Moteris liečia pilvą
AI sugeneruota nuotr.

Manai, kad dubens dugnas per silpnas? Gali būti, kad jis kaip tik per daug įtemptas

Dažnas noras šlapintis, spaudimas dubens srityje, sunkumas atsipalaiduoti tualete ar skausmas sekso metu – simptomai, kuriuos lengva palaikyti „silpno“ dubens dugno požymiais. Juk apie šią kūno vietą dažniausiai girdime vieną patarimą: reikia stiprinti.

Tačiau kartais problema yra visai priešinga. Dubens dugno raumenys gali būti pernelyg įsitempę ir sunkiai atsipalaiduoti. Tokiu atveju dar daugiau suspaudimų nebūtinai yra tai, ko kūnui labiausiai reikia.

Įtemptas dar nereiškia stiprus

Dubens dugną sudaro raumenys ir kitos struktūros, padedančios palaikyti dubens organus bei dalyvaujančios kontroliuojant šlapinimąsi ir tuštinimąsi. Šie raumenys svarbūs ir seksualinei funkcijai.

Kad sistema veiktų sklandžiai, dubens dugnui neužtenka mokėti stipriai susitraukti. Raumenys turi gebėti ir atsipalaiduoti, pailgėti bei tinkamai koordinuoti darbą su kitomis kūno struktūromis.

Kai dubens dugno raumenų tonusas yra per didelis arba jiems sunku atsipalaiduoti, gali atsirasti šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimų ar dubens skausmas. Įdomu tai, kad padidėjęs tonusas ir raumenų silpnumas nebūtinai vienas kitam prieštarauja – raumuo gali būti nuolat įsitempęs, tačiau funkcionuoti neefektyviai.

Dažnai norisi į tualetą

Vienas iš simptomų, galinčių lydėti neatsipalaiduojantį dubens dugną, yra dažnas ar primygtinis noras šlapintis. Kai kurioms moterims taip pat gali būti sunku pradėti šlapintis, atrodyti, kad pūslė išsituštino nevisiškai, arba prireikti pastangų šlapinantis.

Tai nereiškia, kad kiekvienas dažnesnis apsilankymas tualete signalizuoja apie dubens dugno problemą. Panašius simptomus gali sukelti šlapimo takų infekcija, hiperaktyvi šlapimo pūslė ir kitos būklės, todėl vien pagal šį požymį diagnozuoti savęs nereikėtų.

Vis dėlto svarbu žinoti vieną dalyką: dažnas noras šlapintis nebūtinai reiškia, kad dubens dugną reikia dar intensyviau stiprinti.

Seksas tampa skausmingas arba nemalonus

Dar vienas dažnas aukšto dubens dugno raumenų tonuso palydovas – skausmas lytinių santykių metu.

Kai raumenims aplink makštį sunku atsipalaiduoti, įsiskverbimas gali kelti tempimą, spaudimą ar skausmą. Kai kurioms moterims diskomfortas jaučiamas ne tik sekso metu, bet ir po jo. Padidėjęs dubens dugno tonusas siejamas su tokiomis problemomis kaip skausmingi lytiniai santykiai, vulvodinija ar kitos lėtinio dubens skausmo būklės.

Tačiau skausmo sekso metu priežasčių yra daug – nuo makšties sausumo ir infekcijų iki endometriozės ar kitų ginekologinių problemų. Todėl skausmo nereikėtų automatiškai nurašyti nei „įtampai“, nei psichologijai.

Jeigu jis kartojasi, stiprėja arba trukdo seksualiniam gyvenimui, verta pasikalbėti su gydytoju.

Pora lovoje / Pexels nuotr.
Kampus / Pexels nuotr.

Sunku atsipalaiduoti ir tualete

Dubens dugnas dalyvauja ne tik šlapinantis, bet ir tuštinantis. Kad žarnynas galėtų išsituštinti, dalis dubens dugno raumenų turi tinkamai atsipalaiduoti.

Jeigu tai nevyksta, gali atsirasti jausmas, kad reikia stipriai stangintis, kad žarnynas neištuštėja iki galo arba kad tuštinimasis užtrunka neįprastai ilgai. Neatsipalaiduojantis dubens dugnas yra viena iš galimų tokio pobūdžio simptomų priežasčių.

Gali atsirasti spaudimas ar skausmas dubens srityje

Kai kurios moterys jaučia buką maudimą, tempimą, spaudimą ar kitokį neaiškų diskomfortą dubens, tarpvietės ar tiesiosios žarnos srityje.

Tokie simptomai taip pat nėra specifiniai vien įtemptam dubens dugnui – jų priežasčių gali būti daugybė. Tačiau lėtinis dubens skausmas ir padidėjęs dubens dugno raumenų tonusas neretai persidengia.

Būtent todėl vien simptomų sąrašas nėra testas, pagal kurį galima nuspręsti: „mano dubens dugnas įtemptas“. Tam reikalingas individualus įvertinimas.

O kaip Kėgelio pratimai?

Kėgelio pratimai nėra blogi. Jie plačiai naudojami dubens dugno raumenims treniruoti ir gali būti labai naudingi, pavyzdžiui, esant tam tikroms šlapimo nelaikymo formoms.

Problema atsiranda tuomet, kai jie tampa universaliu atsakymu į bet kokį simptomą.

Jeigu raumenims pirmiausia sunku atsipalaiduoti, vien daugiau ir stipriau juos suspaudinėti nėra logiškas pradinis sprendimas. Aukšto tonuso dubens dugno fizioterapijoje daug dėmesio skiriama raumenų atsipalaidavimui, koordinacijai, kvėpavimui ir individualiai parinktam judesiui. Tyrimų apžvalgos rodo, kad specializuota dubens dugno fizioterapija gali padėti esant hiperaktyviam dubens dugnui, nors tyrimų kokybė ir taikomi metodai dar nėra vienodi.

Svarbi ir dar viena detalė: gydymas nebūtinai reiškia, kad raumens apskritai nebegalima sutraukti. Fizioterapijoje gali būti mokomasi ir susitraukti, ir visiškai atsipalaiduoti. Tikslas – ne tiesiog „padaryti dubens dugną minkštesnį“, o grąžinti jam normalų judesį ir kontrolę.

Kėgelio pratimai
Magnific nuotr.

Kodėl dubens dugnas gali likti įsitempęs?

Vienos universalios priežasties nėra.

Padidėjęs dubens dugno tonusas gali būti susijęs su kitomis skausmingomis dubens būklėmis, ankstesniais sužalojimais ar medicininėmis intervencijomis, o kai kurioms moterims svarbūs ir ilgalaikio streso bei nerimo veiksniai. Kartais vienos aiškios priežasties apskritai nepavyksta išskirti.

Todėl verta atsargiai vertinti socialiniuose tinkluose mėgstamus paaiškinimus, kad dubens dugnas įsitempė vien todėl, kad „per daug kontroliuoji“, netinkamai kvėpuoji ar per daug sportuoji. Kūnas retai toks paprastas.

Daug svarbiau vertinti simptomų visumą ir, jei jie nepraeina, ieškoti priežasties kartu su specialistu.

Ne viską reikia dar labiau stiprinti

Gerai funkcionuojantis dubens dugnas turi gebėti ne tik susitraukti, bet ir atsipalaiduoti. Todėl jei jaučiamas skausmas sekso metu, spaudimas dubens srityje, sunku šlapintis ar tuštintis, verta ne aklai didinti Kėgelio pratimų skaičių, o pasitarti su gydytoju ar dubens dugno srityje besispecializuojančiu kineziterapeutu.

Specialistas gali įvertinti ne tik raumenų jėgą, bet ir jų tonusą, gebėjimą atsipalaiduoti bei koordinaciją.

Jei atsiranda stiprus ar staigus skausmas, kraujavimas, kraujas šlapime, karščiavimas ar deginimas šlapinantis, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kartais dubens dugnas iš tiesų būna per silpnas. Tačiau kartais jis jau ir taip dirba per daug. Svarbiausia – atskirti šias dvi būkles, o ne automatiškai manyti, kad visada reikia daugiau stiprinimo.