Depresija ne visada atrodo taip, kaip esame įpratę ją įsivaizduoti. Kai kurie žmonės ir toliau dirba, rūpinasi šeima, bendrauja, šypsosi ir pilnai „funkcionuoja” sociume, nors viduje nuolat jaučia tuštumą, nuovargį ar beviltiškumą. Funkcionuojanti, arba „besišypsanti”, depresija dažnai lieka nepastebėta ne tik aplinkinių, bet ir paties žmogaus, nes išoriniai gyvenimo ženklai tarsi prieštarauja vidinei savijautai. Specialistės atskleidė, kaip atpažinti šią depresijos formą, ir pasidalijo patarimais, kaip tokiu atveju padėti sau ar artimajam.
Depresija, kuri nepaiso stereotipų
Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, priešingai nei didžioji depresija, funkcionuojanti depresija dažnai lieka nepastebėta arba nesuprasta, nes visuomenėje vis dar populiarus stereotipinis sergančiojo depresija vaizdinys.
„Depresija sergantį žmogų įsivaizduojame liūdną, negalintį pakilti iš lovos, nesugebantį pasirūpinti savimi ir šeima. Lėtinė, funkcionuojanti depresija gali tęsti mėnesius ir metus – nepaisant vidinių kančių ir didelių investicijų į išorinį įvaizdį, žmogus yra darbingas, motyvuotas, socialiai aktyvus”, – sako D. Zalagaitytė.
Psichologė Guostė Neverauskaitė priduria, jog žmogus gali būti itin atsakingas, perfekcionistiškas, net perdėtai susitelkęs į tikslo siekimą: „Paradoksalu, tačiau būtent gebėjimas funkcionuoti pakankamai pilnavertiškai dažnai tampa kliūtimi laiku gauti reikiamą pagalbą – tiek iš aplinkos, tiek iš savęs paties.”
Tylūs depresijos signalai
Pirmasis požymis, padedantis atpažinti funkcionuojančią depresiją, yra atsparumas poilsiui, kai niekaip nepavyksta pailsėti, išsimiegoti, kai nuolat jaučiamas nuovargis, energijos stoka.
„Jeigu šią būseną lydi sumažėjęs gebėjimas jausti džiaugsmą, emocijų praradimas, koncentracijos trūkumas, trukdantis sprendimų priėmimui, savivertės klausimai, kaltės jausmas, apetito pokyčiai, o darbingumas, noras veikti paradoksaliai išlaikomas aukštame lygyje, tai gali būti siejama su tyliąja arba funkcionuojančia depresija”, – sako D. Zalagaitytė.
Anot G. Neverauskaitės, labai dažnai klinikinėje praktikoje žmonės įvardija savo būseną kaip „nuovargį”, „perdegimą” ar „sunkų etapą”. Ypač dažnai tai pasitaiko tarp asmenų, kurie nuo mažens buvo mokomi išlikti stiprūs, neperdėti situacijos sunkumo ir jų išgyvenimai nebuvo validuojami, priimti.
„Funkcionuojančios depresijos atveju emocinis skausmas dažnai tampa lėtinis ir normalizuojamas, – teigia psichologė. – Žmogus pripranta gyventi su vidiniu sunkumu ir psichologine kančia net nepastebėdamas, kad gyvenimas jau seniai primena išgyvenimą.”
Laukti, kol praeis, ar kreiptis į specialistus?
Pasak G. Neverauskaitės, nuovargis yra natūrali organizmo reakcija į žmogaus kūnui ir psichikai per didelį krūvį ir paprastai praeina gavus pakankamai kokybiško poilsio. „Depresijos atveju poilsis nebepadeda – net po atostogų ar laisvadienio žmogus jaučiasi taip pat išsekęs”, – sako psichologė.
Jeigu nemiga, energijos stoka ir nuovargis tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Pasak D. Zalagaitytės, šių simptomų ignoravimas sutrikdo dopamino ir noradrenalino apykaitą smegenyse ir gali transformuotis į gilesnę depresiją ar kitas psichosomatines ligas.
„Jei atpažįstate save – svarbu nesumenkinti savo būsenos. Ilgalaikis emocinis nuovargis nėra silpnumas, tai – požymis, kad per ilgai gyvenote perdėtai išnaudodami savo kūno ir psichikos resursus. Psichologinė pagalba nereiškia, kad nebesusitvarkote. Dažnai tai – ženklas, kad pagaliau renkatės pasirūpinti savimi”, – teigia G. Neverauskaitė.
Pagalba, galinti grąžinti vidinį kvėpavimą
D. Zalagaitytė pabrėžia, jog pirminiai veiksmai, kuriuos reikėtų peržiūrėti savo rutinoje, yra miego kontrolė ir ritmas, kai miegoti nueinama tuo pačiu metu kiekvieną dieną, o prieš miegą bent valandą vengiama ekranų.
„Ne mažiau svarbus yra fizinis aktyvumas, tačiau reikėtų atrasti sau tinkamą veiklą, kuri keltų malonumą, o ne papildomą stresą, – teigia vaistininkė. – Lėtinio streso būsenoje galėtų padėti adaptogenai – ašvaganda ar rausvioji rodiolė, taip pat – B grupės vitaminai, magnio papildai bei Omega-3 riebalų rūgštys.”
Anot G. Neverauskaitės, vienas efektyviausių funkcionuojančios depresijos gydymo metodų yra kognityvinė elgesio terapija: „Jos metu dirbama su mintimis, giliai įsišaknijusiais įsitikinimais apie save ir turimas pareigas, taip pat – su emocijomis, jų atpažinimu ir leidimu jas patirti, o ne „išjungti”. Svarbus akcentas terapijos metu skiriamas ir elgesiui – mažinamas perfekcionizmas ir jo sąsajos su savęs nuvertinimu. Kai kuriais atvejais, ypač kai simptomai užsitęsę ar stiprėjantys, gali būti taikoma psichoterapinio ir medikamentinio gydymo kombinacija.”
Pirmieji nusiskundimai nuskamba vaistinėje
Funkcionuojančią depresiją atpažinti sunku, todėl vaistininkas gali tapti pirmuoju asmeniu, galinčiu padėti pacientui suprasti problemą. Pasak D. Zalagaitytės, svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus nusiskundimus ir jų trukmę.
„Jeigu žmogus sako, kad „kankina nemiga, nors vartoju melatoniną”, „jaučiuosi lyg rūke”, „nėra jėgų susikaupti”, „trūksta energijos atlikti kasdieninius darbus”, jei tai tęsiasi ne pirmą mėnesį, jeigu vis dažniau perkami vaistai nuo galvos skausmo, virškinimo problemų, ieškoma priemonių energijai stimuliuoti arba miegui gerinti, jeigu poilsis negelbsti, o įvairūs tyrimai nerodo jokių patologijų, patariama kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą, galintį įvardyti nusiskundimų priežastis ir padėti suvaldyti problemą”, – pataria vaistininkė.
