Pamatyti pasaulį norėtum iš aukštai,
Bet žinai,jog sparnų dar neturi…
Vakarais,kai tavo akys užmerktos stipriai-
Jauti- tu dabar skrendi…
Naktis išeis,kai saulę jūrą atiduos…
Tave tik debesys šią naktį glaus…
Baimė nukrist iš aukštai…
Baimė mylėti karštai…
Tik banga,vėjo banga-
Glostys tau rankas,rankas sparnus
Sparmus plačius…umhu…
Rasos lašai lyg ašaros ant žemės rytą guls;
Tu pavargęs sugrįši atgal.
Rožės ašmenys aštrūs į basas tau pėdas durs;-
Tu ir vėl žmogus dabar…
Naktis išeis,kai saulę jūra atiduos…
Tave tik debesys šią naktį glaus…
