Netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus, tavo geriausias draugas prisipažįsta esąs gėjus ar biseksualus, arba geriausia draugė prisipažįsta esanti lesbietė… Kaip tau reaguoti ir kaip elgtis?
Pirmiausia ištinka šokas, tu gal net pasibaisi, išsigąsti. Supranti savo draugo visiškai nepažįstąs… Tačiau privalai susilaikyti nuo emocijų antplūdžio. Kaip turėtum reaguoti, pataria thesite.org.
Prisipažinimas niekada ir niekam nebūna lengvas. Turi džiaugtis, kad tavo draugas ardraugė nusprendė tau atsiverti. Tai reiškia, kad esi labai svarbus žmogus.
Tik nesibaimink, mažai tikėtina, kad tavo draugas ar draugė bandys tave įvilioti į lovą. Geriau pagalvok štai apie ką:
Nesivadovauk pirmais įspūdžiais. Kai susipažįsti su žmogumi, juk nepuoli klausti, su kuo jie draugauja: su vaikinu ar su mergina? Nekreipdamas dėmesio į kitų žmonių seksualinę orientaciją, tu parodai savo draugams, kad jei gali nebijoti prisipažinti tau esantys gėjai ar lesbietės.
Atsikratyk stereotipų. Nemanyk, kad tavo draugo išvaizda ar charakteris pasikeis dėl to, kad jis nėra heteroseksualus. Jis negali per naktį tapti kitu žmogumi. Jis neįgys staiga kitokio skonio drabužiams (jei jo neturėjo) ir nepradės trokšti tapti kirpėjais. Seksualinė tapatybė yra žmogaus asmenybės dalis, ji negali ir neturi formuoti viso gyvenimo.
Palaikyk jį. Tu gali turėti kitokius įsitikinimus nei tavo draugas, tačiau nepaisant to, turi palaikyti draugą. Gali būti, kad jie bijojo tavo reakcijos, ypač jei manė, kad tu nepritarsi jų sprendimui atsiskleisti.
Visiškai nenuostabu, jei jausiesi sutrikęs ir įsitempęs, ypač jei anksčiau nepažinojai gėjų. Suprask, kad tavo draugas niekuo nepasikeitė, išskyrus tai, kad tapo sąžiningas su tavim.
„Remkis į mane“. Nebūtina būti gėjumi, kad galėtum palaikyti gėjų teises, tai tiesiog lygybės siekimas. Jei tau iš tiesų rūpi ką nors svarbaus nuveikti dėl gėjų teisių, pagalvok apie savo draugą.
Galbūt jis ar ji niekam neprisipažino, tik tau, tad neskubėk trimituoti apie jų orientaciją. Pasistenk neįsukti apkalbų karuselės, jiems ir be to tikrai nėra lengva.
Kalbėk. Neužsičiaupk vos išgirdęs draugo/-ės prisipažinimą. Daugiau apie tai pakalbėję, abu pasijusite geriau ir lengviau susitaikysite su situacija. Negalvok, kad tavo draugystė tam žmogui sumenko. Ji dabar ypač svarbi…
Lietuvoje tolerancijos lygis seksualinėms mažumoms yra labai žemas, teigia Rasa Kuodytė-Kazielienė. Visuomenėje vis dar gajūs sovietiniais laikais įsigalėję stereotipai, juos itin palaiko bažnyčia, kuri turėtų neskirstyti, o vienyti žmones.
Homoseksualumo problemą spręsti privertė ir vis dar verčia Europos Sąjunga. Tik šios Sąjungos dėka laisviau pradėta kalbėti apie seksualines mažumas Lietuvoje.
Kai draugas ar draugė atvirai prisipažįsta, kas jis yra, jis ar ji labai rizikuoja būti pasmerktas/-a, atstumtas/-a. Apmąstau savo buvusias reakcijas… Jos tikrai buvo keistos.
Kartais mes nesąmoningai tuos faktus priimame asmeniškai: „dabar prie manęs priekabiaus“ ir t.t. Mums visuomet kyla baimė, kas dabar bus, kas pasikeitė…
Bijodami kartais pasielgiame netinkamai. Pradedame vengti draugo ar draugės, atsisakome draugystės. Tik po kurio laiko, pakeitę požiūrį, galime vėl atnaujinti santykius ir pastebėti, kad atvirumas dar labiau suartino. Tik tada, kai tu susitaikai su draugo kitoniškumu, tavo draugas ar draugė gali pasakoti apie savo asmeninį gyvenimą.
Homofobija – tai seksualinių mažumų netolerancija, baimė, kuri yra visiškai neracionali. Dažnai smerkiami gėjai ir lesbietės, nors nei vieno, nei kito asmeniškai nepažįstame. Klausantis stereotipinių nuostatų apie homoseksualus suformuojama nuostata, kad tai absoliutus blogis, su kuriuo reikia kovoti visomis išgalėmis. Taip kovojama su žmonėmis, net nežinant, kas jie tokie, kaip jie gyvena, ką jie atlieka visuomenėje, kaip įsivaizduoja pasaulį.
Kai manęs paklausia, kiek yra Lietuvoje homoseksualių asmenų, galiu pasakyti atvirai – nežinau, nes šių asmenų niekas nenori matyti, apie juos statistikos nėra. Jie visgi yra ir priversti gyventi pogrindyje.
Aš visuomet kartoju vieną pavyzdį: kodėl heteroseksualūs žmonės gali eiti susikibę rankomis ir bučiuotis viešumoje, o homoseksualūs negali turėti teisės mylėti, būti, gyventi?
Tie, kurie jų taip nekenčia, tie kurie juos painioja su seksualiniais maniakais, zoofilais, pedofilais ir kita turėtų pirma atsakyti sau į klausimą – kodėl aš jų taip nekenčiu? Ar tikrai jie kimba prie tavo vaiko? Ar tikrai jie lindo tau į kelnes? Ar tikrai?
Linkiu Lietuvai daugiau tolerancijos, o ypač nuoširdžios draugystės ir pakantumo kitokiems nei mes…
Linkiu sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
