KLAUSIMAS: rašau jums, nes nežinau, kur daugiau galėčiau kreiptis pagalbos. Mano tėvas alkoholikas. Jau penkiolika metų jis geria ir mes, namiškiai turime kęsti tą gėrimą ir triukšmą. Kai mamos nėra namuose, jislenda ir kabinėjasi prie manęs ir sesers dėl mamos.
Reikalauja kažkokių paaiškinimų, kur mama. Vis sakom, kad ji darbe, o jis netiki, tuomet aš tampu melage ir tada jau man tenka klausytis jo priekaištų, jis mane vadina visokiausiais žodžiais.
Neapsikentusi skambinu į policija, bet ji neatvažiuoja. Kartą atvažiavęs policininkas man pats paaiškino, kad kol mama jo neiškeldins, jie nieko negali padaryti…
Man sunku patikėti, kad nėra išeities… Mama nieko nedaro. Ji vis verkia, žada kreiptis į teismą, parašyti pareiškimą ar skundą. Paskui sako, kad niekas neatsiliepia, bet vėliau išgirstu iš jos pokalbių su teta, kad ji tiesiog „susimylėjo“ ir nieko nedarė.
Ji mums meluoja… Nesuprantu, gal tai gailestis… Jis jau daug metų niekur nedirba, o įsidarbinęs naujame darbe ištempia tik iki pirmos algos. Tada visus pinigus prageria.
Kai pinigai pasibaigia vėl maldauja arba reikalauja iš mamos. Jau beveik 15 metų mūsų šeimą išlaiko viena mama, o tėvas, pritrūkęs pinigų, iškrato mano ir sesers taupykles, nemažai krištolinių indų ir knygų yra išmainęs į degtinę. Todėl įsistatėme kambario duryse spyną…
Nežinau, kiek dar man ir sesei teks tai kentėti. Gal kol baigsiu mokyklą, gal ilgiau… Bet labai prašau, patarkite man, kur galėčiau kreiptis, ką galėčiau padaryti, kad visa tai pagaliau baigtųsi… (Į vaikų namus nenoriu.)
ATSAKYMAS: panašių laiškų ateina ne vienas ir ne du, todėl tikimės atsakydami jums viešai atsakyti ir tiems, kurie yra panašioje padėtyje.
Suprantu, kad jaučiatės beviltiškai: tėvas geria ir smurtauja, o situacijos pakeisti negalite nei jūs nei jūsų mama.
Tikriausiai taip jaučiasi kiekvienas vaikas, kurio tėvas geria. Viskas atrodo, bet nėra visiškai beviltiška. Yra šis tas, ką galite padaryti, kad pataisytumėte savo padėtį.
Nežinau, kiek jums metų ir kokie jūsų pačios ir sesers ateities planai. Pasitarkite su auklėtoja, socialine pedagoge arba psichologe mokykloje, jeigu jomis pasitikite.
Galite nueiti į Vaikų teisių apsaugos tarnybą savo mieste, kad jums pasakytų, kaip toliau elgtis. Tokios tarnybos paprastai būna prie savivaldybės.
Moksleiviams sukurta pedagoginė – psichologinė tarnyba, kur suteikiama moralinė parama vaikams, kurie gyvenime nieko pakeisti negali.
Kad galėtumėte išlaikyti egzaminus, susiraskite internatą, kur galėsite ramiai mokytis, išeikite pagyventi į kokį nors pagalbos centrą. Žinoma, namus galėsite aplankyti, tačiau mokytis, kur kas geriau ten kur ramu.
Pagalvokite, ko iš senelių ar kitų giminių galite paprašyti jus priimti pagyventi.
Dėl policijos. Reikia žinoti, kad ir vaikai, asmenys iki 18 metų, turi teisę kreiptis pagalbos. Jeigu jums nepadeda policija, patarkite mamai susirasti prokurorą, kuris prižiūri policijos darbą.
Jeigu jūsų sveikata yra pablogėjusi, nueikite pas savo gydytoją ir paaiškinkite, kad blogai jaučiatės. Tikrai turi atsirasti žmonių, kurie jūsų sunkumams ir problemoms bus neabejingi. Niekas per prievartą neturi teisės iškraustyti jus į vaikų globos namus.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
