KLAUSIMAS: vaikystėje teko patirti patyčias mokykloje. Tėvai nesutardavo ir kasdien kildavo barniai. Paauglystėje kamavo galvos skausmai, bet gydytojai nerasdavo priežasčių.
Vėliau skausmai sumažėjo, bet atsirado nerimo jausmas. Gėriau antidepresantus, mėginau lankytis pas psichologą, bet problema taip ir liko neišspręsta. Vaistų jau nebegeriu 5 metus, bet kai tenka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis kyla nerimas, kuris gerokai nuodija mano gyvenimą.
Galvoju vėl pamėginti lankytis pas psichologą, bet bijau ir vėl nusivilti. Net nežinau, kaip dirba psichologai, bet mano psichologė niekuomet nieko man nepatardavo, nekomentuodavo, neduodavo jokių užduočių ir pan. Po dviejų mėnesių nebeliko jokio noro ten lankytis, nes ji pasakė tik galinti mane išklausyti ir viskas.
Aš nepasitikiu mažai pažįstamais žmonėmis, bijau būti vertinama. Vėliau man būna daug paprasčiau.
ATSAKYMAS: pradėkime nuo šio laiško pabaigos. Svarbiausia, kad jūs pati labiau pasitikėtumėte savimi, bendraudama su naujais žmonėmis.
Jeigu bendraujant su nepažįstamais žmonėmis sunku pasijusti saugiai, tai daugiausia pastangų ir reikia dėti į tai, kaip atsikratyti nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmo.
Reikia aiškintis, kas šiuos jausmus sukelia. Jeigu esate jautresnės sielos ir trapesnis žmogus, tai žinoma, kad atsiras tokių negailestingų storaodžių, kurie „patrauks per dantį“ arba atvirai išjuoks.
Labai skaudu ir gaila, kad nei mokytojai, nei tėvai, nei kiti vyresni nepadėjo sustabdyti pasityčiojimo ir pašaipų, nesudraudė tų, kurie elgėsi netinkamai.
Dabar apie nuvylusią patirtį pas psichologą. Taip, tikrai pasitaiko, kad mus nuvilia specialistas, į kurį buvome sudėję daug vilčių. Bet noriu pastebėti, kad du mėnesiai pas „prastą psichologą“ davė naudos – kilo nusivylimas, nepasitenkinimas, kad
esi nesuprastas/-a, kad tau nepadeda, kad su tavimi nesišneka, neduoda patarimų. Tai reiškia, kad prislėgtumą ir nerimą pakeitė kitos emocijos.
Iš esmės, padeda ne patarimai, o rimtas, atidus ir atjaučiantis išklausymas bei žmogaus padėties aptarimas.
Kartais ir psichologui trūksta patirties, profesionalumo arba drąsos bendrauti su išgyvenančia mergina ar vaikinu.
Būtina atsiradus progai vėl nueiti pas specialistą, kad pratęstumėte jus slegiančių klausimų sprendimą.
Kartais būni pusiaukelėje arba visai netoli tikslo – sveikatos pagerėjimo arba nerimo sumažėjimo, bet jeigu jis už kampo, tai tiesiog nepamatai, kiek dar laiko liko laukti.
