Pavydas – nemalonus ir neretai kančias sukeliantis jausmas, kurį patiria ne tik suaugusieji, bet ir 3–6 metų amžiaus vaikai. Tiesa, mažiesiems atpažinti ir suvokti stiprias, dažnai kompleksines emocijas yra sunku. Todėl vaikams svarbu turėti patikimą vedlį, kuris mokytų reikšti jausmus neskaudinant nei savęs, nei kitų, įsitikinusi vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė.
Sveikas požiūris į emocijas
Ilgus metus pavydas buvo stigmatizuojamas – laikomas socialiai nepriimta ar net nemoralia emocija. Keičiantis laikams, keičiasi ir visuomenės požiūris, visgi prieštaringų nuomonių šia tema vis dar apstu.
„Vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų – gėdinti žmogų už tai, ko jis negali kontroliuoti. Pavydo, baimės, pykčio, nusivylimo, susierzinimo išvengti negali nei mažas, nei didelis. Galime, jiems užklupus, mokytis valdyti. Tad ir sakome vaikams: „Panašu, kad tau pikta, pavydu ar liūdna… Kas nutiko? Padėk man suprasti“, – pasakoja A. Blandė.
Kodėl svarbu atpažinti emocijas ir gebėti jas laisvai išreikšti dar ankstyvoje vaikystėje? Psichologės teigimu, kai išmokstame įvardyti mums nemalonų jausmą, iškart palengvėja, nes atslūgsta dalis įtampos kūne.
„Kai vaikams rodome tinkamus pavyzdžius, pasakojame, kaip patys tvarkomės su emocijomis, vaikas įsitikina, kad gyvenime vienaip ar kitaip jaustis yra normalu. Tad drąsos ir jėgų įveikti nemalonias emocijas atsiranda kur kas daugiau“, – komentuoja pašnekovė.
Nemalonus jausmas, apeliuojantis į savivertę
Kaip jutimo organai, reaguodami į aplinkos dirgiklius, suteikia informaciją apie supantį pasaulį, taip ir emocijos turi savo veikimo priežastį bei paskirtį. Ne išimtis ir pavydas, kuris, A. Blandės teigimu, kyla tuomet, kai lyginamės su kitais žmonėmis. Ką indikuoja šis jausmas, ir kokios yra jo išraiškos?
„Nuo pat gimimo esame linkę labiau rūpintis savo poreikiais ir rasti būdų juos patenkinti. Augdami vis dažniau susiduriame su besikeičiančia aplinka ir sutinkame vis daugiau panašių į save, linkusių gauti tai, ko nori. Lyginimas savęs su kitu neretai sukelia pavydo jausmą, kuris duoda signalą apie baimę būti menkesniam, mažiau turinčiam ir galinčiam. Vaikams tai – nemalonus išgyvenimas, galintis virsti netinkamu elgesiu, ašarų upeliais ar žodžiais – skundais“, – komentuoja psichologė.
Kaip pastebėti pavydą vaiko veide? O gal mažieji, kaip ir suaugusieji, kartais linkę slėpti šį jausmą? „Vaikai iki 4–5 metų amžiaus neslepia nemalonių jausmų. Jų savikontrolė yra labai menka, todėl gana greitai nesmagus jausmas virsta suirimu, priekaištavimu, manipuliacijomis, įtikinėjimu ar šiurkščiu veiksmu, siekiant paimti kito daiktą ar net užgauti kitą“, – atsako A. Blandė.
Be to, tėvai gali pamatyti pavydo apraiškas, nepriklausomai nuo to, vaikas labiau ekstravertas ar intravertas. „Tačiau labai svarbus klausimas, ką tėvai ryškiausiai pastebės: tiesiog netinkamai besielgiantį vaiką ar netinkamą elgesį, kurį tikrai turėjo išprovokuoti kažkokia rimta priežastis“, – akcentuoja psichologė.
Pažinti iš stebėtojo pozicijų
Sakoma, kad neteisingai nukreipta pavydo energija gali turėti įvairių pasekmių. Ypač, jei suaugusiesiems nepavyksta laiku pastebėti pakitusių vaiko nuotaikų bei elgesio. Vieną tokių situacijų iliustruoja naujausia šiaulietės rašytojos Linos Žutautės knyga „Kakė Makė ir baisi neteisybė“. Joje daugelio pamėgta vaikų knygų herojė susiduria su stipriu pavydo jausmu, pasikėsinusiu net į jos draugystę.
Kaip pastebi A. Blandė, charizmatiški literatūriniai personažai gali padėti vaikams atpažinti ne tik skirtingas emocijas, bet ir pirmąsias moralines dilemas. „Tiek vaikui, tiek suaugusiajam stebėtojo pozicija yra kur kas saugesnė nei paties patiriami išgyvenimai. Kalbėti apie kito patirtis ir prisiminti savąsias, analizuoti jas ir ieškoti panašių ir skirtingų išeičių yra svarbi emocinio intelekto ugdymo dalis“, – teigia pašnekovė.
Kodėl verta į vaikiškos literatūros skaitymą įsitraukti ir tėvams? „Tokiose knygelėse yra daug paprastos ir vertingos išminties, gausybė žodžių, padedančių vaikui suprantama kalba paaiškinti įvairius dalykus apie pasaulį, atrasti naujų kelių kasdienėms situacijoms spręsti. Jausmai ir emocijos – labai svarbios ir reikalingos gyvenimo spalvos. Leiskime vaikams piešti visomis gyvenimo paletės spalvomis“, – sako psichologė.
A. Blandė pataria, į ką atkreipti dėmesį, skaitant naujausią Kakės Makės knygą drauge su vaikais:
1. Kartu aptarkite, kokį jausmą išgyvena pagrindinis (-ė) knygos herojus (-ė). Kaip galėtumėte jį pavaizduoti, pavyzdžiui, nulipdyti, nupiešti, suklijuoti?
2. Iš ko galima suprasti, kad vaiką aplankė toks jausmas?
3. Ko gyvenime galime pavydėti vieni kitiems (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems)?
4. Kaip elgiamės namuose, kai pavydime?
5. Kaip apie pavydą pasakyti sau ir kitam?
6. Koks elgesys gali padėti pripažinti pavydo jausmą ir jį sumažinti?
