Turėti partnerį ir vis tiek masturbuotis – tema, apie kurią retai kalbama garsiai. Vieniems tai atrodo visiškai natūralu, kitiems kelia kaltę ar klausimą, ar su santykiais viskas gerai. Iš tiesų masturbacija santykiuose nebūtinai reiškia problemą, tačiau tam tikrais atvejais ji gali tapti signalu, kurį verta išgirsti.
Ar tai problema, kai turi partnerį?
Trumpas atsakymas – ne, daugeliu atvejų tai yra normalu. Seksualinė sveikata nereiškia, kad visi poreikiai turi būti tenkinami tik poroje. Žmogus išlieka atskiras individas net ir artimuose santykiuose.
„Normalu“ santykiuose nėra vienas konkretus scenarijus. Svarbiausia ne tai, kaip elgiasi kiti, o ar pasirinktas modelis nesukelia įtampos, kaltės ar emocinio atitolimo.
Problema dažniausiai kyla ne dėl pačios masturbacijos, o dėl to, kaip ji suvokiama ir kokias emocijas sukelia.
Kodėl žmonės masturbuojasi net būdami santykiuose?
Masturbacijos priežastys dažnai neturi nieko bendro su partneriu ar santykių kokybe. Žmonės masturbuojasi dėl skirtingų priežasčių: norėdami atsipalaiduoti, sumažinti stresą, geriau pažinti savo kūną ar tiesiog greičiau patenkinti seksualinį poreikį.
Santykiuose labai dažnai susiduriama su skirtingu libido. Vienas partneris gali norėti sekso dažniau, kitas – rečiau. Tokiais atvejais masturbacija tampa būdu pasirūpinti savo poreikiais, nesukeliant spaudimo kitam žmogui.
Be to, masturbacija leidžia palaikyti ryšį su savimi – savo kūnu, pojūčiais, seksualumu. Tai nebūtinai konkuruoja su santykiais, o kartais net padeda juos palaikyti.
Kaip tai veikia seksualinę sveikatą?
Seksualinė sveikata apima ne tik seksą su partneriu, bet ir santykį su savo kūnu. Masturbacija gali padėti geriau suprasti, kas teikia malonumą, kas kelia įtampą, kaip keičiasi poreikiai skirtingais gyvenimo etapais.
Kai kuriais atvejais tai net pagerina poros seksualinį gyvenimą – žmogus, kuris gerai pažįsta savo kūną, dažnai lengviau komunikuoja savo norus partneriui. Masturbacija taip pat gali padėti sumažinti stresą, pagerinti miegą ir bendrą savijautą.
Svarbiausia, kad ji netaptų vieninteliu intymumo šaltiniu, jei santykiuose trūksta emocinio ryšio.
Seksas ir masturbacija: ar jie konkuruoja tarpusavyje?
Dažnai manoma, kad masturbacija mažina norą seksui, tačiau tai nėra universali taisyklė. Daugeliui žmonių seksas ir masturbacija atlieka skirtingas funkcijas. Seksas dažniau siejamas su emociniu ryšiu, artumu, buvimu kartu, o masturbacija – su individualiu atsipalaidavimu.
Kai šios dvi patirtys nekonkuruoja, o papildo viena kitą, santykiai dažnai tampa lankstesni ir mažiau įtempti. Svarbiausia – ne kiekybė, o tai, kaip jaučiasi abu partneriai.
Kada tai natūrali santykių dalis, o kada – signalas?
Svarbiausias klausimas šioje temoje – ne „ar masturbuojiesi“, o „kodėl“. Pati masturbacija nėra problema, tačiau tam tikri požymiai gali rodyti gilesnius emocinius ar santykių sunkumus.
Vertėtų atkreipti dėmesį, jei:
- Masturbacija visiškai pakeičia artumą poroje. Jei ji tampa vieninteliu seksualinio iškrovimo būdu, o fizinis ir emocinis artumas su partneriu nuosekliai nyksta.
- Atsiranda slaptumas, gėda ar baimė būti „pagautam“. Nuolatinė įtampa ir slėpimas dažniau rodo vidinį konfliktą ar nesaugumą nei pačią problemą dėl elgesio.
- Silpnėja emocinis ryšys ir bendravimas. Kai partneriai vengia kalbėti apie poreikius ir jausmus, individualūs sprendimai gali pakeisti tarpusavio dialogą.
- Masturbacija tampa pagrindiniu būdu tvarkytis su stresu ir neigiamomis emocijomis. Jei tai vienintelė nusiraminimo priemonė, verta paieškoti ir kitų emocinės reguliacijos būdų.
Kaip apie tai kalbėtis su partneriu be įtampos?
Pokalbis apie masturbaciją santykiuose daugeliui atrodo nejaukesnis nei pats faktas. Dažniausiai įtampa kyla ne dėl temos, o dėl baimės būti neteisingai suprastam – kad partneris pasijus atstumtas, nepakankamas ar įžeistas. Todėl svarbiausia ne tik ką sakyti, bet ir kaip.
Padeda keli paprasti principai:
- Rinkitės ramų momentą, ne konflikto metu. Apie jautrius dalykus geriau kalbėti tada, kai tarp jūsų nėra įtampos. Pokalbis „iš emocijos“ dažniau virsta gynyba nei supratimu.
- Naudokite „aš“ kalbą, o ne kaltinimus. Vietoj „tu manęs nebenori“ geriau sakyti „pastebiu, kad mano seksualiniai poreikiai kartais skiriasi ir norėčiau apie tai pasikalbėti“. Tai mažina partnerio gynybiškumą.
- Aiškiai atskirkite masturbaciją nuo partnerio vertinimo. Svarbu įvardyti, kad tai nėra partnerio „nepakankamumo“ ženklas. Daugelis žmonių masturbuojasi ne todėl, kad trūksta traukos, o todėl, kad turi individualų poreikį.
- Įvardykite tikslą – suprasti, o ne laimėti. Pokalbio tikslas neturėtų būti įrodyti savo teisumą. Tikslas – geriau suprasti vienas kito poreikius ir ribas.
- Užduokite atvirus klausimus. Pavyzdžiui: „Kaip tu tai matai?“, „Ką tau reiškia seksualinis artumas?“ Tai atveria dialogą, o ne uždaro jį į dvi pozicijas.
- Normalizuokite nejaukumą. Galima tiesiai pasakyti: „Man truputį nejauku apie tai kalbėti, bet man svarbus mūsų atvirumas.“ Tai nuima dalį įtampos.
Kaip rasti balansą tarp bendro artumo ir individualaus seksualinio poreikio?
Balansas nėra pastovus – jis keičiasi kartu su gyvenimo etapais, stresu, emocine būsena. Santykiuose poreikiai retai sutampa idealiai, todėl svarbiau juos derinti, nei siekti tobulo suderinamumo.
Pirmas žingsnis – įvardyti savo poreikį sau pačiam. Ar masturbacija yra atsipalaidavimo būdas? Ar sekso trūksta dėl laiko, nuovargio, ar emocinio atstumo? Sąmoningumas padeda atskirti tikrą poreikį nuo įpročio.
Antras žingsnis – ramiai pasikalbėti su partneriu apie lūkesčius, ne kaip apie problemą, o kaip apie skirtumus. Skirtingas libido nereiškia nesuderinamumo – dažnai tai tiesiog skirtingas tempas.
Trečia, verta susitarti dėl abipusiai priimtino lankstumo. Tai gali reikšti, kad kartais daugiau dėmesio skiriama bendram artumui, o kartais paliekama erdvės individualiam poreikiui be kaltės jausmo.
Balansas atsiranda tada, kai nei seksas, nei masturbacija nevirsta pareiga ar spaudimu, o išlieka pasirinkimu.
Masturbacija santykiuose savaime nėra nei problema, nei grėsmė. Dažniausiai tai tiesiog dalis individualaus seksualinio gyvenimo. Tačiau atvirumas sau ir partneriui padeda suprasti, kada tai yra natūralu, o kada – ženklas, kad santykiams reikia daugiau dėmesio.
