KLAUSIMAS: su vaikinu draugaujame apie 7 mėnesius. Jis buvo mano pažįstamas, prieš grįžtant į Lietuvą, prieš man išvažiuojant labai suartėjome ir Lietuvoje susirašinėjome SMS žinutėmis. Po kelionės, grįžau į savo miestą. Mokestis už studentų bendrabutį padidėjo, tad jis pasiūlė gyventi su juo.
Po 2-3 savaičių supratome, jog norime būti kartu kaip pora. Iki šiol gyvename kartu. Viskas klostėsi gerai, pasipykdavom, susitaikydavom. Bet jis toks žmogus, kuris neprisiima kaltės dėl ginčų sau ir verčia mane jaustis kalta.
Abu esame karšto būdo, principingi, bet anksčiau vienas kitam nusileisdavome. Dabar susipykome stipriai ir jis, rodos, net nenori ieškoti kompromiso ir atsiprašyti, aš tikrai žinau, kad šiuo atveju jis pasielgė neteisingai.
Porą dienų sirgau inkstų uždegimu ir vieną dieną buvo labai bloga, šaltas prakaitas krėtė ir skaudėjo inkstą. Jo nebuvo namie, todėl parašiau žinutę, kad norėčiau, jog jis grįžtų ir pabūtų su manimi, man jo reikėjo. Na, jis grįžo (su draugu) ir pasakė, kad sulaukė skambučio ir turi lėkti – a la biznio reikalai…
Aš labai supykau. Po tų biznio reikalų jis grįžo kitos dienos priešpietę. Buvau labai pikta. Pasakiau, kad man buvo labai bloga, o jis net negalėjo pas mane atvažiuoti ir su manimi pabūti, nors aš pirma kartą to prašiau. O jis pradėjo kalbėti apie pinigus, kad daug užsidirbo ir pan.
Manau, jis viską skaičiuoja pinigais, jie jam mat neša laimę. O man labai trūksta rūpesčio, supratimo ir paguodos iš jo pusės… Vienu žodžiu, likau ligota, kalta ir blogietė. Kaip supratau, jis net nežada atsiprašyti.
Pradėjome bartis ir aš prabilau apie skyrybas, jei jis toliau taip elgsis, galės kraustytis į naują butą vienas. Jis nieko dėl to nepasakė, nutylėjo…
Nežinau, kaip elgtis. Ar verta nervintis? Tikrai žinau, kad myli jis mane ir aš jį labai myliu ir kartu labai gera būna. Jis šiaip geros širdies…
ATSAKYMAS: tokia optimistinė laiško pabaiga tikrai neatitinka viso tavo laiško turinio. Tu jį myli, jis tave myli, jums kartu, kai nesipykstate, būna gerai. Tu mini, kaip vis dažniau jūs pykstatės, baratės ir tu jautiesi apkaltinta.
Aš nežinau, ar jis tave kaltina, ar tu jautiesi pati ką nors ne taip pasakiusi ar padariusi, nors jis to ir neturi omenyje. Tu pyksti, jis pyksta, tu jam sakai, kad paliksi jį, jis nutyli, abu jaučiatės įskaudinti ir nesuprantą vienas kito. Jūs pereinate iš įsimylėjimo ir susižavėjimo prie rimtų poros santykių išbandymo konfliktais.
Ką gi. Tu susirgai ir prašei jo pagalbos. Jis padarė išvadą, kad svarbiau – uždirbti pinigų, nes pinigai garantuoja laimę. Tiesa, nepasiginčysi, pinigų reikia mums visiems. Bet ne mažiau svarbu ir kitkas. Svarbu, ar jis suprato, kaip jauteisi ir kaip kentėjai, kaip tikėjaisi ir norėjai jo paramos labiau už pinigus. Ar tu supratai, kad jam taip labai reikėjo tos pusantros dienos pinigų, kuriuos jis žada kur nors panaudoti jūsų bendram labui?
Ar kitą kartą, kai artimam žmogui sunku ir blogai, jį užklupo liga, sugebės atsisakyti kelių šimtinių ar net tūkstantinės. O tu – ar galėsi jam atleisti už šį kartą sukeltą nuoskaudą, nepriekaištausi ir nepriminsi kiekviena proga?
Pagyvenus drauge iškyla būtinybė daugiau kalbėtis apie jūsų pažiūrų ir vertybių ypatumus. Nes ilgiau būnant drauge natūraliai išryškėja įpročių ir pažiūrų skirtumai. O tada pora padaro didelį darbą, kad išsiaiškintų ir suprastų vienas kito ypatumus ir kitoniškumą. Tau reikia globojančio ir rūpestingo draugo, jam reikia uždirbti daug pinigų. Nieko jūsų noruose nėra blogo. Nes žmonėms reikalingi tiek pinigai, tiek geri ir rūpestingi tarpusavio santykiai.
Jeigu atsiranda karingos gaidelės, pyktis ir nuoskaudos, būtina daugiau ir rimčiau pasikalbėti. Dažnai mes savo draugui ar draugei sakome: kad tu turi ką nors padaryti, pasakyti, pakentėti, palaukti, o aš neturiu nieko daryti, ko tu manęs prašai, tai jau pirmi ženklai, kad reikia susirūpinti. Rimto pokalbio ramia ir blaiva galva negalima atidėlioti. Išsiaiškinkite, kas gyvenime vienas kitam svarbu ir kokia ateitį abu vaizduojatės.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
