Ne visos klaidos sekso metu yra akivaizdžios. Dažniau jos tampa įpročiais lovoje – judesiais ir prisilietimais, kuriuos kartoji taip dažnai, kad net nebekeli klausimo, ar jie vis dar veikia.
Ir būtent tada pradeda keistis pojūtis. Ne staiga. Tiesiog po truputį mažėja jautrumas, dingsta įsitraukimas, viskas ima jaustis labiau pažįstama nei gyva.
Ir dažniausiai problema ne tame, kad darai per mažai, o tame, kad viskas vyksta per daug nuspėjamai.
Per greitai pereini prie esmės
Dažnai viskas prasideda be preliudijos. Ne todėl, kad ji nereikalinga, o todėl, kad atrodo, jog jau aišku, kas veikia, ir nėra prasmės užtrukti.
Problema ta, kad kūnas dar nebūna pasiruošęs. Jautrumas dar neatsiradęs, o tu jau bandai jį išnaudoti, todėl net tai, kas įprastai veikia, jaučiasi silpniau.
Tai nėra klaida technikoje. Tai klaida laike.
Kaip tai pakeisti
Pradėk nuo viso kūno, ne nuo vienos vietos. Kuo mažiau skubėjimo link tikslo, tuo daugiau erdvės atsirasti pačiam pojūčiui.
- ilgiau pabūk ties vietomis, kurios dažnai lieka nuošalyje – kaklas, nugara, klubai;
- nekeisk visko per greitai – leisk vienam prisilietimui sustiprėti, kol atsiras reakcija;
- keisk spaudimą ir judesį, bet nešokinėk nuo vieno prie kito kas kelias sekundes;
- įtrauk daugiau fizinio kontakto, ne tik konkretų veiksmą – rankos, artumas, buvimas šalia;
- stebėk, kada kūnas pats pradeda reaguoti – tai ženklas, kad gali judėti toliau;
- jei jauti, kad skubi, sąmoningai sulėtink tempą bent trumpam – tai dažnai iš karto pakeičia pojūtį;
Kai pradžia turi daugiau laiko, viskas, kas vyksta vėliau, jaučiasi stipriau ir natūraliau.
Tai, kas veikė anksčiau, nebūtinai veikia dabar
Lengva remtis tuo, kas kažkada suveikė. Ypač jei tai davė rezultatą – natūralu prie to grįžti. Tie patys judesiai, ta pati eiga, tas pats būdas. Kurį laiką tai veikia be problemų, kol vienu momentu pradedi jausti, kad efektas nebe tas.
Ne dėl to, kad kažkas pasikeitė kardinaliai, o dėl to, kad kūnas priprato. Tai, kas anksčiau kėlė stiprų pojūtį, tampa pažįstama ir mažiau jautru.
Kaip tai pakeisti
Neatsisakyk to, kas veikė – bet nustok tuo apsiriboti.
- įvesk mažus pokyčius vietoj to, kad kartotum viską identiškai;
- keisk ne viską iš karto, o vieną dalyką – prisilietimo vietą, spaudimą ar judesį;
- jei jauti, kad efektas silpnėja, tai signalas ne spausti stipriau, o pabandyti kitaip;
- derink tai, kas pažįstama, su tuo, kas nauja – kontrastas dažnai sukuria stipresnį pojūtį;
- leisk sau eksperimentuoti be išankstinio plano – ne viskas turi būti nuspėjama.
Kūnas geriausiai reaguoja ne į tai, kas kartojasi, o į tai, kas kinta.
3. Per daug galvoji, per mažai jauti
Yra momentas, kai pradedi stebėti save iš šono. Ar viskas vyksta gerai, ar pakankamai stengiesi, ar reakcija tokia, kokios tikėtumeisi. Dėmesys persikelia nuo to, kas vyksta, į tai, kaip tai atrodo.
Ir tada kažkas pasikeičia. Pojūtis lieka, bet jis tampa silpnesnis, tarsi foninis, nes dalis dėmesio jau nebe ten.
Kaip tai pakeisti
Grąžink dėmesį į tai, ką pats jauti, o ne kaip viskas turėtų atrodyti.
- mažiau analizuok, daugiau stebėk kūno pojūtį realiu laiku;
- jei pagauni save galvojant, tiesiog grįžk į prisilietimą, kvėpavimą, kontaktą;
- nebandyk visko kontroliuoti – leisk situacijai vystytis natūraliai;
- vietoj klausimo ar viskas gerai, sutelk dėmesį į tai, kas vyksta dabar;
- kuo mažiau spaudimo sau, tuo lengviau atsiranda natūralus įsitraukimas.
Kai dingsta poreikis viską vertinti, atsiranda daugiau vietos pačiam pojūčiui.
Dėmesys krypsta į rezultatą, o ne į patį procesą
Lengva pradėti galvoti apie pabaigą dar prieš jai atsirandant.
Tada ateina skubėjimas – bandymas paspartinti, sustiprinti, „nuvesti iki galo“. Vietoj to, kad sektum, kas vyksta, pradedi koncentruotis ten, kur, tavo manymu, turėtų suveikti.
Ir tada pojūtis pradeda trūkinėti, nes dėmesys jau nebe ten. Ne į reakciją, ne į kūną, o į tai, ar viskas vyksta taip, kaip tikėtasi. Ir kuo labiau bandai tai kontroliuoti, tuo mažiau lieka spontaniškumo.
Kaip tai pakeisti
- jei pagauni save skubant, sąmoningai sulėtink judesį bent kelioms sekundėms;
- nustok stiprinti tą patį veiksmą – vietoj to pakeisk vietą ar prisilietimo tipą;
- kai jauti, kad artėja orgazmas, neintensyvink visko iš karto – išlaikyk tai, kas veikia, be staigių pokyčių;
- daryk trumpas pauzes vietoj nuolatinio veikimo – jos dažnai sustiprina pojūtį labiau nei bandymas daryti daugiau.
Kai dėmesys grįžta į tai, kas vyksta dabar, pojūtis tampa stabilesnis ir stipresnis.
Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai nustoji veikti iš įpročio ir pradedi reaguoti į tai, kas vyksta.
