Mėnulis sudyla, medžiai nutyla, aš einu kirptis.
Už kampo iššauna zvimbiančią kulką, tiesiai į kaktą.
Bet nepataiko, kas pasitaiko – sulinkę taikikliai.
O aš vis šypsausi, suknutę taisausi – štai kokia aš graži.
Priedainis
Viso gero, mano mielas mieste,
Būsiu įrašyta tavo atmintin.
Bet ko gero tai priežastis niekinga,
Kiek nedaug tereikia mudviem su tavim.
Žvaigždės nuo šalčio tarytum užgeso, beveik nematyti.
Ašarom krito, rožėm pavirto ir įkyrėjo.
Nevykusią prozą apie Spinozą nejaugi skaitysi,
O aš vis šypsausi, suknutę taisausi, ji plaikstosi vejuje.
Priedainis 2 k.
Viso gero, mano mielas mieste…
