Ar pameni, sakei Ne visos pasakos pasibaigia gerai Ir kad gera labai Kai ant balto ryškiai juodu savo paslaptis rašai...
Eva
atsitiktinis
Aš nieko nežinau, tačiau Mintimis save kasdien verčiu Sielos kojas bėgti, bėgti taip, Lyg paskutinį kartą. Aš manau Nebereikia, reikia...
Aš pasislėpsiu po spalvotu skėčiu Ir geltonom gatvėm vaikštinėsiu. Saulę pabučiuosiu, klausinėsiu jos kur tu, Bet atsakau – aš negirdžiu. Piedainis: Nesislėpkim nuo vėjo, jis kvepia kaip medus. Jau rudenėlis nurenginėja jau miegančius medžius. Žinai, aš nepastebėjau, kad jau vakarėja Ir spalvą jau keičia dangus. Ilgai pro langą balose stebėsiu...
Planetos dydžio bučinys Pritrenkė mane Nuo jo iš patalų baltų Nebegaliu pakilt Aplink neliko net daiktų Tu juos pradanginai Dabar...
Pakeliui i saulę įkvėpk dar gryno oro Ir dar nevėlu sugalvot eilinį norą. Prisimink, ką žemėj savo palieki, Ar rasi...
Mėnulis sudyla, medžiai nutyla, aš einu kirptis. Už kampo iššauna zvimbiančią kulką, tiesiai į kaktą. Bet nepataiko, kas pasitaiko – sulinkę taikikliai. O aš vis šypsausi, suknutę taisausi – štai kokia aš graži. Priedainis Viso gero, mano mielas mieste, Būsiu įrašyta tavo atmintin. Bet ko gero tai priežastis niekinga, Kiek...
Ei, niekad manęs neprašei Širdin įsileist giliai, Bet nenoriu keisti to… Tu, tu moki būti švelnus, Tu moki būti meilus...
