Antros pusės paieškos – tai patyrėme kiekviena. „Tinder“, „Badoo“ ir kitos programėlės padidina galimybes sutikti įvairiausių žmonių. Jei esi aktyvioje paieškoje, tikėtina, kad neretai nueini į pasimatymus. Tik ne visi jie baigiasi „ilgai ir laimingai“. Nenusimink, tu tikrai nesi vienintelė, patekusi į kebliausias situacijas ir savo patirtyje turinti bent vieną nevykusį pasimatymą. Merginos dalinasi patirtimi, kad kartu galėtume smagiai pasijuokti ir jaustis nors šiek tiek optimistiškiau.
Konfidencialumo vardan merginų vardus pakeitėme.
Dukart užlipau ant to paties grėblio
„Negaliu patikėti, kad su šiuo vaikinu susitikau net dukart. Kai „Tinder“ programėlės šiukšlynėlyje pradėjau susirašinėti su išvaizdžiu, turinčiu ką papasakoti ir taisyklingai gramatiškai rašančiu vaikinu – maniausi pagavusi savąją laimės paukštę už uodegos. Netrukome susitikti. Kai jis pasiūlė idėją, jog už vakarienes pasimatymuose mokėsime iš eilės – net nesusimąsčiau ir pati sumokėjau už pirmąją. Vakarui pasibaigus aš išsikviečiau pavežėją, o jis tiesiog įšoko į atvykusį automobilį. Paprašė, kad pametėčiau, nors net negyveno pakeliui. Pirmiausia vykome iki jo namų, kur jis išlipo nė nepasiūlęs padengti savosios kelionės dalies. Stengiausi to neimti į galvą, bet, deja, tai pasikartojo ir antrojo pasimatymo metu. Na, tikrai nemanau, kad mergina turi apmokėti vaikino kelionę namo. Daugiau jam net nebeatrašiau.“
– Akvilė, 25 metai.
Iš meilės Rusijai
„Kai su šiuo vaikinu susirašinėjome, jis niekaip neišsidavė, kad yra didžiulis Rusijos fanas. Tiesa pasakius, nematau tame nieko blogo, bet bent jau būčiau žinojusi, ko galiu tikėtis. Kai susitikimom, jis atėjo nuo galvos iki kojų dėvėdamas Rusijos simbolika dekoruotus drabužius ir be perstojo niekino Lietuvą bei aukštino Rusiją. Jaučiausi labai nejaukiai…“
– Lina, 26 metai.
Panašumai suartina?
„Labai nudžiugau „Tinderyje“ pradėjusi bendrauti su sėkmingu verslo žmogumi, kuris, be kita ko, atrodė išties protingas bei raštingas. Jau po kelių dienų susitarėme susitikti ir aš labai to laukiau. Susitikome sienamiestyje ir jis pasiūlė eiti pavakarieniauti į tikrai prabangų restoraną. Negalėjau nuo jo atitraukti akių: išvaizdus, aukštas, elegantiškai apsirengęs, galantiškas… Tą akimirką net neįsivaizdavau, koks keistas bus šis vakaras. Vos prisėdus ir užsisakius gurmaniškų patiekalų (beje, jis sakėsi esąs veganas, tačiau užsisakė jautienos troškinį bei žąsų kepenėlių pašteto) jis tarė: „Aš esu autistas“. Pati pažįstu ne vieną tokį žmogų ir puikiai žinau, kokie protingi ir ypatingi jie yra. Tad manęs tai nesutrikdė. Tačiau visą likusį vakarą jis mėgino man diagnozuoti tokį patį raidos sutrikimą. Ir tai nebuvo tik klausimai ar replikos, bet ir spaudimas atlikti įvairius testus, kuriuos jis rado internete… Po kelių valandų jis užtikrintai tarė: „Esu įsitikinęs, kad ir tu turi autizmo spektro raidos sutrikimą. Todėl džiaugiuosi tave sutikęs.“
– Rugilė, 32 metai.
Mamyčiukas
„Su šiuo vaikinu susirašinėjome neilgai, susitikome. Vos susitikus jis pradėjo pasakoti, kokia nuostabi jo mama: graži, prisižiūrinti, labai skaniai gaminanti, rūpestinga ir taip toliau. Ėjau tylėdama, nes net neleisdavo įsiterpti. Jau numaniau, kad vakaras baigsis itin greitai. Tačiau kulminacija tapo jo klausimas apie mano zodiako ženklą. Kai pasakiau, jog esau avinas, jis atsakė, jog jo mama augna avis ir aš turėčiau joms patikti.“
– Eglė, 20 metų.
Antras šansas
„Prieš kelis metus internete susipažinau su vaikinu, su kuriuo nustojau bendrauti po poros pasimatymų – tiesiog nepatiko. Tačiau jis vis dar buvo likęs mano draugų tarpe „Facebook“. Ir vieną dieną jis parašė, pasiūlė susitikti išgerti kavos. Buvau neseniai išsikyrusi ir pamaniau, kodėl nesuteikus jam antro šanso? Tai teturėjo būti valandos trukmės pasimatymas su tikslu išgerti kavos, tačiau jis iškart pradėjo skųstis, koks siaubingas yra jo gyvenimas ir iš gailesčio aš nebeturėjau kur trauktis. Vaikinas pasakojo, kad neseniai neteko darbo, mirė senelis, maža to, jis susilaužė koją į kurią įsimetė infekcija. Lūžis jau sugijo, tačiau infekuota žaizda dar pūliavo. Ir jis nusprendė man tai parodyt… Supykino: ne tik siaubingai atrodė, bet ir kvepėjo. Tada jis paprašė jam padėti ir mes vykome į parduotuvę pirkti maisto, o aš nešiau jo krepšius, nes vaikinas dėl kojos skausmo pats to padaryti negalėjo… Jau geriau nebūčiau jo daugiau sutikusi.“
– Vaida, 24 metai.
Įklimpome
„Tai buvau jau trečias pasimatymas. Vakaras, vasara, po darbų. Nusprendėme nuvažiuoti iki ežero. Pasakiau, kad žinau labai gražią pakrantę, apie kurią mažai kas težino ir parodysiu kelią. Važiavome miško keliukais, vienas kurių buvo pažliugęs dėl pelkingos vietos ir mes užklimpome. Atsidarome duris – o purvynas kone iki kelių. Mašina nė iš vietos, esame vidury miško. Na ką, nusiavėme, pasiraitojome kelnes, mėginame stumti. Nieko. Bandėme po ratais šakalių prikaišioti – nieko. Purvini jau iki ausų, beveik vidurnaktis. Na ką, kviečiam avarinę tarnybą. Tik kaip paaiškint, kur mes? Basi ėjome iki artimiausio kelio (kojos buvo tokios purvinos, kad negalėjome vėl apsiauti batų), kur pasitikome tralą. Kuris, be kita ko, traukdamas automobilį ir pats užklimpo. Grįžau 4 ryto namo, visa juoda, žemėta, pelkėta. Tėvai buvo šokiruoti. O dar 9 ryto jau turėjau būti darbe…“
– Diana, 24 metai.
Atstumas – ne kliūtis?
„Mes esame iš skirtingų miestų, bet jis pasiūlė atvažiuosęs susitikti gyvai. Na ką, atvažiavo. Žinau, kad negalima pas nepažįstamus į mašiną sėsti ir niekam nepatariu. Gal nieko ir neatsitiks, bet atsarga gėdos nedaro. Vistik mes nusprendėme pasivažinėti po naktinį Vilnių. Sukant ratus jam baigėsi kuras. Sako: „Gal gali užpilti, aš pinigų neturiu, o dar ir grįžt namo turėsiu“. Užpyliau aš jam to kuro, o jis dar paprašė 10 eurų paskolinti…“
– Aistė, 19 metų.
Visos moterys – nevalos?
„Jis buvo užsienietis. Tiesa pasakius, visuomet sau sakiau, kad mane domina tik lietuviai, bet nusprendžiau vakinui suteikti šansą. Iš pradžių viskas ėjosi puikiai. Bet papasakojus juokingą istoriją, kai darbe suvalgiau „Cezario“ salotų ir padažas buvo česnakinis, o manęs laukė svarbus susitikimas ir aš nežinojau, ką daryti, tad visu ofisu googlinome, kaip atsikratyti česnakų kvapo iš burnos, jis tarė: „Šiaip yra toks dalykas, kaip dantų valymas. Panašu, kad tau svetimas šis procesas. Aš naudoju šepetėlį vidutinio kietumo šereliais ir labai mėtinę dantų pastą. Rekomenduoju ir tau“. Nustėrau. Paklausiau, ar jis mane laiko nevala? Jis ramiu veidu atsakė: „Visos jūs – nevalos. Net apatinių neplaunate, su rudu dryžiu užpakalinėje dalyje vaikštote“. Nežinau ar kada buvau tokia šokiruota. Stipriai susiginčijome ir pasimatymas buvo baigtas.“
– Aušrinė, 31 metai.
Palikti žymę
„Ši istorija ne apie nevykėlį vaikiną, bet apie mane. Trumpai tariant, susitikau su nuostabiu vaikinu. Viskas ėjosi puikiai, parvežė mane namo, susitarėme, kad darsyk susitiksime, nes tikrai buvo labai smagu. Iš laimės laiptais namo užskridau, bet sustingau prie veidrodžio koridoriuje… Ant mano sėdimosios puikavosi milžiniška kraujo dėmė… Pasirodo draugė iš Raudondvario atvyko neįspėjusi, keliomis dienomis anksčiau. Net baisu pagalvoti, kokią sėdynę po savęs palikau. O jis man ir nebeparašė…“
– Monika, 22 metai.
Miegas tik silpniems
„Tai buvo jau trečias mūsų pasimatymas. Vaikinas man labai patiko ir tikrai jaučiau simpatiją iš jo pusės. Po kelių valandų jis ėmė siaubingai žiovauti. Paklausiau, ar viskas gerai, ar jis pavargęs? Pradėjo pasakoti, kad mažai miegojo, nes vakar buvo pasimatyme su nuostabia mergina, kuri liko pas jį nakvoti, tad jis temiegojo kelias valandas. Jaučiausi labai keistai, netgi įskaudinta. Pasiūliau tuomet važiuoti namo, kad jis galėtų eiti miegoti (iš tiesų po šio pasakojimo nebenorėjau šio vaikino net matyti). Bet jis pasakė, kad neverta, nes po kelių valandų yra sutaręs dėl pasimatymo su dar kita mergina, tad šį laiką labai nori praleisti su manimi, nes jam be galo gera mano kompanijoje. Taip ir likau nesupratusi, kodėl vaikinas susitikinėjo su manimi, žarstė komplimentus ir ką toks jo elgesys turėtų reikšti. Maža to, jis ir toliau man rašė, kvietė susitikti…“
– Indrė, 32 metai.
