Buvo rytas ankstus, mano miestas buvo toks ramus
Tiktai tu žinojai, ką aš jaučiau
Kaip išnyksta aušra, kaip su ja ir tu mane palieki
Ar sunku tai suprast, kaip mane tu žeidi…
Priedainis (2 k.):
Aš daugiau niekada netikėsiu, savo jautrią širdį dangui išliesiu
Aš taip noriu, kad mane mylėtų, manim tikėtų…
Buvo rytas ankstus, vėjas taršė pageltusius rudens lapus
Tiktai tu negirdėjai, ėjai kažkur tolyn
Rudeninis lietus, jis nuplaus pavargusius kelius
Tik jau pėdų tavų, nematysiu daugiau aš ant jų…
Priedainis (2 k.)
