Kaip vanduo, kur plauki Kitas krantas, mano miela, tau toli O bonžur, kas čia vyksta Meilės medis vasarą pražysta Tu...
T
Seniausias
Vieną vakarą visai ne ryte Svetimam atsidūręs mieste Pasiklydau ieškodamas kelio atgal minioje Aš paklausiau, kas man padės, Man atsake...
Jausmas, o tas keistas jausmas Kurį jaučiu kas dieną, kiekvieną dieną Jaučiu jį šiandien… O saule, kuri taip švelniai šviečia, Kuo be tavęs tikėčiau, Sakau atvirai, myliu tave labai. Priedainis: O tu saule, mano saule aš svajoju Paversti pasaulį į rojų, Noriu nuskrist, kur neskraidė paukščiai, Noriu pakilt į beprotišką...
Raudonas aguonų laukas Taip saldžiai pavogtas laikas Neverta sugrįžt tenai, bet norisi ir vėl. Girdėjau tik tai ką noriu, O...
Ant pirštų galiukų per grindis šaltas Ateisiu sušilti ir nurimt ant tavo kelių Apkloki mane tokia naktim keista Paspurdėsiu dar...
Kažkur išnyko šviesa, Ir saule jau seniai nebešildo.. Man taip patinka tamsa, Aš vėl tavęs liūdėt pasiilgau.. Kai naktį veidu guliu Ant šaltos, sustingusios žemes Man nebereikia sapnu, Jie ir neateina – juos tik vejas vejasi.. Priedainis: Miegojo naktį ramiai Ant debesies Angelas baltas Man žvaigždes žarstė sapnus, Bet jų...
Įkaito vasaros dangus, Karšti spinduliai taip tingiai migdo Aš lekiu tenai, kur mėlynumas gilus, Kur vanduo toks sūrus, bet gaiviai...
Skausmo dalelę širdy pajutau; Į tave žvelgiu,o dangau… Priešas man tampa draugu; Tikiu pasaulis ne toks žiaurus… Aplinkui jausmai,draugiški veidai…-...
Buvo rytas ankstus, mano miestas buvo toks ramus Tiktai tu žinojai, ką aš jaučiau Kaip išnyksta aušra, kaip su ja ir tu mane palieki Ar sunku tai suprast, kaip mane tu žeidi… Priedainis (2 k.): Aš daugiau niekada netikėsiu, savo jautrią širdį dangui išliesiu Aš taip noriu, kad mane mylėtų,...
Pamatyti pasaulį norėtum iš aukštai, Bet žinai,jog sparnų dar neturi… Vakarais,kai tavo akys užmerktos stipriai- Jauti- tu dabar skrendi… Naktis...
Akmeniniam židiny Ugnis šilta rusena; Jos liepsna kaitri Lyg drugio sparnais plevena… Mūsų kambary Jauki dvasia gyvena. Tu šalia manęs...
Iš balto stogo ant sparnų Paklydę vėjai pasibels. Ant skraistės pasakų senų Jie naują puslapį atvers. Vienas sakys: nekaltinki širdies, Kitas meluos, kad per vėlu, Trečias primins: niekada nesigailėk, O ketvirtas man suteiks jėgų. Vėjai keturi šiltų krantų, Vėjai keturi parodys kas esu. Vėjai keturi lyg praeitis, Jūs mano laimės...
