Masturbacija – tema, apie kurią kalbama vis drąsiau, tačiau kartu ji vis dar apipinta mitais, gėda ir prieštaringomis nuomonėmis. Vieni ją laiko natūralia savęs pažinimo forma, kiti – žalingu įpročiu. Tad kur slypi tiesa? Kada masturbacija yra visiškai normali žmogaus seksualumo dalis, o kada ji gali tapti problema ar net priklausomybe?
Kas yra masturbacija ir kodėl žmonės tai daro?
Masturbacija – tai savęs stimuliavimas siekiant seksualinio malonumo. Ji būdinga tiek moterims, tiek vyrams, įvairaus amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jie turi partnerį.
Žmonės masturbuojasi dėl įvairių priežasčių:
- norėdami patirti seksualinį malonumą;
- siekdami pažinti savo kūną ir seksualines reakcijas;
- norėdami sumažinti įtampą ar stresą;
- kai nėra partnerio arba santykiai laikinai netenkina;
- kaip būdą užmigti ar atsipalaiduoti.
Medicinos ir psichologijos požiūriu, masturbacija pati savaime nėra nei liga, nei iškrypimas.
Kada masturbacija laikoma norma?
Masturbacija laikoma normalia, kai:
- ji netrukdo kasdieniam gyvenimui (darbui, mokslams, santykiams);
- nekelia kaltės, gėdos ar vidinio konflikto;
- yra sąmoningas pasirinkimas, o ne nekontroliuojamas impulsas;
- nepakeičia emocinio artumo su partneriu (jei santykiai yra);
- nesukelia fizinių ar psichologinių problemų.
Daugeliui žmonių tai – viena iš seksualinės sveikatos dalių. Tyrimai rodo, kad saikinga masturbacija gali:
- padėti sumažinti stresą;
- pagerinti miego kokybę;
- padėti pažinti savo kūną ir poreikius;
- netgi pagerinti seksualinį gyvenimą poroje.
Kaip atskirti įprotį nuo priklausomybės?
Problema prasideda ne tada, kai žmogus masturbuojasi, o tada, kai jis praranda kontrolę.
Masturbacija gali tapti priklausomybe, jei pasireiškia šie požymiai:
Pagrindiniai įspėjamieji signalai
- Nuolatinis, stiprus poreikis masturbuotis, net kai tam netinkamas laikas ar vieta.
- Masturbacija tampa pagrindiniu būdu tvarkytis su stresu, liūdesiu, nerimu ar vienatve.
- Nepavyksta sumažinti ar nutraukti šio elgesio, nors žmogus to nori.
- Dėl to nukenčia darbas, mokslai, santykiai ar socialinis gyvenimas.
- Atsiranda kaltė, gėda, savęs nuvertinimas po masturbacijos.
- Reikia vis intensyvesnių dirgiklių (dažnai – pornografijos), kad būtų pasiektas tas pats efektas.
Svarbu pabrėžti: ne dažnis lemia priklausomybę, o poveikis gyvenimo kokybei.
Masturbacija ir pornografija – ne tas pats
Dažnai priklausomybė vystosi ne nuo pačios masturbacijos, o nuo nuolatinio pornografijos vartojimo. Pornografija gali:
- iškreipti realius lūkesčius apie seksą ir kūną;
- sumažinti pasitenkinimą realiais santykiais;
- skatinti emocinį atsiribojimą;
- didinti poreikį vis stipresniems dirgikliams.
Tokiais atvejais masturbacija tampa ne malonumo, o emocinio pabėgimo priemone.
Kaip suprasti, ar verta sunerimti?
Užduokite sau kelis klausimus:
- Ar aš masturbuojuosi, nes noriu, ar todėl, kad „negaliu nesimasturbuoti“?
- Ar tai man padeda jaustis geriau ilgalaikėje perspektyvoje?
- Ar dėl to slepiu, meluoju ar vengiu artumo?
- Ar mano gyvenimas be to būtų pilnavertiškesnis?
Jei atsakymai kelia nerimą – tai ženklas, kad verta stabtelėti ir įsiklausyti į save.
Ką daryti, jei atrodo, kad masturbacija tampa problema?
- Be savęs kaltinimo. Gėda tik stiprina problemą.
- Ieškoti tikrosios priežasties – dažnai tai emocinis nuovargis, vienatvė, nerimas.
- Keisti streso valdymo būdus (judėjimas, kūryba, bendravimas).
- Riboti pornografijos vartojimą arba daryti pertrauką.
- Jei sunku susitvarkyti pačiam – kreiptis į psichologą ar seksologą.
Pagalbos ieškojimas nėra silpnumas – tai brandos ženklas.
Ką daryti, jei tapau priklausomas/a nuo masturbacijos?
Jei skaitai šį tekstą, labai tikėtina, kad jau padarei pirmą ir svarbiausią žingsnį – pripažinai problemą. Tai nėra silpnumo ženklas. Priešingai – tai brandos, savimonės ir noro keisti savo gyvenimą įrodymas.
Svarbu žinoti: tu nesi „sugedęs“ ar „nenormalus“. Priklausomybė nuo masturbacijos dažniausiai nėra apie seksą – ji apie emocijas, įtampą, vienatvę ar pabėgimą.
1. Nustok save kaltinti
Kaltė ir gėda – didžiausi priklausomybės stiprintojai. Kuo labiau save spaudi, tuo labiau norisi pabėgti… ir ratas sukasi iš naujo.
Vietoj to pasakyk sau:
„Aš susidūriau su sunkumu, bet tai nereiškia, kad esu blogas žmogus.“
Pokytis prasideda ne nuo savęs baudimo, o nuo supratimo.
2. Suprask, kodėl tai vyksta
Paklausk savęs sąžiningai (be saviplakos):
- Kada dažniausiai kyla noras masturbuotis?
- Kokią emociją tuo metu jaučiu – stresą, nuobodulį, vienatvę, nerimą?
- Ar tai mano būdas nusiraminti, „atsijungti“, pabėgti nuo minčių?
Labai dažnai masturbacija tampa emociniu nuskausminamuoju, o ne malonumu.
3. Atskirk masturbaciją nuo pornografijos
Daugeliu atvejų priklausomybė susijusi ne tiek su masturbacija, kiek su:
- nuolatiniu pornografijos vartojimu;
- dopamino „šuoliais“;
- vis stipresnių dirgiklių poreikiu.
Jei nori pradėti keistis:
- ribok arba visiškai sustabdyk pornografijos vartojimą;
- naudok filtrus, blokavimo programas;
- venk situacijų, kurios automatiškai veda prie įpročio.
Tai gali būti sunku, bet labai efektyvu.
4. Ne kovok – keisk įpročius
Vien tik „nebemasturbuosiu“ dažnai neveikia. Smegenims reikia alternatyvos.
Pabandyk:
- fizinį judėjimą (ėjimą, sportą, tempimus);
- šaltą dušą ar kvėpavimo pratimus;
- trumpą išėjimą į lauką;
- pokalbį su žmogumi (net trumpą žinutę);
- rankų užimtumą (rašymas, tvarkymas, piešimas).
Tikslas – nutraukti automatinę grandinę.
5. Mokykis būti su savo emocijomis
Tai viena sunkiausių, bet svarbiausių dalių. Kai nebeslopini emocijų, jos pradeda „kalbėti“.
Leisk sau:
- pabūti su nerimu, liūdesiu ar tuštuma;
- juos įvardyti („dabar jaučiu…“);
- suprasti, kad emocijos praeina, net jei jų neslopini.
Tai keičia santykį su savimi iš esmės.
6. Nusistatyk realius, ne idealius tikslus
Tikslas nėra „daugiau niekada“.
Tikslas – mažiau, sąmoningiau, sveikiau.
Net:
- viena diena be įpročio,
- viena sąmoningai atpažinta pagunda,
- vienas pasirinkimas sustoti
– jau yra progresas.
7. Kreipkis pagalbos – tai labai svarbu
Jei jauti, kad:
- pats nebesusitvarkai,
- problema kartojasi,
- nukenčia santykiai ar savivertė,
psichologas ar seksologas gali labai padėti.
Tai nėra „kraštutinis variantas“. Tai normalus būdas pasirūpinti savimi.
8. Atmink: tu nesi savo priklausomybė
Tai, ką darai, nėra tai, kas tu esi.
Tu esi žmogus, kuris:
- ieško palengvėjimo,
- nori jaustis geriau,
- bando susitvarkyti su savo vidiniais sunkumais.
Ir tai jau daug.
