Man patinka taip gyvent Pakeičiau sparnus Jau galiu pakilt Pamečiau raktus Ir manęs nieks neužrakins Žengti ar nežengt? Man patinka...
Atlanta
atsitiktinis
Ar atsimeni dar mus? Ar prisimeni džiaugsmus ir vargus? Ar išsaugojai žodžius, kuriuos sakei? Tu sakei „jokių ribų“ Tu degei...
Tu vėl uždegi saulę manyje, Taip lengva keisti pasaulį viduje, Gražius žodžius iš lūpų imsiu nebyliai, Aš jau pasiruošiau gyventi gerai. Mano nuotaika gera ryte Bunda prie manęs anksčiau nei aš. Žadintuvas ims nekęst manęs, Bet vėliau pripras, o man tas pats. Neskubėsiu aš, laisvė manyje, Nuo šiol pirmadienis gera...
Tu esi toli toli Bet mane vis tiek pasieksi Jei dabar gali gali Kuo greičiau mane palieski Ten giliai giliai...
Lekia padangėm gulbės baltos, Puošia žibuoklės jų sparnus. Bunda čia pat žaliasis krantas, Saulė ir ajeras švelnus Lydėk mane, lydėk...
Kai pilka kregždutė padangėm nardo, Jai labai pavydžiu žydrų kelių, Vėjas man pasakė vien tavo vardą, Bet tavęs surasti aš negaliu, Skaidriom naktim, klausiu savo ežerų, Sapnuos matau žiburius žarų O kaip arti čia susirenka keliai, Kokie karšti žemės spinduliai! Kai pabundu aš iš upių gilumos, Neberandu žemėj tylumos, Aplink...
Daugiau jokio turinio
