Trečiadienis, 21 valanda. Vaikai miega, darbai baigti, telefonai padėti į šalį. Pagaliau laikas seksui. Skamba ne itin romantiškai? Galbūt. Tačiau poroms, kurių kasdienybėje vis sunkiau rasti laiko vienas kitam, seksas pagal kalendorių kartais tampa sąmoningu pasirinkimu. Tik ar iš anksto suplanuotas intymumas gali būti toks pat aistringas kaip spontaniškas? Ir kada toks susitarimas padeda santykiams, o kada tampa dar viena pareiga?
Ar tikrai geras seksas turi būti spontaniškas?
Romantiniuose filmuose seksas beveik niekada neplanuojamas. Pakanka vieno žvilgsnio, netikėto bučinio ar prisilietimo, ir visa kita akimirksniu praranda svarbą. Toks spontaniškumo idealas persikelia ir į realius santykius, kuriuose dažnai tikimės, kad geismas atsiras savaime.
Tačiau ilgalaikiuose santykiuose aplinkybės keičiasi. Darbai, vaikai, buitis, nuovargis ir nuolatinis skubėjimas gali palikti vis mažiau vietos intymumui. Net ir vienas kitą mylintys partneriai kartais pastebi, kad seksas tapo tuo, kam laiko lieka tik atlikus visus kitus darbus.
Įdomu tai, kad spontaniškas seksas nebūtinai yra malonesnis.
2024 m. žurnale „The Journal of Sex Research“ paskelbtame tyrime mokslininkai analizavo žmonių požiūrį į spontanišką ir planuotą seksą. Nors dalyviai dažniau tikėjo, kad spontaniškas seksas teikia daugiau pasitenkinimo, tyrimų rezultatai neparodė nuoseklaus jo pranašumo prieš planuotą intymumą.
Kitaip tariant, vien tai, kad seksui iš anksto numatytas laikas, dar nereiškia, kad jis bus mažiau malonus.
Kodėl kai kurioms poroms seksą tenka planuoti?
Santykių pradžioje seksualinis potraukis dažnai būna intensyvus, o galimybių pabūti dviese atsiranda lengviau. Tačiau po kelerių metų gyvenimo kartu situacija gali atrodyti visai kitaip.
Vienas partneris vakare jaučiasi išsekęs, kitas dar turi nebaigtų darbų. Kai pagaliau abu atsigula į lovą, noras miegoti dažnai būna stipresnis už norą mylėtis.
Tokiais atvejais planavimas leidžia intymumui skirti laiko nelaukiant, kol visos aplinkybės savaime taps palankios.
Kad tai gali būti naudinga, rodo ir naujesni tyrimai. 2025 m. paskelbtame eksperimentiniame tyrime, kuriame dalyvavo 514 mažus vaikus auginančių tėvų, žmonės, paskatinti palankiau vertinti planuojamą seksą ir jį planuoti, po dviejų savaičių nurodė dažniau mylėjęsi ir jautę didesnį seksualinį potraukį nei kontrolinės grupės dalyviai.
Žinoma, tai nereiškia, kad seksas pagal grafiką tinka kiekvienai porai. Tačiau rezultatai leidžia manyti, kad pats planavimas nebūtinai kenkia aistrai.
Geismas kartais atsiranda tik prasidėjus artumui
Viena dažniausių klaidingų prielaidų apie seksualumą – įsitikinimas, kad prieš kiekvieną intymų susitikimą turime jausti stiprų potraukį.
Seksualinės medicinos specialistai išskiria spontanišką ir reaguojamąjį geismą. Pirmuoju atveju noras atsiranda savaime, o antruoju jis gali sustiprėti jau prasidėjus maloniam fiziniam ar emociniam artumui.
Tai reiškia, kad kartais žmogus iš pradžių nejaučia stipraus seksualinio potraukio, tačiau bučiniai, švelnūs prisilietimai ar atsipalaidavimas gali padėti jam atsirasti.
Būtent todėl iš anksto sutartas vakaras kai kurioms poroms gali būti naudingas. Jis suteikia galimybę neskubėti ir sutelkti dėmesį vienam į kitą.
Vis dėlto svarbu nepainioti reaguojamojo geismo su pareiga mylėtis. Seksualinis noras gali atsirasti artumo metu, tačiau gali ir neatsirasti. Abu variantai yra normalūs, o kiekvienas partneris turi teisę bet kuriuo metu sustoti.
Kaip suplanuoti seksą, kad jis netaptų pareiga?
Didžiausias skirtumas slypi ne kalendoriuje, o tame, dėl ko pora iš tiesų susitaria.
Jeigu penktadienio vakaras tampa privalomu laiku seksui, toks planavimas gali sukelti spaudimą. Ypač jei vienas partneris jaučiasi turintis pateisinti kito lūkesčius.
Kur kas naudingiau susitarti dėl laiko intymumui, neįsipareigojant konkrečiam rezultatui.
Galbūt tai bus vakaras be telefonų, ilgesnis pokalbis, masažas ar bučiniai, kurių niekas neskubins nutraukti. Jei abu norės, toks artumas gali natūraliai peraugti į seksą.
Svarbu atsižvelgti ir į savo gyvenimo ritmą. Jei vakarais abu jaučiatės išsekę, intymumui galima skirti savaitgalio rytą ar kitą laiką, kai turite daugiau energijos.
Planuotas seksas taip pat nereiškia, kad reikia atsisakyti spontaniškumo. Flirtuojanti žinutė dieną, netikėtas prisilietimas ar užuomina apie būsimą vakarą gali sukurti malonų laukimo jausmą.
Juk žinojimas, kada būsite dviese, dar nereiškia, kad iš anksto žinote, kaip viskas klostysis.
O jeigu suplanuotą vakarą sekso vis tiek nesinori?
Tai visiškai įmanoma, net jei prieš kelias dienas abu laukėte susitikimo.
Seksualinis potraukis nėra pastovus. Jam įtakos gali turėti stresas, miego trūkumas, hormonų pokyčiai, vartojami vaistai, fizinė savijauta ir santykių kokybė.
Todėl suplanuotas intymumas neturėtų reikšti įsipareigojimo būtinai mylėtis.
Jeigu vienam partneriui nesinori, svarbu, kad apie tai būtų galima pasakyti be kaltės jausmo. Kartais vakaras gali baigtis apsikabinimu, o kartais abu nuspręs jį perkelti.
Tačiau jei mintis apie seksą nuolat kelia įtampą, verta pasidomėti gilesnėmis priežastimis. Galbūt santykiuose kaupiasi neišspręsti konfliktai, trūksta emocinio artumo arba vienas partneris jaučiasi spaudžiamas.
Tokiais atvejais papildomas laikas miegamajame problemos neišspręs. Pirmiausia gali prireikti atviro pokalbio, o kartais ir porų ar seksualinės sveikatos specialisto pagalbos.
Galbūt romantiką žudo ne planavimas, o laiko vienas kitam trūkumas?
Ilgalaikiuose santykiuose romantika ne visada atrodo kaip netikėtas aistringas vakaras. Kartais ji pasireiškia daug paprasčiau – sąmoningu sprendimu skirti vienas kitam dėmesio, net kai gyvenimas pilnas kitų įsipareigojimų.
Seksas pagal grafiką nėra universalus būdas susigrąžinti aistrą. Tačiau poroms, kurios pasiilgsta fizinio artumo, bet nuolat neranda jam laiko, toks susitarimas gali būti vertas išbandymo.
Svarbiausia, kad jis nevirstų pareiga ar santykių kokybės matu.
Nes suplanuoti laiką seksui nereiškia suplanuoti geismą. Tai tik galimybė jam atsirasti – be skubėjimo, spaudimo ir amžino laukimo, kol pagaliau pasitaikys tinkama akimirka.
