Atėjus į susitikimo vietą, man pranešė, jog Minedas „pabėgo”. Galbūt turėjo pasiruošti koncertui… Po valandėlės pasirodė jis – Minedas, klestelėjo ant sofutės… Iš pradžių nenoriai kalbėjo, juolab sutrukdė prodiuserio skambutis.
Minedas guodėsi dėl jį ištikusių nemalonumų, kažką kalbėjo penketą minučių… Vėliau supeikė mane, jog ne tokio interviu tikėjosi, tačiau galiausiai abu apsipratom ir pradėjom kalbėti apie tai, kas tąkart buvo itin svarbu – apie Minedo pasitraukimą iš scenos…
DELFI gatvė: ar pats rašai dainas?
Minedas: aš prisidedu prie prodiuserių, kurie kuria muziką. Aš pasakau, ko aš noriu, ko – ne.
Bent jau taip buvo, nes šiandien yra mano paskutinis koncertas (2008 m. balandžio 5 d.„ Artistuose“ – aut.past). Ir viskas jau padaryta. Daugiau jau nebebus.
DELFI gatvė: kas tau teikdavo įkvėpimą?
Minedas: įkvėpimą, aišku, gali teikti kas tiktai nori. Na, meilė… Tai, kas tau malonu ir tai, ką tau gera prisiminti. Ir, sakykime, tos teigiamos emocijos… Na, aišku ir pats koncertas.
Jei, sakykime, jis pavyksta gerai, tai tada yra valio ir, aišku, labai gerai. Jei koncertas nepavyksta ar dar kažkas atsitinka, na, žinai – gimsta liūdnos dainos. Ir tiek.
Bet didįjį kūrybos darbą daro prodiuseriai, kurie kuria. Esu dėkingas prodiuseriui Rugimantui, kuris 100% padėjo, kad atsirastų pirmasis albumas. Jis buvo labai populiarus. Aišku, esu dėkingas ir visiems tiems, kurie prisidėjo, kad būčiau scenoje.
„Geriau išeiti aukštai pakėlus galvą, negu išeiti ir būti užmirštam.“
DELFI gatvė: pirmą kartą apie tavo kūrybą išgirdau per „Meilės labirintus“. Tu paskyrei dainą vienai merginai. Kada tau paskambino pirmieji prodiuseriai ir kas tai buvo?
Minedas: paskambino laidos “Bamba” autorius ar, nežinau, laidos prodiuseris ir viskas įvyko spontaniškai. Kadangi tas asmuo imdavo
videoklipus iš leidybinės įmonės “Bomba”, ten tuo metu dirbo visi prodiuseriai, kurie su manim buvo visą tą laiką scenoje.
Su prodiuseriais buvo susitikta, pasirašyta sutartis ir tiek. Džiaugiuosi tuo, kad su prodiuseriais išliko geri santykiai, netgi baigiant veiklą.
DELFI gatvė: prodiuseriai neprašė tavęs pasilikti, nepalikt jų ir scenos?
Minedas: prašė, bet, kaip aš sakau, geriau išeiti aukštai pakėlus galvą, negu išeiti ir būti užmirštam. Išeiti visiškai nuvertintam…
DELFI gatvė: gal pats ėmeisi renginių organizavimo ar prodiusavimo? Pačiam nekilo tokių idėjų?
Minedas: aš, žinai, kol kas noriu artimiausią pusmetį nuo to pailsėti. Aš baigiu savo muzikinę veiklą ne dėl to, kad man atsibodo, ne dėl to, kad man jau yra nuo to bloga ar ne dėl to, kad mane jau nervina popsas, o dėl to, kad aš pavargau nuo rutinos, nuo tos kasdienybės, nuo to lėkimo, skubėjimo. Aš tikrai noriu pailsėti, aš galų gale noriu šeimos.
Šeimos planavimas ir ramybės ilgesys
DELFI gatvė: kaip suprasti šeimos? Turi kažkokių asmeninių planų?
Minedas: (nusišypso) yra kas šildo širdelę, na, neslėpkim. Bet apie tai kalbėti – kas ir kodėl – aš nematau reikalo.
DELFI gatvė: ar tavo antroji pusė nepavydi gerbėjų dėmesio?
Minedas: ta pati mergina yra iš šou verslo, galiu pasakyti. Tad mes vienas kito… „sveikai“ (pabrėžia) pavydim. Norisi tų vertybių, kokių nebuvo… Tas vertybes labai sunku derinti su scena, tai dėl to scenai seniai buvo nuspręsta ištarti „sudie“.
DELFI gatvė: apie kokias vertybes kalbi? Apie šeimyninį pastovumą?
Minedas: taip, aš noriu galų gale šventes švęsti arba su šeima, tai yra su mama ir visais kitais, arba su savo mergina. Dainuojant neišeina to suderinti.
Kita vertus, aš nebenoriu parodyti lipdamas į sceną, kad man yra blogai, kad aš jau pavargau nuo to, kad aš jau nebenoriu to ir, žinok, galiu drąsiai pasakyti, šiandien jaučiu ir paniką, ir džiaugsmą, ir liūdesį.
Kai viskas susideda į krūvą yra labai sunku kalbėti, apskritai. Iš tikrųjų yra labai sunku kažką būtent dabar sakyti, nes emocijos daro savo… Ir aš tikrai atsiprašau, jei ant scenos bus ašarų.
Sunki populiarumo kaina – kas slepiasi užkulisiuose
DELFI gatvė: koks buvai paauglystėje? Intravertas ar ekstravertas?
Minedas: aš buvau visiškai ramus, galbūt labiau kupinas idėjų negu kiti. Tiesiog buvau linksmas, dvigubai mažiau lakstantis, labiau sėdintis namuose.
DELFI gatvė: kaip su mokslais buvo?Ar mėgai mokytis ar labiau užsiimdavai sava veikla?
Minedas: aš bandydavau derinti, bet, tiesiai šviesiai sakant, ne viskas pavykdavo, kaip norėjosi. Aš stengiausi derinti, iki šiol stengiuosi viską visur derinti, bet gaunasi taip, kaip gaunasi. Iš vis galiu pasakyt tik tiek, kad paauglystėje buvo visai kitokių minčių nei dabar.
Mano pasitraukimas iš scenos yra ne kažkam privertus, bet čia buvo mano vieno sprendimas. Paradoksas, kad aš tikėjausi, jog žmonės sakys: „Taip taip, lauk. Kam jo čia bereikia.”
Bet kai žmonės koncertuose sako: „Ne! Prašom neišeiti…” Tačiau, supranti, kai tu to nebetenki, tada pradedi vertinti, ką turėjai. Taip yra ne tik su sceniniu gyvenimu ar tais, kurie mylėjo, bet, apskritai, su gyvenimu.
Tu to nepastebi, to neįvertini taip, kaip turėtum. Kai nebegali matyti norimo žmogaus scenoje, tai labai blogai būna tiems, kurie tikrai mylėjo…
Atsimenu koncertą Rokišky, ir visi rėkė – „Ne!”. Tada sėdėjau persirengimo kambary ir galvojau, ar aš teisingai pasielgiau išeidamas. Bet vėlgi, supranti, pasilikti ir rizikuoti…
Na, nežinia, kaip bus rytoj. Jei pasakysi – „Ne“, o rytoj pasakysi – „Taip“, tai liksi pats durnio vietoj, tada iš vis nieks tavimi nebetikės. Tada mirs, mirs, mirs ir numirs viskas. Supranti, va tame yra esmė. Nebuvo viskas taip tobula, kaip daug kam atrodo.
DELFI gatvė: klausytojai, gerbėjai nepastebi to, kas vyksta už scenos. Kas vyksta žvaigždės gyvenime, ko žiūrovai nepamato?
Minedas: nemato žiūrovai streso, nemato trūkumų, kurie būna renginiuose. Apskritai, kokios emocijos užvaldo iki koncerto.
Tu scenoje privalai viską užmiršti ir padėti į tuščią lentyną ir, sakykime, neparodyti, jei tau yra blogai. Tų minusų žmonės nemato, nematė ir nematys.
Tiems, kurie eina į realybės šou, nori tapti žvaigždėmis, tai iš tikrųjų noriu palinkėti, kad gerai apgalvotų, ar jie tikrai to nori. Kaip bebūtų saldu, kaip beatrodytų viskas gerai, išėjus tas gyvenimas yra toks, koks jis yra…
Vieni atlikėjai yra sukami, kiti yra užmirštami. Ir kai tave užmiršta… vieni pasineria į alkoholizmą, kiti dar kažkur… Ir sakau, geriau išeiti pačiam, negu leisti, kad tave užmirštų visiškai.
Nemėgsta išsišokėlių…
DELFI gatvė: kokie yra tavo santykiai su tėvais? Kokie jie buvo paauglystėje, gal tuomet maištavai?
Minedas: maištavimų nebuvo. Iš manęs nebuvo nei goto, nei panko. Aš apskritai tokių stilių nemėgstu.
DELFI gatvė: nemėgsti išsišokimo, išsišokėlių?
Minedas: taip. Aš suprantu išsišokimą „sveiko proto ribose“, jei tai reikalinga scenoje. Bet vėlgi tai turi būti pateikta skaniai.
Kai tai yra pateikiama per tirštai, tave nuo to žmogaus skiria siena, kurią peržengt yra sunku. Tokio išsišokimo lygio aš tikrai nemėgstu ir netoleruoju, ir to tikrai nebuvo (turi omenyje paauglystę).
Šiaip su tėvais mano santykiai yra geri ir tikiuosi išlaikyti juos tokius. Juo labiau dabar jie matys sūnų dažniau namuose.
DELFI gatvė: na, taip, galėsi dabar juos dažniau lankyti…
Minedas: aš pailsėsiu nuo tų kelionių. Žinai, gal tai skambės ir kvailai, bet aš dabar svajoju tiktai apie lovą.
Kadangi aš vakar vėlai koncertavau, tad esu miegojęs tik kelias valandas. Dėl to, supranti, kiek galėjau – atidaviau duoklę, ir sveikata man yra svarbesnė už bet kokį populiarumą, už bet kokį pripažinimą.
Iš tikrųjų aš džiaugiuosi tuo, ką aš turėjau ir ką turiu, nes man visada yra paliekama viltis grįžti. Aš nesakau muzikai visiškai „sudie“. Aš sakau popscenai „sudie“. Tai nereiškia, kad aš negrįšiu po kažkiek laiko.
Nereikia suprasti, kad aš išeinu, o rytoj vėl paskambinsiu tau ir sakysiu: ”Labas, grįžtu”. Aš tikrai noriu nuo to pailsėti.
Joga, ramybė ir jokių įkyrių skambučių
DELFI gatvė: galbūt skirsi laiko sau?
Minedas: būtent… Būtent! Aš pasinersiu į jogą, nes tai labai gerai sveikatai.
DELFI gatvė: o kaip susidomėjai joga?
Minedas: aš lankiau jogą, bet jaunimo lygyje aš nebeturiu ten ką veikti…
DELFI gatvė: o negalvojai į Indiją važiuoti, pasimokyti rimčiau?
Minedas: nebuvo kada.
DELFI gatvė: gal dabar planuoji?
Minedas: aš sakau – aš dingsiu iš Lietuvos. Nežinau kur, nes visų pirma aš noriu ištarti „sudie“, išsimiegoti iki nežinau kada, išsijungus telefonus. Žinai, aš pavargau nuo to įkyraus vaikų skambinėjimo, pavargau nuo to numerių keitimo.
DELFI gatvė: kaip jie susirasdavo tavo numerį?
Minedas: žinok, tikrai nežinau. Tiesiog tu guli ir gauni per dieną po 190 skambučių. Kaip rašė spaudoj, karjeros pradžioje turėjau tokią gerbėją, kuri man rašė kas tris minutes po 150 sms’ų iš karto. Tai – pyp pyyp pyp pyp. Supranti, nei su užsakovais pašnekėti galima, nei su žurnalistais, nei su prodiuseriais. Įsivaizduoji,ant kiek tai mane veikia nerviškai.
DELFI gatvė: nebandei užblokuoti tų numerių?
Minedas: neeina. Geriausiais variantas buvo keisti numerį. Aš džiaugiuosi, kad šiuo metu jo nieks nežino, nieks nebežinos. Galų gale aš noriu normaliai apsipirkti parduotuvėse. Mane tikrai pradėjo nerviškai veikti…
Įžūlūs fanai
DELFI gatvė: kaip žmonės pradeda elgtis tave pamatę – pradeda klykti ar prašo autografų?
Minedas: (vaizduoja šnibždančius žmones) Minedas, Minedas… Kadangi dabar esu Vilniuje, pas močiutę, nuėjau apsipirkti į šalia esantį prekybos centrą… „Minedas gyvena Vilniuje, Dieve,” – jau nusprendžia už tave, taip sakydami.
Na, ir gerai. Valio, Klaipėdoje ramybės bus. Atsibodo Klaipėdoje į duris tas: din din, „Ar gali pasirašyti?”
DELFI gatvė: tai net gi į namus lenda?
Minedas: taip!
DELFI gatvė: negali į teismą paduoti už įsibrovimą į privačią erdvę?
Minedas: taigi vaikų nepaduosi… Aš pavargau nuo tų visų tokių… Geriau atvirai pasakyti – aš nuo to pavargau. Ne nuo dainavimo, ne nuo scenos, aš pavargau nuo to…
Geriau atvirai pasakyti – aš nuo to pavargau. Ne nuo dainavimo, ne nuo scenos, aš pavargau nuo to. Nuo perdėto dėmesio. Iš tiesų galiu pasakyti, kad paankstinau visus tuos atsisveikinimo koncertus. Nes jau buvo taip: su drauge prieš porą savaičių Palangoje, Basanavičiaus gatvėje, nuėjome į barą… Tiesiog tas perdėtas dėmesys… barmenės.
DELFI gatvė: jos kabinėtis pradėjo?
Minedas: toks aptarnavimas buvo, kad aš pirmą kartą mačiau. Toks: „Ko jum reikia? Gerai.” (mėgdžioja apatišką padavėjos toną). Ir aptarinėja visą laiką.
DELFI gatvė: net nesislėpdama?
Minedas: va taip, įsivaizduok, mes sėdim čia, o ji šalia baro aptarinėja. Tai buvo paskutinis lašas taurėj…
Ateities planai – džiazas, tapyba, teatras, o gal net rašytojo duona!
DELFI gatvė: ateityje gal nori sieti savo kūrybą su džiazu (teko girdėti tokių paskalų) ar kokia kita kūrybine veikla?
Minedas: gal su džiazu, gal su hiphopu, gal su „Amberlife“ stiliumi. Nežinau… Tiksliai nežinau dabar.
DELFI gatvė: kaip tėvai vertino tavo muziką ir kaip pats vertini visą trijų metų veiklą?
Minedas: galiu pasakyti, jeigu ne tie skandalai, kurie buvo spaudos išpūsti ir tas negalėjimas atsikirsti kartais… Buvo perdėtas spaudos rašymas tai, ką jie nori. Ne taip, kaip yra iš tikrųjų. Tai buvo mano karjeros minusas.
Bet vėlgi, kadangi turėjau protingus prodiuserius, kurie labai saugojo ir saugo mane iki šiol… Jie patys suprato, kad tas populiarumas yra žiaurus ir jis per daug stiprus. Kai neigiamas ir teigiamas dėmesys susikaupia ir visa Lietuva yra an taves , tai atlaikyti yra labai sunku.
Aš tikrai džiaugiuosi, kad nuo patirto streso nesusirgau onkologine liga. Aš tikrai esu užtikrintas, kad pasitraukiu laiku.
DELFI gatvė: kuo ketini užsiimti? Gal kažkokias svajones įgyvendinti?
Minedas: Gal renginių organizavimas…
DELFI gatvė: aš girdėjau, kad ketini parašyti knygą apie savo muzikinę veiklą, populiarumo kainą.
Minedas: aš sakau, kai bus kažkas konkretaus – tai aš tikrai informuosiu (mįslingai nusišypso)… Aš pats dar nežinau. Sakau, yra tų pasiūlymų…
Nėra po šiandienos ištarimo „sudie“ tuščio lapo… Tiesiog reikia pasitarti su protingais žmonėmis, kaip geriau padaryti, ką daryti.
DELFI gatvė: su kuo tu tariesi?
Minedas: aš tariuosi su artimaisiais ir su prodiuseriais, ir su draugais, ir su draugėmis. Su visais, tiesiog man yra svarbi įvairių žmonių nuomonė. Ką jie mano apie tai, nes jie potencialūs skaitytojai, ar klausytojai. Gal dirbsiu radijo stoty, gal leisiu knygas, gal tapysiu, gal į teatrą pasinersiu, nežinau, tikrai nežinau.
DELFI gatvė: gal norėsi jogos mokyklą įkurti?
Minedas: nežinau, aš norėčiau pats labiau į ją pasinerti. Galiu garantuoti, kad gegužės mėnesį jau tikrai turi būti aišku, ką aš darysiu. Aš tikiuosi nebūti užmirštas spaudos atstovų iki tol. Bet vėlgi, žinai, spaudos atstovai nelygūs spaudos atstovams. Vieniems nori kalbėti, kitiems – nenori.
„Tai buvo gyvenimas kaip ant adatų…“
DELFI gatvė: vieni orientuojasi į vienus dalykus…
Minedas: …kiti orientuojasi kaip pasidaryti pinigus iš sensacijų ar gerų straipsnių.
Apie pasitraukimą iki jūsų, DELFI gatvės, nebuvo niekur kalbėta ir nebus…
Aš atsimenu, karjeros pradžioje buvo tokių momentų, kai nuo to streso virpėdavo rankos, nuo krūvio, kai turėdavau po tris keturis koncertus, o savaitgaliais po aštuonis koncertus. Tada labiausia nervindavo viskas.
DELFI gatvė: nesimėtei į kraštutinumus – gal rūkyti pradėjai ar daugiau gerti alkoholio?
Minedas: nerūkau iki šiol. Ir nerūkysiu. Su alkoholiu draugauju protingai.
DELFI gatvė: kaip atsipalaiduodavai po koncertų?
Minedas: miegas. Miegas ir, sakykime, miegas.
Bet iš tikrųjų pasiilgstu tų kelionių. Dabar – nėra koncertų. Tad norisi važiavimo, lėkimo, žinai. Bet viskas nueis į vėžes ir viskas, tikiuosi bus gerai. Svarbu, kad nėra jokių onkologinių ligų nuo patirto streso ir nuo patirtos nervinės įtampos.
DELFI gatvė: vis tik trys metai įtempto gyvenimo…
Minedas: supranti, tai buvo: pusantrų metų – chaosas ir kiti pusantrų – štilis ir ramu.
Tai buvo gyvenimas kaip ant adatų.
Supranti, nereikia manyti, kad visi koncertai buvo geri. Buvo tokių koncertų, kad norėjosi bėgti iš karto iš koncerto vietos. Ir tiek. Na, bet tikėkimės viskas bus gerai.
Padėkojau už interviu ir pakilau išeit, o tuo tarpu Minedas liko organizuoti ir tartis su to vakaro vedėju apie programą.
