk pastangas, jei iš tavo pradinio „aš tik žengsiu pirmą žingsnį“ pamatai, kad dideliais šuoliais tempi santykius prie altoriaus. Kai pavargsi „tempti“ – viskas žlugs. Jie turi vystytis natūraliai, nieko neprievartaujant, neverčiant, neterorizuojant. Jei nori svajonių princo/princesės, gali nusipirkti „batareiką“, bet ne meilę…
