Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklausomybę. Kokio tai masto problema? Kaip atpažinti priklausomybę? Kokie efektyviausi metodai veiksmingiausi, diskutavo emocinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt“ specialistai, kasdien padedantys nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms ir jų artimiesiems.
„Priklausomybė nuo azartinių lošimų yra pati bjauriausia ir baisiausia iš visų priklausomybių rūšių. Lietuvos mastas yra siaubingas“, – sakė psichologas Viktor Tarasevič. Tai – probleminiai, patologiniai lošėjai, kurie nesugeba kontroliuoti savo impulsų ir jų noras lošti tampa nekontroliuojamas. Užburtas ratas, iliuzija, kurioje gyvena patologinis lošėjas, atveda prie baisių pasekmių. Žmogus praranda darbą, šeimą, draugus, įklimpsta į skolas, pasiekia visiška finansinį ir emocinį dugną.
Kokie požymiai rodo, kad žmogus turi priklausomybę azartiniams žaidimams?
Specialistų teigimu, nors priklausomybė azartiniams lošimams yra sunkiai įžvelgiama, tačiau yra elgesio požymių, kurie padeda identifikuoti šią rimtą bėdą.
„Priklausomybė azartiniams žaidimams, arba lošimams dažniausiai nėra matoma. Šią priklausomybę lengviausia paslėpti. Todėl dažniausiai artimieji sužino apie tai tada, kai asmuo susiduria su realiais sunkumais“, – sakė psichologė Sigita Novikovienė. Pasak jos, dažniausiai tai būna finansiniai sunkumai.
Kai žmogus pradeda skolintis pinigus, galima pradėti galvoti, kur jis juos naudoja. Gali pradėti dingti daiktai iš namų, arba lošiančio asmens jam brangūs dalykai. Taip pat papildomai pastebimas atsiradęs nerimas, įtampa. Žmogus tampa įsitempęs, dirglus, gali būti piktas arba depresyvus, nes jis nuolat galvoja kaip jam spręsti kilusias problemas, iš kur pasiskolinti pinigų ir pan. Taip pat gali žmogus atsitraukti, vengti bendravimo, dažniau būti užsidaręs savo kambaryje.
Psichologės Loretos Vaičaitytės teigimu, žmogaus elgesys pasikeičia dėl rimtų problemų spaudimo – sunku sustoti, sunku kontroliuoti lošimo sumas ir dažnumą, ignoruojama realybė, pavyzdžiui, manoma, kad pralošus 10000 eurų, įklimpus į skolas vis tiek netrukus pasiseks ir viską pavyks grąžinti.
Kadangi grąžinti nepavyksta, slepiama, jog lošiama, toliau skolinamasi, negrąžinama, kai kuriais atvejais imama vogti iš artimųjų ar tuštinti bendras, vaikų santaupas, meluojama dėl jų panaudojimo. Negana to, būna ryškus emocinis nestabilumas – dirglumas, nuotaikos kaita, nerimas, apatija, depresyvumas.
Psichologė – mediatorė Elena Sokolovskaitė sakė, kad priklausomybė azartiniams žaidimams, kaip ir visos kitos priklausomybės pasižymi keliais aiškiais požymiais, t. y.: kai žmogus tam tikra veikla siekia greitai ir reikšmingai „pagerinti“ savo emocinę savijautą; kai žmogus tam tikros veiklos pagalba bando „pabėgti nuo realybės“; kai žmogus, dėl tam tikros veiklos patiria neigiamas pasekmes, bet nepaisant to toliau kartoja tokį elgesį.
Psichologė Živilė Daunoravičienė išskiria penkis požymius, kurie rodo, kad žmogus turi priklausomybę azartiniams lošimams:
1) Negali nustoti žaisti: Asmuo negali nustoti lošti, net jei jis nori ar žino, kad tai kenkia jam ar jo šeimai.
2) Sutrikusi pusiausvyra laiko ir pinigų atžvilgiu: Azartiniams lošimams skiriama per daug laiko ir pinigų, kartais aukojant svarbius asmeninius ir profesinius įsipareigojimus.
3) Psichologinės ir fizinės sveikatos problemos: Tai gali sukelti psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat fizinės sveikatos problemas (pvz.: dėl nuolatinės sėdimos pozos).
4) Socialinis atskirtis: Azartinių lošimų priklausomybė gali sukelti socialinę atskirtį, nes žmogus gali prarasti ryšį su šeima, draugais ir bendruomene.
5) Finansiniai sunkumai: Daugelis žmonių, turinčių azartinių lošimų priklausomybę, susiduria su finansiniais sunkumais, įskaitant skolas, bankrotą ir prarastą turtą.
Ką daryti jei dalį šių požymiu atitinka Jums artimas žmogus arba Jūs pats?
Psichologė Sigita Novikovienė įsitikinusi, kad su visomis priklausomybėmis yra vienas kelias: pirmiausiai reikia pripažinti pačiam sau, kad aš esu priklausomas, ir pripažinti kitiems savo problemą. Dažniausiai priklausomi žmonės neigia savo problemą ir bando visaip kaip save pateisinti: kad aš galiu susivaldyti, aš čia tik šiandien, va, man pavyko šiandien išlošti, gi ne tik pralošiu ir pan. Kol pats žmogus nepripažins problemos, ir nenorės jos spręsti, tikriausiai vargu ar kas galės padėti.
Elena Sokolovskaitė taip pat sakė, kad tik pripažinus problemą, galima eiti toliau. „Deja, tokiais atvejais, kaip sakoma, priklausomas žmogus apie savo priklausomybė sužino paskutinis. Pripažinti savo priklausomybę ir tai, kad tu nekontroliuoji situacijos yra labai skaudu ir gėdinga, todėl beveik visais atvejais žmogaus psichika apsisaugojama nuo šio fakto sukeliamo skausmo „įjungia“ neigimą. Priimti šį faktą ir kreiptis pagalbos asmeniui gali padėti jo artimoji aplinka arba dar geriau apmokyta suteikti tokią pagalba artimoji aplinka“, – dėstė ji.
Pasak S.Novikovienės, kartais priklausomybę turintiems asmenims tenka pasiekti visišką duobę, kad pradėtų tvarkytis. Dažnai artimieji duoda pinigų skoloms padengti, ir galvoja, kad taip padės susitvarkyti. Tačiau tai nėra sprendimas, padedantis išlipti iš duobės. Duodami pinigus mes padedam tuo metu išeiti iš emocinės duobės. Tačiau paskolinus pinigų, ar padengus skolas, priklausomam žmogui nesusiformuos atsakomybės už savo veiksmus jausmas. Tai reiškia, kad žmogus nesupras, kad pralošimas yra jo elgesio ir veiksmų pasekmė.
Patariama žmogaus nesmerkti, nemenkinti, nekelti jam ultimatumo, reikia rodyti rūpestį, leisti suprasti, kad tas žmogus nebus atstumtas, bet jūs ir nespręsite visų jo problemų. Problemas jis turi spręsti pats.
„Pripažinkit problemą, neneikit jos. Ieškokit profesionalios pagalbos – kreipkitės į savo šeimos gydytoją, psichoterapeutą ar psichiatrą. Ten sužinosite apie gydymo galimybes. Visos priklausomybės yra įveikiamos su profesionalia pagalba, ne kovojant su vėjo malūnais vienam. Kadangi priklausomybė gali slėpti nerimą, depresiją ar bipolinį sutrikimą, kompleksinis gydymas visada efektyviausias. Pirmiausia reikėtų nustatyti diagnozę, tada parenkami vaistai, pvz.: antidepresantai, užregistruojama, kad neleistų į lošimo namus ir einama į psichoterapeuto konsultacijas, kad sumažinti priklausomybę, pagydyti gretutinius sutrikimus. Kai priklausomybė labai didelė, gydoma stacionare“, – aiškino psichologė Loreta Vaičaitytė.
Jai pritardama psichologė Elena Sokolovskaitė sako, kad priklausomybės yra kompleksiškas žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį savarankiškai įveikti yra gan sudėtinga, tad būtina kreiptis specialistų, dirbančių šioje sferoje ir gerai išmanančių šią problemą pagalbos. Taip pat, kadangi gijimas nuo šios ligos yra ilgas ir komplikuotas, patartina turėti palaikymo ratą – AA, ar kitos bendruomenės, savipagalbos grupės ir pan.
Psichologė Živilė Daunoravičienė išskiria penkis svarbiausius dalykus, kurie padėtų ieškoti ir rasti sprendimų:
- NEKALTINTI IR NEŽEMINTI, o pasistengti suprasti ir palaikyti: Būkite supratingas ir pasiruošęs pasiūlyti palaikymą. Žmonėms dažnai reikia žinoti, kad yra kas nors, su kuo galima kalbėtis ir pasitikėti.
- Konsultuotis su specialistais: Jei esate susirūpinęs dėl savo arba artimo žmogaus sveikatos, pasitarkite su specialistais. Tai gali būti gydytojas, psichologas, psichoterapeutas ar konsultantas.
- Skatinti, o ne reikalauti ieškoti pagalbos: Pasakykite ar parodykite artimajam žmogui, kad nėra blogai kreiptis pagalbos. Skatinkite jį pasikonsultuoti su specialistais, jei reikia.
- Skatinti išreikšti savo jausmus: Jei turite susirūpinimo dėl artimo žmogaus, pasakykite jam apie tai. Svarbu, kad priklausomi asmenys žinotų, kad jie yra mylimi ir rūpinamasi jų gerove.
- Galutinės priemonės gali skirtis priklausomai nuo situacijos ir konkretaus žmogaus poreikių. Svarbu ne tik pastebėti problemą, bet ir imtis veiksmų ją spręsti
Kas lemia ar paskatina tokios priklausomybės atsiradimą?
Psichologas Viktor Tarasevič sako, kad ne visi turi vienodą riziką tapti probleminiais patologiniais lošėjais. Tyrimai ir praktika rodo, kad atsirandanti rizika susideda ir daugelio faktorių: asmenybes ypatumai, galimos psichikos sveikatos problemos, socialinė aplinka kurioje gyvena ar gyveno, patirtas stresas, poreikis pabėgti nuo patiriamų problemų ir t.t.
Sigita Novikovienė sako, kad lošimams įtaką daro žmogaus raida, žmogaus psichosocialinė aplinka, charakteris, patirtos traumos gyvenime, polinkis rizikuoti, laimėti ir pan. „Kaip bebūtų, dažniausiai žmogus taip slopina kažkokį vidinį skausmą, kuris neretais atvejais būna menkavertiškumo problema. Taip ieškodamas atsvaros ir malonumo jausmo, žmogus pasijunta stipresnis, labiau savimi pasitikintis. Iš praktikos pastebėjau, kad labai dažnai šie žmonės turi sudėtingus santykius su artimiausiais sau žmonėmis“, – paaiškino specialistė.
Psichologė Elena Sokolovskaitė pritaria, kad priklausomybių azartiniams žaidimams išsivystymą lemia įgimti žmogaus charakterio, psichikos struktūros ypatumai, aplinka, plačiąja prasme ir įgūdžių patenkinti savo poreikius saugiu būdu trūkumas.
Živilė Daunoravičienė išskyrė ir apibendrino penkis pagrindinius azartinių lošimų priklausomybės veiksnius:
- Smegenų cheminės reakcijos: Kai žmogus lošia, smegenys išskiria dopaminą, neurotransmiterį, susijusį su malonumu ir atlygio pojūčiais. Didelis dopamino kiekis gali sukelti priklausomybę, nes žmogus nori patirti dar daugiau šio malonumo.
- Psichologiniai veiksniai: Azartiniai lošimai gali būti susiję su emociniais reiškiniais, tokių kaip įtampos sumažinimas ar nuobodulio malšinimas. Kai kurie žmonės gali pradėti lošti kaip būdą išspręsti savo problemas arba pabėgti nuo kasdienio streso.
- Socialiniai veiksniai: Jei asmuo lošia kartu su draugais ar šeima, tai gali tapti socialiniu įpročiu, kuris skatina dažnesnį lošimą. Be to, reklama ir kiti socialiniai veiksniai gali skatinti žmones dalyvauti lošimuose.
- Finansiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms lošimas gali tapti finansiniu išsigelbėjimu, suvokiantis kaip būdą greitai pasiekti didelius pinigus. Tačiau tai gali baigtis finansinio praradimo ir dar didesnio streso augimu.
- Neurobiologiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė tapti priklausomais nuo lošimų dėl paveldimų neurobiologinių jautrumų.
Pasak specialistės, visi šie veiksniai gali sąveikauti ir stiprinti vienas kitą, dėl ko žmogus gali tapti priklausomas nuo azartinių lošimų. Priklausomybė nuo lošimų gali turėti neigiamą poveikį asmeniniam, šeimos ir profesiniam gyvenimui, todėl svarbu ieškoti pagalbos ir gydymo, jei asmuo pastebi, kad negali valdyti savo lošimo įpročio.
Kokie pagalbos metodai veiksmingi susiduriant su azartinių žaidimų priklausomybėmis?
Psichologė Sigita Novikovienė pataria pirmiausiai stengtis vengti bet kokių vietų, kur galėtų lošti, telefone ištrinti visas programėles, ir keisti savo aplinką, kad būtų kuo mažiau pagundos tą daryti. Taip pat svarbu tvarkyti savo finansus, nes kai lošiantis žmogus turi laisvų lėšų, jam dažnai kyla pagunda palošti. Todėl svarbu bent jau pradžioje, kad turimi pinigai nebūtų paskata lošti. Pavyzdžiui, galima gaunamas pajamas, turimus pinigus perleisti artimam žmogui ir imti tik po dalį savo reikmėms.
Pasak specialistės, naudinga susirasti savitarpio paramos grupę, sustiprinti savo palaikymo tinklą, nes kovoti su priklausomybe be palaikymo labai sunku. Todėl ieškoti žmonių, kurie tave supras, turėti bendrų veiklų su jais. Taip pat reikia proaktyiai ieškoti sau užimtumo, kad nebūtų nuobodžiavimo, ar vienišumo jausmo, mokytis nemalonius jausmus malšinti sveikesniais būdais, pavyzdžiui, mankšta, sportas, laikas su draugais, teatras ir pan. Ir aišku, psichoterapija – labai svarbu suprasti priežastis, kas būtent yra, kad šiuo būdu sprendžia savo vidinį skausmą, ir kas tas skausmas yra.
Živilė Daunoravičienė sakė, kad psichologiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija arba psichoanalitinė terapija, gali būti naudingi padedant asmenims suvokti ir įveikti savo azartinių žaidimų priklausomybę. Terapeutas gali padėti identifikuoti ir keisti žalingus elgesio modelius bei mąstymo įpročius. Pasak jos, taip pat padeda grupinė terapija ir įvairios palaikymo grupės: Dalyvavimas grupėje, kurioje yra kitų asmenų, kovojančių su tokiu pat priklausomybės tipu, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti išmokti iš kitų patirties. Tokios grupės gali būti vadovaujamos profesionalių terapeutų arba būti savanoriškos.
Viktor Tarasevič teigimu, veiksmingiausi būdai yra, kognityvinė-elgesio terapija, schemų terapija, mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas). Tai yra metodai, leidžiantis tvarkytis su klaidingų mąstymu, keisti savo mintys, stiprinti impulsų kontrole, labiau suprasti savo disfunkcines schemas bei hiperkompensacinį mechanizmą.
Psichologė Loreta Vaičaitytė atkreipė dėmesį, kad hipnoterapija laikoma vienu efektyviausių netradicinių priklausomybių gydymo metodų, taikomų priklausomybei nuo lošimų spręsti.
Anot Ž. Daunoravičienės, kai nepadeda ar netinka terapija, gali būti taikomas medicininis gydymas: tai – gydymas vaistų pagalba, ypač jei žaidimų priklausomybė yra susijusi su kitomis psichikos sveikatos problemomis, tokiais kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Tokį gydymą turėtų skirti ir stebėti medicinos specialistas.
