Taip buvo daugelį kartų, kol galiausiai atrodė jau kažkas mane supančiojo, bet po trijų mėnesiu (man tai yra didelis laiko tarpas) aš ją palikau.
Pabėgau ir viskas. Tarp mūsų jokių problemų nebuvo, bet tas potraukis dingo. Po puses metu aš tą merginą vėl sutikau ir sužinojau, kad ją tada labai įskaudinau. Atrodo, vėl jos noriu, ir dabar vėl ketinu būti su ja. Tik bijau – kai vėl ją gausiu, man praeis ta „meilė” ir aš ją vėl paliksiu ir įskaudinsiu… Aš tikrai to nenoriu. Laukiu patarimo.
AYTSAKYMAS: puiku, kad supratai, jog žmonės kreipiasi į DELFI genami ne tik smalsumo, nuobodžiaudami, ar susilažinę… Kartais tikrai kankina nežinia ir nerimas, sunku suprasti save ir rasti tinkamą išeitį. Jaučiu, kad tau dabar sunku, nes tu “lyg ir užlipi vis ant to paties grėblio”.
Kadangi pastebėjai tokį savo santykių su merginomis dėsningumą, tai norėčiau padrąsinti tave ir toliau tyrinėti save. Ko gero, tu kaip ir kiekvienas jaunas, nors jau daug patyręs žmogus, esi susirūpinęs, kad nesugebi išlaikyti švelnumo ir aistros po to, kai pasieki didžiausią fizinio artumo laipsnį.
Sakai, susitikęs po mėnesio, – “vėl jos noriu”, lyg tai būtų pyragaitis ar pieno stiklinė. Norai – trumpalaikis dalykas, dažniausiai būdingas vaikams. Trys mėnesiai draugystės – jau gera lemiantis rezultatas. Visi palaipsniui pradedame bėgioti ilgesnes distancijas, kurdami santykius. Ar pastebėjai, kad parašei apie „meilę” kabutėse.
Žinau, kad vyrai nesimėto tokiais žodžiais be reikalo, bet gal tai yra atsakymas. Tu nemyli, o nori. Tu bijai, kad gali pamilti, pradėti jausti, o ne tik justi. Tau baisu. Todėl ir “praeina” aistra ir potraukis, bet su jais praeina pro šalį ir žymiai stipresni, audringesni, dramatiškesni, spalvingesni dviejų žmonių meilės išgyvenimai.
Vilties sprendžiant iš laiško yra, tačiau kiek tau reikės laiko, kad taip greitai nesudegtumei, dar neaišku. Narcizas – paslaptinga gėlė.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
