Kiek daug painių, klaidžių kelių Kiek žodžių daug neištartų Kiek nepražydusių gėlių Ir mes šioj žemėj ne kartu Kiek daug...
A
Naujausias
Niekaip negaliu pamiršt dienų, kurias praleidome kartu Buvo jau gražu, žydėjo gėlės, dūzgė bitės ant gėlių Niekaip negaliu suprast, kodėl...
Aš mylėjau tave tau nežinant Tau nežinant tave aš myliu Mano meilė plati kaip žvaigždynai Kaip žydėjimas lauko gėliu Ar mylėjai mane nežinojau Ar mylėsi paklausti bijau Eisiu eisiu, rugsėjui lašnojant Į tave kaip ligšiolei ėjau Vėlu vakarą, rudenį pilką Tavo balsas per rūką aidės Šauks į kelią, į tolimą ilgą...
https://youtube.com/watch?v=aPFZprn8Yxw Ta tamsa – kur pasidėti, Kai nei žemės, nei dangaus. Nykiai smilksta cigaretė – Lyg viena, lyg be žmogaus....
Aš nežinau, kas bus rytoj, Pabūk, pabūk dar, senas drauge. Gal susitiksime ne tuoj, Kažkoks kartėlis gerklę graužia. Būk geras,...
Dar mokam drauge šypsotis, Dar pasiilgstam, būna. Bet meilė jau mums tik žodis, Ir žodžio daugiau nei kūno. Dar permuša tylą širdys, Dar plaukus suranda pirštai. Dar šaukiam, bet nebegirdim, Kad baigias kažkas, kad miršta. Pro mūsų langus jau Vienatvė žvalgosi Juodu liūdnu paukščiu. Sunkėja debesys Ir delnas gniaužiasi Į...
Jaunystė prabėgo, laukai nurudavo, Pravirko kaštonas, pažvelgęs žemyn. Palinko prie kelio į rudenį savo Ir, nieko nesakęs, nuėjo tolyn. O,...
Kai pasibels lietus į gatvės grindinį, Kai pasibels lietus į tavo širdį, Tu nesislėpk, nuo jo nebėk, Jei sulijai nesigailėk....
Su žmonėm, kurie gyvena, su žmonėm, kurie nakvoja ant baltų, ramių pagalvių ar prie bėgančio vandens, nakčiai laužą prigesinę, lengvą mintį pasikloję ir sulaukę, kol ties veidu begalybė pasilenks. Su žmonėm, kurie sustoja ir akis pakėlę žiūri į neramų, aukštą dangų, ir nežino, ko baugu: ar kad vakaras užėjo, ar...
Jeigu kartais būna tau sunku, Neprašyk žvaigždžių, kad jos eitų kartu, Pasibaigs naktis ir išauš diena, Vėl sėdėsi pievoj tu...
Už girių, už kalnų, ant pilko lauko Manęs seniai jau laukia namai. Nei paukščių, nei gėlių ant pilko lauko, Bet...
Manęs seniai jau nieks manęs nebeįleidžia Į šalį, kur vadinasi Vaikystė – Virš pievų jos, sapnų sparnus išskleidęs, Tiktai nakčia aš begaliu praskristi. Ant vartų dvidešimt ir penkios spynos, O ežere giliam paskendęs raktas… Pirkau žaislinę gaisrinę mašiną, O ji mane ten vežti atsisakė. Keliausiu į Mėnulio parduotuvę, Parduosiu sapną...
